Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2015-04-20 · Civilinė byla Nr. 2-2620-907/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-20
Bylos Nr.
2-2620-907/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01487-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Pareiškėjas
M. R.
Suinteresuotas asmuo
B. M.
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2620-907/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01487-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 113.1; 117.2; 128.19 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė,sekretoriaujant Jolantai Stanelienei,dalyvaujant M. R.,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. M. S ir K. R. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. R. prašo teismo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po žmonos L. R. mirties 2013-01-22, priimti.

Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad 2013-01-22 mirė jo žmona L. R.. Mirusioji ir pareiškėjas turi dvi dukras B. M. S ir K. R., kurios yra pirmos eilės įstatyminės įpėdinės. Tačiau jos į mamos turto dalį nepretenduoja, nes 2015 m. vasario 17 d. abi dukros parašė pareiškimą, patvirtintą notaro, kad jos atsisako nuo palikimo ir ateityje neketina kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. L. R. tėvai yra mirę, antros eilės įstatyminių įpėdinių nėra. Pareiškėjas M. R. po žmonos mirties labai išgyveno, sirgo depresija, nebetvarkė jokių savo reikalų, o vėliau išvažiavo dirbti į Norvegiją. Būdamas užsienyje, rūpinosi turtu, kurio dalis yra įregistruota žmonos vardu, o kita dalis - pareiškėjo vardu. Kadangi turto, kuris būtų įregistruotas tik L. R. vardu, nebuvo, pareiškėjas nesuprato, kad buvo būtina priimti po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą, kai turtas registruotas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjo nuomone, tai laikytina svarbiomis priežastimis, kodėl praleistas įstatymo nustatytas terminas atnaujintinas, nes tai reikalinga paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Suinteresuotas asmuo K. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodo, jog su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo B. M. Stankevičienė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodo, jog su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti; įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal LR CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Iš byloje esančio mirties liudijimo kopijos (4 b. l.), matyti, kad L. R., pareiškėjo sutuoktinė (5 b. l.), mirė 2013-01-22. Po jos mirties liko palikimas (10-48 b. l.). Mirusioji ir pareiškėjas turi dvi dukras B. M. S ir K. R. (7 b. l.), kurios yra pirmos eilės įstatyminės įpėdinės. Tačiau jos į mamos turto dalį nepretenduoja, nes 2015 m. vasario 17 d. abi dukros parašė pareiškimą, patvirtintą notaro, kad jos atsisako nuo palikimo ir ateityje neketina kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (9 b. l.). L. R. tėvai yra mirę, antros eilės įstatyminių įpėdinių nėra. Duomenų apie L. R. palikimo priėmimo faktą nėra (8 b. l.).

Teismas, spręsdamas, ar remiantis šios bylos aplinkybėmis yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsižvelgia į byloje esančius dokumentus, pareiškėjo paaiškinimus, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių: pareiškėjas tiek žmonos mirties dieną, tiek visą trijų mėnesių terminą, per kurį galėjo priimti palikimą, nežinojo, kad yra būtina paveldėti žmonos turto dalį, kai turtas registruotas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjas M. R. po žmonos mirties labai išgyveno, sirgo depresija, nebetvarkė jokių savo reikalų, o vėliau išvažiavo dirbti į Norvegiją. Į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi netrukus po to, kai buvo informuotas apie įstatymo nustatymo termino praleidimą, be to, kaip nurodo pareiškėjas, jis neturi teisinių žinių, todėl laikytina, kad terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių.

Įstatymas numato, kad įpėdinis palikimą privalo priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 3 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 5.3 str. 1 d.). Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti pratęsiamas (LR CK 5.57 str. 1 d.). Paaiškėjus, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti pagrįstas, teisėtas ir įrodytas pareiškėjo pateiktais paaiškinimais, byloje esančiais dokumentais, manytina, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, kurios teismo pripažintinos svarbiomis, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (LR CPK 78 str. 1 d., LR CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290- 292 str., 442 str. 1 d. 13 p., 577 str., 578 str., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.57 str., teismas

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2013-01-22, palikimui priimti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė