- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- 2S-720-425/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14496-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-25251-868/2025 pagal pareiškėjos (išieškotojos) UAB „Julianus Inkaso“ skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis R. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Julianus Inkaso“ kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2025 m. balandžio 16 d. patvarkymą Nr. S-25-179-12926 dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo bei antstolio išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad gavo antstolio R. V. išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje antstolis prašė apmokėti 58,19 Eur neapmokėtas vykdymo išlaidas, susidariusias iki skolininko K. P. (K. P.) mirties, taip pat antstolis pateikė 2025 m. balandžio 16 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo Nr. S-25-179-12926. Pareiškėja 2025 m. balandžio 22 d. pateikė antstoliui pretenziją, kurioje nurodė, kad nesutinka su pateikta sąskaita bei išdėstė nesutikimo motyvus, tačiau antstolis atsakymo į pretenziją nepateikė. Pareiškėja nurodė, kad skolininko pradinė skola pagal vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-9740-734/2019 yra 215,79 Eur skola ir 66,60 Eur palūkanų. Pateikiant vykdyti vykdomąjį dokumentą buvo sumokėtos 26,71 Eur būtinosios vykdymo išlaidos. Pažymėjo, kad į būtinąsias vykdymo išlaidas turėtų įeiti tokie antstolio veiksmai kaip skolininko duomenų patikrinimas, antstolio surašyto dokumento nuorašo išdavimas, akto ar patvarkymo surašymas. Iš antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) matyti, jog antstolis nurodo tokį 58,19 Eur paaiškinimą: 2,00 Eur pašto išlaidos, 56,19 Eur – ½ būtinos vykdymo išlaidos. Pareiškėjos teigimu, antstolis nepateikė jokio pagrindimo ir paaiškinimo, kokiu pagrindu jis gali prašyti ½ būtinų vykdymo išlaidų iš kreditoriaus. Antstolis patvarkyme visiškai nedetalizuoja šių išlaidų kilmės bei pagrindo. Šiuo atveju yra pažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros principas, kadangi kreditorius pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti sumoka būtinąsias vykdymo išlaidas bei tikisi atgauti skolą, nepatirdamas papildomų išlaidų, tuo tarpu antstolis, vykdydamas tuos pačius veiksmus, vėl apmokestina kreditorių, taip dar labiau sunkindamas kreditoriaus padėtį. Kreditorius tokioje situacijoje ne tik neatgauna priteistos skolos, sumoka antstoliui būtinąsias vykdymo išlaidas, tačiau antstolis dar prašo padengti susidariusias papildomas vykdymo išlaidas. Pareiškėja teigia, jog antstolio veiksmai, reikalavimas apmokėti papildomas vykdymo išlaidas bei finansinės naštos perkėlimas kreditoriui neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.
3. Taip pat pareiškėja nurodė, kad 2024 m. liepos 1 d. buvo užbaigtas UAB „Julianus Portfelio“ (buvusi UAB „Intrum Lietuva“) ir UAB „Julianus Inkaso“ reorganizavimas prijungimo būdu. Pasibaigus reorganizavimo procesui, UAB „Julianus Portfelio“ buvo prijungta prie UAB „Julianus Inkaso“, o visas UAB „Julianus Portfelio“ teises ir pareigas perėmė UAB „Julianus Inkaso“. Tokiu būdu UAB „Julianus Inkaso“ pateikė antstoliui prašymą dėl išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo, sumokėjo antstoliui už šalies pakeitimą. Antstolis 2024 m. liepos 30 d. patvarkymu pakeitė išieškotoją iš UAB „Julianus Portfelio“ į UAB „Julianus Inkaso“.
4. Kartu pareiškėja pabrėžė, jog vykdomojoje byloje reikšminga skolininko mirties data – (duomenys neskelbtini), taigi antstolis galėjo nevilkinti proceso ir gavęs UAB „Julianus Inkaso“ prašymą dėl šalies pakeitimo, jau 2024 m. liepos 30 d. užbaigti šią vykdomąją bylą, tačiau to nepadarė. Maža to, kad byla nebuvo užbaigta, antstoliui buvo sumokėta už išieškotojo pakeitimą. Tokie antstolio veiksmai akivaizdžiai rodo, kad antstolis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir veikia paisydamas savo interesų, tokiu būdu pažeisdamas UAB „Julianus Inkaso“ interesus.
5. Nors antstolis patvarkyme kaip pagrindą, kuriuo remiantis prašo apmokėti 58,19 Eur išlaidas, nurodo sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punktą, pareiškėja pažymėjo, jog šiuo konkrečiu atveju UAB „Julianus Inkaso“ neturėjo jokios įtakos antstolio veiksmams, antstolis juos atliko savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Julianus Inkaso“ neturi galimybės patikrinti, ar pavyzdžiui, antstolis nepiktnaudžiauja savo veiksmais ir jų neatlieka per dažnai, tokiu būdu didindamas vykdymo išlaidas, nėra proporcinga prašyti susidariusių papildomų vykdymo išlaidų apmokėjimo. Antstolis šiuo atveju teisės aktų nuostatas interpretuoja savo naudai. Apibendrinus, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo, pagal kurį UAB „Julianus Inkaso“ privalo padengti antstolio sąskaitą.
6. Antstolis R. V. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir nurodė, jog vykdymo veiksmus atliko laikydamasi įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui.
7. Antstolis nurodė, jog nors skolininkas K. P. (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau pagal Testamentų registro duomenis, jo palikimą paveldėjimo teise pagal įstatymą priėmė valstybė. Po skolininko mirties paveldėjimo teise pagal įstatymą valstybė priėmė mirusio K. P. palikimą, tačiau pateikė informaciją, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruodama 10,65 Eur paveldėtų piniginių lėšų, atlikdama veiksmus, susijusius su mirusiojo turto perėmimu, patyrė (16,62 Eur) išlaidų, o skola nebuvo padengta. Atsižvelgiant į tai, vykdomoji byla nutraukta ir užbaigta. 2024 m. liepos 5 d. priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-24-179- 14247, kuriuo buvo apskaičiuota 26,71 Eur bylos administravimo išlaidų, 59,75 Eur papildomų vykdymo išlaidų (vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 124 punktu, byloje buvo paskaičiuota 3 kartus po ½ bylos administravimo išlaidų). Neapmokėta suma siekia 59,75 Eur. Be to, išieškotojai 2025 m. gegužės 2 d. išsiųstas patvarkymas dėl gauto pranešimo apie atsisakymą apmokėti sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. S-25-179-14761, kuriame pakartotinai siūlyta išieškotojai apmokėti bylos vykdymo išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdymo proceso metu, siekiant įvykdyti sprendimą ir užtikrinti skolos išieškojimą, antstolis nuosekliai ir periodiškai vykdė vykdymo veiksmus, įskaitant periodinį duomenų apie skolininko turtinę padėtį tikrinimą valstybės registruose bei informacinėse sistemose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. S kundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Julianus Inkaso“ skundas dėl antstolio R. V. veiksmų buvo atmestas.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vykdymo proceso sudėtinė dalis yra vykdymo išlaidų apmokėjimas ir išieškojimas, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos ir Instrukcija. CPK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Instrukcijoje numatytais atvejais tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 610 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punkte nustatyta, kad antstoliui pareikalavus, išieškotojas privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas. Vykdymo proceso reglamentavimas yra imperatyvaus pobūdžio.
10. Kartu teismas nurodė, jog iš pateiktų įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjos pateikti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti antstolio veiksmų neteisėtumą. Nagrinėjamu atveju skolininkui mirus ir esant neapmokėtų vykdomosios bylos administravimo išlaidų, antstolis vadovavosi ir neviršijo įstatymo leidėjo jam suteiktos prerogatyvos reikalauti apmokėti likusias antstolio patirtas vykdomosios bylos administravimo išlaidas iš pareiškėjos (CPK 610 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo argumentai, kad ji ir taip patyrė nuostolių dėl vykdomosios bylos administravimo išlaidų, kurios nebuvo išieškotos iš skolininko iki jo mirties, nesudaro pagrindo kitaip aiškinti teisinio reglamentavimo. Nurodytos teisės normos nenumato išimties, kad tokiu atveju išieškotojas yra atleidžiamas nuo pareigos apmokėti antstoliui jo turėtas vykdymo išlaidas. Apskaičiuotos vykdymo išlaidos neviršija Instrukcijos 109 punkte nurodytų dydžių. Vykdomosios bylos duomenys pagrindžia, jog vykdymo išlaidų apskaičiavimuose nurodyti vykdymo veiksmai, už kuriuos buvo paskaičiuotos vykdymo išlaidos, realiai buvo atlikti, o nurodytos išlaidos buvo faktiškai patirtos. Todėl pareiškėjos argumentai, kad apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nedetalizuotos, atmestini.
11. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad pareiškėja skunde nenurodė jokių argumentų, kad suskaičiuotos ir pareikalautos apmokėti vykdymo išlaidos neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų ar yra suskaičiuotos neteisingai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Julianus Inkaso“ prašo tenkinti atskirąjį skundą ir įpareigoti antstolį panaikinti išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
12.1. Nurodo, kad pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškotojas privalo sumokėti antstoliui administravimo išlaidas. Pateikiant vykdyti vykdomąjį dokumentą buvo sumokėtos 26,71 Eur būtinosios vykdymo išlaidos. Įstatymas nenumato, kad į būtinąsias vykdymo išlaidas turėtų įeiti tokie antstolio veiksmai kaip skolininko duomenų patikrinimas, antstolio surašyto dokumento nuorašo išdavimas, akto ar patvarkymo surašymas. Tuo tarpu antstolis tokias išlaidas priskiria papildomoms administravimo vykdymo išlaidoms ir šiuo konkrečiu atveju prašo padengti 58,19 Eur.
12.2. Iš AIS matyti, jog antstolis nurodo tokį 58,19 Eur paaiškinimą: 2,00 Eur pašto išlaidos, 56,19 Eur – ½ būtinos vykdymo išlaidos. Antstolis nepateikė jokio pagrindimo ir paaiškinimo, kokiu pagrindu jis gali prašyti ½ būtinų vykdymo išlaidų iš kreditoriaus. Antstolis patvarkyme visiškai nedetalizuoja šių išlaidų kilmės bei pagrindo.
12.3. Apeliantė pabrėžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-23964-1134/2025 sprendė klausimą dėl antstolio priskaičiuotų papildomų išlaidų pagrįstumo ir konstatavo, jog tokios išlaidos buvo priskaičiuotos nepagrįstai, todėl pareiškėjo skundas buvo tenkintas. Vadovaujantis šia suformuota teismų praktika, prašo šioje byloje priimti atitinkamą sprendimą. UAB „Julianus Inkaso“ vertinimu, išieškotojai papildomai perkėlęs naštą apmokėti ne tik būtinąsias vykdymo išlaidas, bet ir papildomas išlaidas, antstolis nepagrįstai papildomai apsunkino kreditoriaus padėtį.
12.4. Kartu atskirajame skunde pabrėžiama, jog skolininko mirties data yra iki pareiškėjos pateikto prašymo dėl šalies pakeitimo, todėl gavęs UAB „Julianus Inkaso“ prašymą dėl šalies pakeitimo, jau 2024-07-30 antstolis turėjo užbaigti šią vykdomąją bylą, tačiau to nepadarė. Be to, kad byla nebuvo užbaigta, antstoliui buvo sumokėta už išieškotojo pakeitimą. Tokie antstolio veiksmai akivaizdžiai rodo, kad antstolis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir veikia paisydamas savo interesų, tokiu būdu pažeisdamas UAB „Julianus Inkaso“ interesus.
12.5. Taip pat atskirajame skunde pažymima, kad Instrukcijos 150 punktas yra abstraktaus pobūdžio ir nekonkretizuoja, kad išieškotojas turi pareigą padengti susidariusias papildomas vykdymo išlaidas iki skolininko mirties. CPK 610 straipsnio 1 dalyje taip pat nėra imperatyviai nurodyta, jog išieškotojas privalo padengti antstoliui papildomas vykdymo išlaidas, susidariusias iki skolininko mirties. Be to, CPK 610 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko. Antstolis šiuo atveju abi teisės aktų nuostatas interpretuoja savo naudai.
12.6. Taigi, susiklosčius situacijai, jog skolininkui vykdymo procese mirus (juridinio asmens atveju – likviduojant) bei nesant paveldėtojo, teisių ir pareigų perėmėjo, kreditorius savaime atsiduria prastesnėje padėtyje – skola nebus atgauta, sumokėtos išlaidos (žyminis mokestis, advokato paslaugos, būtinosios vykdymo išlaidos) nebus padengtos. Tuo tarpu, antstolis tokioje situacijoje pareikalauja iš kreditoriaus papildomų vykdymo išlaidų atlyginimo, susidariusių iki skolininko mirties / išregistravimo, taip užtikrindamas tik savo interesus, o kreditoriaus interesai yra pažeidžiami. Skolininkų mirtis ar išregistravimas iš valstybės įmonės „Registrų centras“ ir aplinkybė, kad nėra paveldėtojų, negali būti vertinama kaip kreditoriaus kaltė, dėl kurios jis turėtų padengti susidariusias papildomas vykdymo išlaidas. Skolininkų mirtis / išregistravimas bei paveldėtojų nebuvimas – objektyvi aplinkybė, dėl kurios vykdymo procesas tampa neįmanomas. Tokiu būdu, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje numatytais principais, nėra sąžininga ir proporcinga perkelti likusias neapmokėtas vykdymo išlaidas kreditoriui.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į pareiškėjos UAB „Julianus Inkaso“ atskirąjį skundą antstolis R. V. prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
13.1. Nurodo, kad 2024-07-05 dieną buvo priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, Nr. S-24-179 14247, kuriuo buvo apskaičiuota 26,71 Eur bylos administravimo išlaidų, 59,75 Eur papildomų vykdymo išlaidų (vadovaujantis Instrukcijos 124 punktu; byloje buvo paskaičiuota 3 kartus po 1/2 1 bylos administravimo išlaidų).
13.2. Pabrėžia, jog nuo 2019-08-01 dienos galiojančioje Instrukcijoje vykdymo išlaidų dydžiai ir jų skaičiavimo tvarka keitėsi. Vadovaujantis Instrukcijos 124 punktu, jeigu sprendimas neįvykdomas per 6 mėnesius nuo vykdomosios bylos užvedimo, prie administravimo išlaidų pridedama šiam išieškojimui taikomų administravimo išlaidų dydį atitinkanti suma. Ši suma taip pat pridedama už antrus ir trečius vykdomosios bylos vykdymo metus. Nurodytas reglamentavimas yra imperatyvus. Instrukcijos nuostatos numato bylos administravimo kaštus, kurie skirti kompensuoti už antstolio atliekamą darbą ir yra siejami su bylos vykdymo laikotarpiu. Maksimaliai papildoma administravimo išlaidų suma gali būti paskaičiuojama už trejus vykdymo metus, todėl vykdant bylą ilgiau antstolis jokios papildomos kompensacijos už ketvirtais ir vėlesniais vykdymo metais atliekamą darbą negali skaičiuoti. Pažymima, kad už vykdymo laikotarpį, kuris tęsiasi daugiau nei trejus metus išieškotojas neprivalo nieko mokėti ir tokios išlaidos nėra priskaičiuotos.
13.3. Antstolis taip pat nesutinka su išieškotojo pozicija, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punktas gali būti suprantamas tokiu būdu, jog tik, jeigu išieškotojas savo iniciatyva paprašo antstolio atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių yra patiriamos išlaidos, tik tokiu atveju išieškotojas privalo jas padengti antstoliui pareikalavus. Pagal tokią logiką antstolis tariamai galėtų neatlikti jokių veiksmų, kol išieškotojas nepaprašo, o tai iš esmės prieštarautų CPK įtvirtintai nuostatai, kuri numato, kad antstolis privalo imtis visų veiksmų, kad sprendimas būtų realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnis). Svarbu paminėti, kad antstolis veikia privačiai, nėra finansuojamas iš valstybės biudžeto ir neprivalo kompensuoti privataus išieškotojo išieškojimo kaštų, kurių nepavyksta išieškoti iš skolininko. Teisės aktai aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina išieškotojo pareigą apmokėti vykdymo išlaidas, kurios esant galimybei vėliau išieškomos iš skolininko. Taigi išieškotojas gali tikėtis, kad jam patirtos vykdymo išlaidos bus atlygintos, tik jeigu yra galimybė jas išieškoti iš skolininko.
13.4. Su išieškotojo pozicija dėl antstolio piktnaudžiavimo ir veiksmų teisėtumo taip pat nesutinka. Vykdymo proceso metu, be CPK 639 straipsnio 2-3 punktuose numatytos išieškotojo teisės susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga ir gauti pažymas apie vykdymo eigą, CPK 640 straipsnio 1-2 punktai numato ir pareigą bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu ir aktyviai domėtis vykdymo eiga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacijos objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta (CPK 320, 329, 338 straipsniai).
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė tokius priedus (naujus įrodymus): skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties kopiją, skundo dėl antstolio veiksmų kopiją bei išankstinės sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), kuria paskaičiuotos mokėtinos vykdymo išlaidos, kopiją. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, tiek pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra byloje, šiuos įrodymus atsisako priimti (CPK 314 straipsnis), tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog nei civilinėje, nei vykdomojoje byloje nėra išankstinės sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ar jos kopijos, šį pareiškėjos naujai pateikiamą įrodymą (antstolio išrašytos išankstinės sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją) priima į bylą, kadangi tai neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to ginčo dalyviams yra žinomas šio dokumento turinys.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, pareiškėjos pateiktą atskirąjį skundą, kitus byloje esančius duomenis, taip pat susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga, vertina, kad nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir sprendė, kad išieškotoja (šiuo atveju pareiškėja) turi pareigą apmokėti vykdymo išlaidas, nors vykdomoji byla yra nutraukta mirus skolininkui ir nesant jo paveldimo turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą ir kitas lėšas kreditoriaus naudai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Atskiruoju skundu pareiškėja tvirtina, jog iš esmės yra pažeidžiami išieškotojo interesai, kadangi nesant galimybės išieškoti iš skolininko tiek priteistos skolos, tiek vykdymo išlaidų, išieškotojas ne tik negauna atitinkamos skolos, tačiau ir patiria papildomų išlaidų, kurių dalis, pareiškėjos vertinimu, be kita ko yra nepagrįstos ar buvo nebūtinos atlikti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pareiškėjos vertinimu nesutinka.
18. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis R. V. vykdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. eL2-9740-734/2019 dėl 215,79 Eur skolos, 67,49 Eur palūkanų ir 8 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko K. P., išieškotojui UAB „Julianus Inkaso“. Skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro duomenimis po skolininko mirties paveldėjimo teise pagal įstatymą valstybė priėmė mirusio K. P. palikimą, tačiau pateikė informaciją, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruodama 10,65 Eur paveldėtų piniginių lėšų, atlikdama veiksmus, susijusius su mirusiojo K. P. turto perėmimu, patyrė (16,62 Eur) išlaidų, o skola nebuvo padengta. A. R. V. 2024 m. liepos 30 d. patvarkymu dėl išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo Nr. S-24-179-17960 išieškotojas pakeistas į UAB „Julianus Inkaso“. Antstolis 2024 m. liepos 5 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas Nr. S-24-179-14247, nurodydamas, kad vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose sudaro 26,71 Eur, nurodytos 124 ir 130 punktuose – 55,48 Eur (indeksuojamos taikant 1,541), atlygis antstoliui – 123,28 Eur. Antstolis 2025 m. balandžio 16 d. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo Nr. S-25-179-12926 įpareigojo pareiškėją (išieškotoją) apmokėti vykdymo procese susidariusias 58,19 Eur administravimo išlaidas, iš kurių atlygis antstoliui 0 Eur.
19. Pažymėtina tai, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Instrukcijoje numatytais atvejais tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 610 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punkte nustatyta, kad antstoliui pareikalavus, išieškotojas privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas.
20. Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kai realus išieškojimas, skolininko turtą paveldėjus Lietuvos Respublikai, tapo neįmanomu dėl to, kad skolininko turtas sudarė vos daugiau nei 10 Eur, kurio iš esmės net nepakako mirusiojo turto perėmimo kaštams padengti. Tokia situacija leidžia vertinti, jog išties išieškotojo interesai priverstinio vykdymo procese tampa nepatenkinami. Tačiau kartu, atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju pradinė išieškotoja savo iniciatyva ėmėsi priverstinio skolos išieškojimo veiksmų ir kreipėsi į antstolį, susiklosčiusi situacija nesudaro pagrindo pripažinti, jog dėl to neigiamus išieškojimo vykdymo padarinius turėtų patirti priverstinį skolos išieškojimą vykdęs antstolis, kuris veiksmus atlieka išimtinai įstatymų ir teisės aktų nuostatų pagrindu bei nėra subjektas, kurio veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Priešingai, pirmiau minėtų teisės aktų nuostatos įtvirtina pareigą išieškotojui sumokėti atitinkamas vykdomosios bylos administravimo išlaidas ar visas vykdymo išlaidas antstoliui pareikalavus. Toks egzistuojantis teisinis reglamentavimas patvirtina įstatymų leidėjo valią neįtvirtinti vykdymo procesų kaštų antstolio sąskaita. Taigi, nors ir sutiktina su pareiškėjos nurodoma aplinkybe, jog šiuo konkrečiu atveju jos interesai vykdymo procese nėra patenkinami ir pareiškėja dar papildomai patiria neigiamas finansines pasekmes, tačiau įstatymo nuostatos neįtvirtina sąlygos, kad tokiu atveju, kaip nagrinėjamas, vykdymo išlaidos galėtų būti apmokamos antstolio sąskaita.
21. Kartu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog apskaičiuotos ginčijamos vykdymo išlaidos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte nurodytų dydžių, be to, jas pagrindžia vykdymo išlaidų apskaičiavimuose nurodyti vykdymo veiksmai, kurie, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, buvo atlikti realiai. Šiuo atveju apeliantė, viso proceso metu tvirtindama, jog antstolio veiksmų turinys nėra aiškus ar patikrintas, nenurodė jokių konkrečių duomenų, kurie iš antstolio nurodytų veiksmų atlikti nebuvo, nors, remiantis CPK 639 straipsnio nuostatomis, ji turėjo teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, o ši galimybė papildomai buvo nurodyta ir 2025-05-02 Patvarkyme dėl gauto pranešimo apie atsisakymą apmokėti sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, pastarajame patvarkyme antstolis taip pat buvo nurodęs, jog vykdymo išlaidų apskaičiavime vykdomojoje byloje priskaičiuotos papildomos vykdymo išlaidos, kurios patirtos nuo vykdomosios bylos pradžios (2019-09-03), įskaitant ir Instrukcijos 124 punkte numatytą sumą, pridedamą už kiekvienus pirmus, antrus ir trečius metus, o be to nereikalaujama apmokėti atlygio antstoliui. Be to, pareiškėja neteikė jokių konkrečių duomenų bei argumentų dėl antstolio atlikto paskaičiavimo galimo neatitikimo Instrukcijos nuostatoms. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog prašomų apmokėti vykdymo išlaidų suma yra nepagrįsta ar neatitinkanti Instrukcijoje įtvirtintų sąlygų.
22. Pirmiau išdėstytų išvadų nekeičia ir atskirajame skunde dėstomi argumentai, susiję su neva nepagrįstu antstolio procesinių veiksmų atlikimo išlaidų paskaičiavimu, pakeičiant išieškotoją. Pastebėtina, jog iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad dar 2022-12-21 Patvarkymu „Dėl skolininko pakeitimo: antstolis informavo pradinę išieškotoją (UAB „Intrum Lietuva“) apie tai, kad skolininkas mirė ir palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl skolininkas keičiamas nauja skolininke Lietuvos Respublika. Taigi, dar 2022 metais pradinė išieškotoja žinojo apie skolininko mirtį ir faktą, kad šio skolininko turtą paveldėjo valstybė. Nepaisant to, pati pareiškėja 2024 metais kreipėsi į antstolį pateikdama informaciją dėl išieškotojos reorganizavimo prijungimo būdu, todėl antstolis, gavęs tokią informaciją, neturėjo pagrindo neatlikti procesinių veiksmų, susijusių su vykdymo proceso šalies pakeitimu (patvarkymas priimtas 2024-07-30), kai vykdomojoje byloje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad skolininko turto nepakanka net palikimo priėmimo kaštams padengti. Tokią išvadą leidžia daryti ir ta aplinkybė, kad dar 2024-07-05 patvarkymu Nr. S-24-179-734/2019 antstolis atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir išsiuntė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taigi pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su neva nepagrįstu antstolio veiksmų, susijusių su išieškotojos pakeitimu, atlikimu, yra nepagrįstos. Papildomai pastebėtina ir tai, kad antstolio išrašytos išankstinės sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurios ir kyla ginčas byloje, turinys rodo, kad antstolio nurodytą mokėtiną 58,19 Eur sumą sudaro neapmokėtos vykdymo išlaidos, susidariusios iki skolininko K. P. mirties, taigi ir iki pareiškėjos nurodomo patvarkymo dėl išieškotojo pakeitimo priėmimo.
23. Papildomai apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, susijusias su apeliantės nurodoma Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-23964-1134/2025 priimta nutartimi, kuria buvo nutarta, kad papildomos išlaidos antstolio buvo priskaičiuotos nepagrįstai, pabrėžia, jog CPK 4 straipsnyje įtvirtina, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo remtis bei vadovautis pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kaip precedentu. Kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog apeliantės nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartis apeliacinės instancijos teismo buvo panaikinta ir klausimas buvo išspręstas iš esmės nepripažįstant pareiškėjos argumentų pagrįstais.
24. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, o kiti pareiškėjos pateikto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų nėra pasisakoma.
25. Įvertinęs pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde dėstomais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.