Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimo S. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė S. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 18 d., apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viešoje vietoje, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, stumdėsi, keikėsi necenzūriniais žodžiais, į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, įžeidinėjo policijos pareigūnų garbę ir orumą. Tokiais savo veiksmais S. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, kuri inter alia numato, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Ginčo dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl S. R. kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Apeliantas prašo paskirtą 300 Lt baudą pakeisti viešaisiais darbais. ATPK 314 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos. Įvertinus minėtą teisės normą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu S. R. paskirta bauda galėtų būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais tik nustačius, kad asmuo neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, turi būti pažeidėjo sutikimas baudą pakeisti viešaisiais darbais, be to, tokio pobūdžio procesinis sprendimas gali būti priimamas tik nutarimo vykdymo stadijoje (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-616/2010). Galimybės skirti viešuosius darbus už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą bylą nagrinėjančiam teismui ATPK nenumato, todėl paminėtas apelianto prašymas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali būti patenkintas.

Apeliantas taip pat prašo suteikti daugiau laiko baudos sumokėjimui. ATPK 313 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis operatyvumo ir ekonomiškumo principais, laikosi tos pozicijos, kad tais atvejais, kai su apeliaciniu skundu yra pateikiami įrodymai, patvirtinantys sunkią apelianto turtinę padėtį, paskirtos baudos mokėjimas gali būti išdėstytas ir apeliacinės instancijos teisme (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3091/2010). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju apeliaciniame skunde nors ir nurodoma, kad apeliantas yra bedarbis, neturi jokių pajamų ir turto, iš kurių galėtų būti sumokėta bauda, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės tenkinti ir šio apelianto prašymo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokį prašymą, pagrįstą sunkią materialinę padėtį patvirtinančiais įrodymais, asmuo gali pateikti pirmosios instancijos teismui.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, kurio pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.