- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-30
- Bylos Nr.
- 2YT-539-424/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02349-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- G. D., L. D.
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai A. D., jos atstovui adv. J. L.
suinteresuotam asmeniui G. D.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. D. ir L. D. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo atnaujinti terminą jos tėvo P. D., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Pareiškėja nurodė, kad jo tėvas P. D. mirė (duomenys neskelbtini). Ji yra palikėjo įpėdinė pagal įstatymą, tačiau nežinojo, kad palikimą reikia priimti per tris mėnesius po palikėjo mirties ir į notarą nesikreipė. Jos niekas neinformavo, kad reikia atlikti kokius nors veiksmus. Vėliau iš savo motinos G. D. sužinojo, kad ji ir sesuo L. D. tvarko dokumentus dėl paveldėjimo po P. D. mirties. Ji 2022-10-12 nuvyko pas notarę, kuri jai paaiškino, kad ji praleido terminą palikimui priimti ir pasiūlė palikimo priėmimo klausimą spręsti bendru įpėdinių sutarimu, tačiau sesuo L. D. nesutiko, kad ji priimtų tėvo palikimą, nes praleidusi terminą ji neturi dalyvauti priimat tėvo palikimą.
Nurodė, kad su palikimo priėmimo formalumais ji susidūrė pirmą kartą, nebūdama teisininke ji nežinojo kur ir per kiek laiko reikia kreiptis dėl palikimo. Tikėjo, kad visos trys paveldėtojos priims palikimą bendru sutarimu. Taip pat nurodė, kad dėl karantino apribojimų patekimas pas notarą buvo apsunkintas. Po tėvo mirties parėjo nedaug laiko, paveldėjimo procesas neužbaigtas, todėl termino atnaujinimas kitų asmenų interesų nepažeis.
Suinteresuotas asmuo G. D. su prašymu sutiko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. D. prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja buvo ne kartą informuota apie paveldėjimą, ji pati atsisakė kreiptis į notarą, sakydama, kad jai visko gana. Ji žinojo apie paveldėjimo procesą, nes mama nieko neslėpė, ne kartą klausė pareiškėjos dėl jos ketinimų. Pareiškėja yra gydytoja ir pakankamai susipažinusi su teisine informacija bei turi galimybes su ja susipažinti. Be to pareiškėja yra paveldėjusi močiutės turtą, todėl paveldėjimo procesas jai gerai žinomas. Pareiškėja nuolat bendrauja su mama G. D., kuri prižiūri jos mažametę dukrą tiek savo namuose Trakuose, tiek Vilniuje. Pareiškėja nuolat lankosi Trakuose, kur yra paveldėjimo bylą tvarkančios notarės biuras
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėja yra P. D. duktė, įpėdinė pagal įstatymą. P. D. mirė (duomenys neskelbtini). Trakų rajono 2-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla po P. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Po jo mirties palikimą priėmė sutuoktinė G. D. ir dukra L. D.. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
Vadovaujantis LR CK 5.50 str. 3 d., palikimas turėjo būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 str., palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Asmuo prašantis atstatyti įstatymu nustatytą terminą, turi ne tik, nurodyti šio termino praleidimo priežastis, bet ir pagrįsti įrodymais šių priežasčių egzistavimą. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis paprastai pripažįstami objektyvūs faktai, dėl kurių asmuo negalėjo atlikti įstatymo nustatytų teisiškai reikšmingų veiksmų arba dėl kurių šios galimybės buvo labai apribotos.
Pareiškėjos teiginiai, kad po tėvo mirties sirgo jos vaikas ir ji pati, nepagrįsti įrodymais, iš kurių teismas galėtų spręsti apie tokių aplinkybių buvimą ir vertinti jų įtaką pareiškėjos galimybei laiku priimti palikimą. Pareiškėjos teiginys, kad priimti palikimą sutrukdė karantino apribojimai, dėl kurių nedirbo notaro biuras, atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Karantino apribojimai, įvesti dėl Covid-19 pandemijos ir ribojantys asmenų veiklą bei kontaktus, galiojo iki 2021-07-01, o nuo 2022-05-01 nustojo galioti valstybės lygio ekstremalioji situacija. Taigi, karantino ar ekstremalios situacijos sąlygų nustatyti asmenų veiklos apribojimai neturėjo ir negalėjo turėti įtakos pareiškėjos galimybėms laiku priimti palikimą. Tai patvirtina ir faktas, kad po palikėjo mirties stiek pareiškėjos motina, tiek sesuo palikimą priėmė. Be to teismo posėdyje G. D. nurodė, kad ji į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi maždaug po pusantro mėnesio po sutuoktinio mirties. Iš notarės sužinojusi, kad reikės ir A. D. pareiškimo, ji apie tai informavo pareiškėją ir perspėjo, kad nepavėluotų kreiptis į notarą. Pati pareiškėja nurodė, kad dirba gydytoja, dirba dviejuose darbuose, kas duoda pagrindą teismui daryti išvadą, kad pareiškėja yra veikli ir pakankamai išprususi, kad galėtų sužinoti palikimo priėmimo tvarką. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad nežinojo palikimo priėmimo termino ir tikėjosi, kad kažkas ją apie tai informuos, atmetami kaip bandymas pateisinti savo neveikimą.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, nėra pagrindo, todėl pareiškimas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.57 str., CPK 442 str. 13 p., 576-578 str., teismas
nutaria:
pareiškimą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.