Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. PK-642-593/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-12-22
Bylos Nr.
PK-642-593/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Kaltinamasis
V. S.
Advokatai
Eugenijus Senovaitis
Baudžiamoji byla Nr. PK–642- 593/2011procesinio sprendimo kategorija; 1.2.4.5; 2.3.7.4.
(S)KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 22 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rimai Saldūnaitei ir Vilijai Leckienei, dalyvaujant privatiems kaltintojams J. L. ir M. V., kaltinamajai V. S., jos gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, dirb. UAB (duomenys neskelbtini), netekėjusi, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2010 10 04 per visuomenės informavimo priemonę – internetą paskleidė apie J. L. tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent internetiniame portale www.skundai.lt nurodė, kad J. L. įmonė ,,neturi nei jokių darbo knygų nei darbo sutarčių“ bei ,,ponia direktorė baigusi vos 10 klasių, nesugeba nei skaičiuoti nei rašyti be klaidų“ ir tokiais veiksmais apšmeižė J. L., t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d.

Be to, V. S. įžeidė M. V. internetiniame portale www.skundai.lt 2010 10 04 parašydama teiginį apie M. V. žodžiais: ,,kvailą, netvarkingą ir intrigų nešiotoją“, t.y. neigiamai ir užgauliai atsiliepė apie M. V. asmenybę ir savybes, neigiamai ir nepadoriai įvertino ir pažemino, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d.

Šalies argumentai

V. S. kaltės nepripažino ir paaiškino, jog patalpino nurodyto turinio informaciją internetiniame portale, nes buvo įsitikinusi, kad J. L. neišsilavinusi, nes dauguma darbuotojų taip kalbėjo. Iš kitų darbuotojų žinojo, jog dauguma darbuotojų neturi darbo sutarčių, pati matė, jog įmonėje netvarkinga, blogas vadovavimas. V. S. teigia, jog dirbo mėnesį laiko, ilgiau neišdirbo, kadangi dirbti buvo blogai. Mano, jog jeigu įmonėje dirbti būtų gerai – darbuotojai nesikeistų. Išsakyta asmeninė nuomonė, jog J. L. neturi išsilavinimo – matė, kaip skaičiuoja, kaip rašo. J. L. toks žmogus, kuris neturi savo nuomonės, prieš darydama turi pasiklausti kito žmogaus. Vadovas turi turėti savo nuomonę, o ne kitų klausti. V. S. teigia, jog pati negavo darbo sutarties, jos parašai padirbti. Galvojo, kad įmonėje nėra darbo sutarčių registravimo knygų. V. S. taip pat teigė, jog darbo sutarties nepasirašė, jos nuorašo negavo, tik po to pamatė, kad yra įdarbinta puse etato, nors dirbo visom darbo dienom be išeiginių. Dėl teiginio, kad turi sūnų poną M. kvailą, netvarkingą ir intrigų nešiotoją, gali pasakyti tai, jog su juo vienoje kavinėje dirbo V. S. mama ir ji matė viską kaip yra, matė, kad neįmanoma dirbti, todėl taip ir parašė. V. S. nuomone jis yra kvailas.

J. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog vadovauja įmonei, kuri dirba jau 15 metų, įmonėje yra 30 žmonių, kai kurie išdirbę visus tuos 15 metų. V. S. įmonėje dirbo tik mėnesį laiko. Darbo inspekcija buvo ne kartą, nustatė pažeidimus, įmonė sumokėjo baudas, tačiau tokių pažeidimų, kaip nurodo V. S. – nebuvo nustatyta – darbo sutartys įmonėje sudaromos, (buvo, jog trūko, keleto parašų trūko, dėl to darbo inspekcija paskyrė baudą), darbo sutarčių registracijos žurnalas yra. V. S. buvęs darbdavys J. L. sakė, kad jie atleido V. S. už nesąžiningumą, todėl J. L. pasiūlė V. S. nutraukti darbo sutartį ir ji sutiko. Nors jos darbas nepatiko, tačiau, kadangi dirbo tik mėnesį, per tokį trumpą laikotarpį nuobaudos neskyrė. Nežino, kodėl V. S. susidarė nuomonę, jog J. L. nemoka skaičiuoti, nes J. L. teigia, jog prie kitų darbuotojų niekada nieko neskaičiuoja. Su jos sūnumi V. S. dirbo vienoje įmonėje, tačiau skirtinguose taškuose, darbo prasme jie neturėjo bendrauti.

M. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog V. S. pažįsta tiek, kiek dirbo įmonėje. Santykių jokių nebuvo, tik pasisveikindavo. Niekada su ja nekonfliktavo, apie nieką su ja nekalbėjo, apie ją nieko blogo negali pasakyti. Pažįsta jos mamą, nes dirbo karu su ja. Jis, kaip direktorės sūnus tvarką prižiūrėjo, o V. S. mama labai mėgo rūkyti prie kavinės, to vadovybė netoleravo, todėl yra įvykę konfliktų. M. V. teigia, jog nei kvailas, nei netvarkingas nesijaučia, intrigų nedaro, todėl V. S. žodžiai jį įžeidė.

Nuarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog nėra pagrindų atlikti ikiteisminiam tyrimui, todėl J. L. pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tarka (5 b.l.).

Teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 24-At-1554-10 yra J. L. pareiškimas, kuriame ji nurodo, jog 2010 10 15 atėjusi į darbą pamatė darbuotojus susibūrusius, iš vienos darbuotojos sužinojo, jog jie aptarinėja interneto svetainėje apie įmonę bei asmeniškai apie J. V. ir jos sūnų V. viešai išsakytus teiginius, kurie įžeidžia bei šmeižia ją bei sūnų (2 b.l.); portalo skundai.lt išrašas pavadinimu J. V. įmonė (3 b.l.); V. S. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, jog į internetinį portalą įdėjo straipsnį apie tai, kad J. V. įmonėje nėra jokių socialinių garantijų (5 b.l.); J. L. paaiškinimas, kuriame nurodoma, jog rado internete straipsnį, kurį parašė buvusi darbuotoja V. S., ir jog šis straipsnis įžeidžia ją ir sūnų (6 b.l.).

Išraše iš internetinio puslapio Skundai.lt yra šio turinio tekstas ,,nežinau nuo ko pradėti apie šią darbdavę. Kad būtų aiškiau – ji Kauno bazėje kavinė (duomenys neskelbtini) bei Vilijampolės turguje esančios kavinės savininkė. Iš pradžių ši moteris atrodo labai šauni, bet su kiekviena diena ji atskleidžia savo ,,tobulą“ veidą. Jau nekalbu apie visą betvarkę bei nemokėjimą vadovauti. Įdarbino pati, užteko vieno parašo. Neturi nei jokių darbo knygų nei darbo sutarčių... Atleidžia darbuotojas kada tik nori, už nieką, nes ji taip nori. Nesumoka nei už išeitines nei už atostogas, nors mano žiniomis turėtų tai padaryti.

Turi sūnų P. M. – kvailą, netvarkingą ir intrigų nešiotoją. Jis beje dirba Kauno bazės (duomenys neskelbtini) kavinėje, taip pat ponios V. Per jo išsidirbinėjimus ir išgalvotas paskalas išėjo ne viena darbuotoja arba buvo atleista. Ponia direktorė baigusi vos 10 klasių, nesugeba nei skaičiuoti nei rašyti be klaidų, o apie savo nuomonės turėjimą – patylėsiu...

Bet iš mūsų reikalauja net pati nežino ko. Nori geros prekybos, o palieka darbuotojas tas, kuriomis gali manipuliuoti. Nors nesvarbu, kad jos baisiai netvarkingos, nesimpatiškos, o atėję klientai pastoviai jomis skundžiasi“ (10-12 b.l.).

Iš 2010 09 01 V. S. prašymo matyti, jog ji prašo atleisti ją nuo rugsėjo 1 d. iš barmenės pareigų (6 b.l.), iš 2010 08 02 pareiškimo matyti, jog V. S. prašo ją priimti dirbti barmenės pareigose nuo 2010 08 02 (7 b.l.). Darbo sutartimi nustatyta, jog V. S. sudarė darbo sutartį su J. V. ind. įm. (8 -9 b.l.).

Brandos atestatas, kuriuo nustatyta, jog 1992 m. J. N. baigė Kauno 4-ąją vakarinę (pamaininę) vidurinę mokyklą (13 b.l.).

Darbo sutartimis nustatyta, jog J. V. įmonė, atstovaujama J. L., yra sudariusi darbo sutartis su I. U., J. V., M. V., Z. S. (14-21 b.l.); išraše iš darbo sutarčių registracijos žurnalo matyti, jog sutartys yra registruojamos nuo 2003 04 05, yra asmenų parašai apie darbo sutarties egzemplioriaus gavimą.

Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos policijos komisariato KP skyriaus pažymoje nurodoma, jog pagal 2011 04 04 V. S. pareiškimą apie tai, kad J. V. - L. įmonės darbo knygoje yra padirbtas jos parašas, taip pat kasos knygoje nukarpytos dvi ataskaitos, kad paslėpti jos parašus, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 300 str. 1 d. (86. 87 b.l.).

Išanalizavęs surinktus įrodymus teismas daro išvadą, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad teiginys ,, turi sūnų poną M. – kvailą, netvarkingą ir intrigų nešiotoją“ yra asmenį įžeidžiančio, žeminančio pobūdžio, turintis užgaulų, asmenį niekinantį bei žeminantį atspalvį, todėl šiuos žodžius parašydama internetiniame portale V. S. suvokė, jog toks teiginys užgauliai pažemins M. V., jį įžeis. Todėl V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 155 str. 1 d., nes šis teiginys buvo paskleistas viešai – per visuomenės informavimo priemonę.

Teiginiuose apie M. V.: ,,per jo išsidirbinėjimus ir išgalvotas paskalas išėjo ne viena darbuotoja arba buvo atleista“ bei apie J. L.: ,,jau nekalbu apie visą betvarkę kavinėje bei nemokėjimą vadovauti“, ,,o apie savo nuomonės turėjimą – patylėsiu“, – nėra jokių asmenį įžeidžiančio ar žeminančio, užgaulaus ar niekinančio turinio žodžių, šiuose teiginiuose išreikšta asmeninė V. S. nuomonė apie M. V. bei J. L., nevartojant užgaulaus pobūdžio žodžių, todėl šie teiginiai iš kaltinimo šalintini.

Teiginys: ,,neturi nei jokių darbo knygų nei darbo sutarčių“ bei ,,ponia direktorė baigusi vos 10 klasių, nesugeba nei skaičiuoti nei rašyti be klaidų““ – suformuluotas kaip kategoriškas teiginys nekeliantis šį teiginį paviešinusiam asmeniui abejonių. Iš teiginio konstatuojamojo pobūdžio, iš to, jog šie duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys, darytina išvada, jog apie nukentėjusiąją buvo paskleista informacija, t.y. tam tikros žinios. V. S. paviešinti teiginiai apie J. L. gali būti objektyviai patikrinti kaip egzistuojantys arba ne. Kaip matyti iš teismui pateiktų J. L. (J. N.) brandos atestato, darbo sutarčių kopijų, darbo sutarčių registracijos žurnalo kopijos, visi V. S. teiginiai yra paneigti, todėl laikytina, jog šie teiginiai – neatitinka tikrovės. V. S. paviešinti teiginiai apie tai, jog J. L. neturi išsilavinimo ir nemoka nei skaičiuoti nei rašyti be klaidų, įmonė neturi jokių darbo knygų ir darbo sutarčių yra tikrovės neatitinkantys, nukentėjusiajai J. L. priskirtos savybės visuomenės akyse neigiamai apibūdina bet kurį asmenį, menkina jį aplinkinių akyse ir gali pakirsti pasitikėjimą. Todėl teismas daro išvadą, jog V. S. tyčia, t.y. neturėdama jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie šių žinių tikrumą, grįsdama savo teiginius vien savo subjektyvia nuomone, nepatvirtinta jokiais kitais objektyviais duomenimis, paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias per visuomenės informavimo priemonę. Todėl V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 154 str. 2 d.

V. S. dėl šmeižimo bei įžeidimo kalta ir baustina. Jos padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Už nusikaltimą, numatytą LR BK 154 str. 2 d. (šmeižimas per visuomenės informavimo priemones) numatytos bausmės bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Už nusikalimą, numatytą LR BK 155 str. 1 d. (viešas įžeidimas) numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas.

Įvertinus tai, jog V. S. nusikalto pirmą kartą (BK 55 str.), jai skirtina švelniausia BK straipsnių, kuriose numatytas nusikalstamas veikas ji padarė, sankcijose numatyta bausmė rūšis – bauda (BK 47 str.). Baudos dydis parinktinas atsižvelgiant į tai, jog nėra V. S. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, į tai, jog anksčiau neteista ir nebausta, charakterizuojama teigiamai.

Šalies argumentai

J. L. ir M. V. reiškia civilinius ieškinius, nurodydami, jog dėl V. S. veiksmų jiems padaryta neturtinė žala, kurią abu vertina po 1000 Lt. Ieškinyje nukentėjusieji nurodo, jog dėl V. S. nusikalstamų veiksmų jie patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, jiems sumažėjo pasitikėjimas savimi, pablogėjo jų reputacija. J. L. taip pat nurodo, jog viešai paskelbta tikrovės neatitinti informacija sumenkino jos esamų ir dar nesamų bet galimų (būsimų) darbuotojų pasitikėjimą J. L., pakenkė jos reputacijai klientų ir partnerių atžvilgiu, jai pakriko sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi, J. L. buvo pažeminta darbuotojų, klientų bei verslo partnerių akyse.

Teismas sutinka, jog dėl J. S. veiksmų M. V. patyrė neigiamų išgyvenimų, buvo įžeistas, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Taip pat teismas sutinka, jog J. L. dėl apie ją ir jos vadovaujamą įmonę paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos, patyrė neigiamų išgyvenimų, kažkokia dalimi sumažėjo jos reputacija, sumažėjo pasitikėjimas savimi, ji buvo pažeminta. Tačiau objektyvių ir neginčytinų duomenų apie tai, jog būtų pakirstas pasitikėjimas J. L. verslo partnerių, klientų, esamų, o juo labiau – būsimų darbuotojų akyse, jog J. L. pakriko sveikta – teismui nepateikta. Neturtinę žalą privalo atlyginti kaltas asmuo, t.y. V. S.. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Įvertinęs ištirtas aplinkybes, teismas, priteisdamas neturtinę žalą atsižvelgia į tai, jog nusikalstamos veikos yra tyčinės, jos nesukėlė sunkių pasekmių, atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – turi nuolatinį darbą, nedideles pajamas (dėl ko antrinės teisinės pagalbos teikimo sprendimu atleista 100 procentų nuo visų proceso išlaidų (53-54 b.l.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, J. L. ir M. V. civ. ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini dalinai, priteisiant M. V. 200 litų bei J. L. 300 litų neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 – 307 str.,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 155 str. 1 d. ir 154 str. 2 d. ir nuteisti:

pagal LR BK 155 str. 1 d. – 2 MGL, t.y. 260 (dviejų šimtų šešiasdešimties) litų bauda;

pagal LR BK 154 str. 2 d. – 3 MGL, t.y. 390 (trijų šimtų devyniasdešimties) litų bauda.

Paskirtas bausmes subendrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. (dalinio bausmių sudėjimo būdu) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 4 (MGL), t.y. 520 (penkių šimtų dvidešimties) litų baudą.

Priteisti iš V. S. 200 (du šimtus) litų M. V. ir 300 (tris šimtus) litų J. L. neturtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 24-At-1544-10, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti Kauno m. VPK Dainavos policijos komisariatui.

Išaiškinti nuteistajai, jog baudą privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, kvitą apie baudos sumokėjimą pateikiant Kauno m. apylinkės teismo (kabinetas Nr. 120) tarnautojui, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Jankauskienė