- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-217-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., Kolegija
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės T. G. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės T. G. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – A. V. ir A. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja antstolė T. G. 2008-10-14 kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu prašydama vykdomojoje byloje Nr. 0045/07/00140 skolininką S. V., mirusį (duomenys neskelbtini), pakeisti jo įpėdiniais A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) bei A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l.116-117). Nurodė, kad S. V. 1999-06-23 įkeitė savo nekilnojamą turtą UAB DK „PZU Lietuva“ (UAB DK „Lindra“ teisių perėmėjos) naudai už 1999-07-16 UAB „Čiaukšliai“ 2 m. laikotarpiui suteiktą 90 000 Lt dydžio paskolą. S. V. (duomenys neskelbtini) mirė, palikimą pagal turto apyrašą priėmė du velionio nepilnamečiai vaikai. Pareiškėja prašo pakeisti skolininką S. V., kad galėtų įvykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos sk. 2001-04-11 nutartį dėl įkeisto turto priverstinio pardavimo iš varžytinių.
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-11-21 nutartimi (b.l.147-148) pareiškimą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog paskolos gavėjas 2004-03-16 buvo išregistruotas iš įmonių registro, likvidavus jį dėl bankroto. Kadangi likviduojant įmonę, jos teisės ir pareigos nepereina kitiems asmenims, pagrindinė prievolė baigiasi (CK 6.128 str. 3 d.), o kartu su ja ir papildoma - hipoteka. Antra vertus, nesvarbu, kas ir kokiu būdu įgyja daiktą, hipoteka vis tiek seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėja antstolė T. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Hipotekos skyrius prie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-11-21 nutartį ir skolininko pakeitimo klausimą išspręsti iš esmės pareiškimą patenkinant (b.l.151-153). Atskirąjį skundą motyvavo CK 6.128 str. 3 d., pagal kurią likviduoto juridinio asmens prievolės baigiasi, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Hipoteka skiriasi nuo kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų tuo, kad ji savarankiška papildoma prievolė. Antstolė negali atlikti priverstinio vykdymo veiksmų prieš tai nesuteikus daikto, kuriam įregistruota hipoteka, savininkams (velionio įpėdiniams) skolininko statuso.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo materialinės teisės normas, susijusias su hipotekos, kaip papildomos prievolės, pasibaigimu, prilyginusi ją kitiems prievolių įvykdymo užtikrinimo būdams, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiu atveju skundžiama nutartis naikintina (CPK 330 str.), o papildomo skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje klausimas išspręstinas iš esmės, antstolės pareiškimą patenkinant.
Hipoteka, kaip ir netesybos, laidavimas, garantija arba rankpinigiai, yra viena iš papildomų prievolių, skirtų užtikrinti pagrindinių prievolių įvykdymą (CK 6.70 str. 1 d.). Tačiau, skirtingai nuo kitų išvardintų papildomų prievolių, hipotekos skolininko civilinė atsakomybė yra daiktinio pobūdžio ir apibrėžiama daikto verte. Taigi hipotekos teisinė prigimtis dvilypė - hipoteka, būdama ribota daiktinė teisė į svetimą daiktą, kartu yra ir realinis (daiktinis) prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, besiremiantis prievolių teise. Dėl savo dvilypės teisinės prigimties ir privalomos registracijos Hipotekos registre hipoteka formaliai neatitinka visų akcesorinės (išvestinės) prievolės savybių. Akcesoriškumo nebuvimas santykyje su užtikrinama prievole lemia hipotekos skolininko prievolės nepriklausomumą (atskirumą) nuo pagrindinės. Tai ypač akivaizdu iš teisės normų, kurios reglamentuoja kitų papildomų prievolių pabaigą, analizės. Antai jeigu sandoris, kurio pagrindu atsirado prievolė, pripažįstamas negaliojančiu, tai negalioja ir susitarimas dėl tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis (CK 6.74 str.). Laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė; laidavimas taip pat baigiasi, kai laiduotojas miršta, ir pan. (CK 6.87 str. 1-2 d.). Tuo tarpu hipoteka, būdama išvestine prievole iš pagrindinės prievolės ir kartu savarankiška daiktine prievole, gali būti baigta tik jei įvykdytas skolinis įsipareigojimas; daiktui panaikinama hipoteka (įkeisto nekilnojamojo daikto priverstinio realizavimo atveju); hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma 10 m. nuo skolos mokėjimo termino pabaigos; hipotekos kreditorius hipotekos atsisako, hipotekos kreditoriaus susitarimu su skolininku (CK 4.197 str. 1-3 d.). Vadinasi, hipotekos, kaip daiktinės teisės instituto, pabaigos pagrindai pasižymi specifiškumu ir tik iš dalies sutampa su bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais, įvardintais CK 6.123 str., 6.125 str., 6.129 str. 7 d, o CK 6.128 str. ginčo teisiniams santykiams apskaitai netaikytinas.
Todėl teismo išvada, kad šiuo atveju papildoma prievolė - hipoteka baigėsi pati savaime, pasibaigus dėl likvidavimo pagrindinės prievolės subjektui (skolininkui), teisiškai nepagrįsta.
Kreditoriaus UAB DK „PZU Lietuva“ reikalavimas dabar likviduotai UAB „Čiaukšliai“ grąžinti 90 000 Lt paskolą buvo užtikrintas svetimo asmens - S. V. - daikto hipoteka (CK 4.181 str.). Hipotekos skyrius prie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2001-04-11 nutartimi Nr. 109V/ 2001 (b.l.73-74) nutarė įkeistą turtą – (duomenys neskelbtini), kurie abu nuosavybės teisėmis priklausė S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) - priverstinai parduoti iš varžytinių (b.l.1-2, 97-99) (CPK 558 str. 2 d.). Dar 2001 m. antstolė pradėjo hipotekos kreditoriaus reikalavimo iš įkeisto daikto vykdymo procesą, tačiau jo nebaigė, kadangi (duomenys neskelbtini) S. V. mirė (b.l.134). Velionio palikimą (įskaitant skolinius įsipareigojimus draudimo kompanijai) priėmė du jo nepilnamečiai vaikai (b.l.125-142) (CK 5.1 str., 5.50 str., 5.53 str.). Tam, jog antstolė galėtų faktiškai tęsti įkeisto turto realizavimo procedūrą, būtina S. V. (pirminį papildomą skolininką) pakeisti jo pareigų perėmėjais – įpėdiniais pagal įstatymą, kaip paskesniais papildomais skolininkais (CK 4.171 str. 9 d.). Tuo tikslu antstolė, vadovaudamasi CPK 596 str. nuostatomis, ir kreipėsi į nutartį priverstinai parduoti įkeistą turtą iš varžytinių priėmusį teismą (b.l. 73-74). CPK 596 str. 1 d., reglamentuojanti teisių perėmimo vykdymo procese procedūras, numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat perleidus reikalavimo teisę, perkėlus skolą ar kitais įstatymų numatytais atvejais.
Esant tokiai situacijai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė dvi viena kitą paneigiančias išvadas, kad papildoma prievolė baigėsi ir kad ji tebegalioja, todėl neteisingai išnagrinėjo bylą. Priimta nutartis naikintina, o pareiškimas dėl skolininko pakeitimo tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir papildomo skolininko pakeitimo klausimą išspręsti iš esmės.
Vykdomojoje byloje Nr. 0045/07/00140 skolininką S. V., mirusį (duomenys neskelbtini), pakeisti jo įpėdiniais: A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), veikiantį motinos M. V., a/k (duomenys neskelbtini) sutikimu, bei A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kurios vardu veikia įstatyminė atstovė, motina M. V., a/k (duomenys neskelbtini)