Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei A. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. S. a. k(duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini); Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB(duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdamas individualios D. S. įmonės vadovu ( savininku) laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-02-09, žinodamas apie D. S. įmonės finansinę padėtį bei įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), t.y. tai, kad įmonės skola valstybės biudžetui 2016-02-09 sudarė 45357,08 Eur, nesilaikė Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo ( toliau- ĮBĮ) 8 str. 1 d. įmonės vadovui numatytos pareigos, t.y. matant, kad D. S. įmonė yra nemoki ir nevykdo įsipareigojimų- nemoka skolų, yra pradelsti įsipareigojimai, kurie viršija pusė į jos balansą įrašytos turto vertės, įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir šiems nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jis, įmonei esant nemokiai, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip kreditoriaus teises, t.y. nevykdė jam kaip įmonės savininkui ĮBĮ įstatymo 8 str. 1 d.. matytos pareigos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovė A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad D. S., būdamas savo individualios įmonės savininku ir vadovu ir, žinodamas apie vis didėjantį įsipareigojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, privalėjo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Priverstinis nepriemokos išieškojimas iš D. S. įmonės buvo vykdomas nuo 2012 metų, t.y įmonė visą laiką turėjo įsiskolinimų valstybei. Jei D. S. laiku būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, jo įsipareigojimai valstybei būtų ženkliai mažesni. D. S., būdamas įmonės vadovu, nevykdė ĮBĮ 8 str. 1 d. numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu padarė ATPK 50⁶ str. numatytą pažeidimą. Valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip įmonės kreditoriui, įstatymai numato tik teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o D. S. pareigą. Individuali įmonė yra juridinis asmuo, todėl jos savininko atžvilgiu turi būti taikomi ATPK 262 str. 2 d ir ATPK 50⁶ str. numatytų normų reikalavimai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. S. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir parodė, kad jo įmonė yra skolinga ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai, ji taip pat skolinga ir nuomininkams. Įsiskolinimą išieškodavo antstolis, įmonės veiklą nuo gruodžio mėnesio tikrino Valstybinė mokesčių inspekcija ir nurodė, kad kels bankroto bylą, jis dėl to neprieštaravo. Dėl rastų pažeidimų dėl Gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimo jam buvo paskirta bauda, baudą jis sumokėjo. Įmonėje dirba du darbuotojai, atlyginimai yra mokami, darbuotojams įsiskolinimo nėra. Patalpų nuomininkai nesuinteresuoti kelti bankroto bylą, nes su jais po truputį atsiskaito. Įmonė verčiasi dėvėtų rūbų prekyba. Pats bankroto bylos neinicijuoja, nes neturi tam pinigų, tačiau sutinka, kad valstybė inicijuotų bankroto procesą. Jis nežino ar individualios įmonės savininkas iš viso gali kelti bankroto bylą. Po mokesčių inspekcijos patikrinimo, visus mokėjimus vykdo per banką, grynais pinigais neatsiskaitinėja, naujų prekių nebeperka, prekiauja senais likučiais. Jo įmonei 2014 m. patalpų nuomininkai(duomenys neskelbtini) grupė buvo inicijavusi bankrotą, tačiau sumokėjus įsiskolinimą šia kreditoriui, byla buvo nutraukta.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos integruotos informacijos apie D. S. įmonę kodas 148073226 matyti, kad įmonės skola 2014-01-01 sudarė 121 299,69 Eur, 2015-01-01 skola buvo 44 236,65 Eur, įmonės skola 2016-02-09 sudarė 45 357,08 Eur ( b.l.7- 11).

Iš antstolių vykdomųjų bylų duomenų bazės matyti, kad D. S. įmonės atžvilgiu skolų išieškojimas kreditoriams tame tarpe ir Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo vykdomas priverstiniu būdu, vykdomosios bylos Nr.0089/10/03893, Nr.0089/12/00771, administruojamos antstolio M. A. kontoroje, buvo baigtos surašius turto neradimo aktą ( b.l.13-17).

Iš valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-12-29 pranešimo D. S. įmonei, matyti, kad inspekcija įspėjo įmonę, kad per 30 d. įmonei nesumokėjus 40 885,31 Eur skolos ir 3821,28 Eur delspinigių nuo pranešimo įteikimo dienos, VMI kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b.l.39).

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. D. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos D. S. įmonei, kurios savininkas jis yra, iškėlimo.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ, 2015-10-15 redakcija, galiojusi administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo metu) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (...), įmonės vadovas, ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.“ Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant nustatytoms dviem sąlygoms, t. y. 1) turi būti nustatyta, kad įmonė yra nemoki ir negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir 2) šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. (pvz., Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-458/2010). Tokius veiksmus įmonės vadovas turi atlikti ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kaip įmonė tapo nemoki, bet ne vėliau kaip per 40 dienų jei nebuvo imtasi priemonių įmonės mokumui atkurti.

Nemokios įmonės sąvoka apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šiuo atveju faktas, kad D. S. įmonė nevykdė įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai byloje yra nustatytas, nes D. S. įmonės skola valstybės biudžetui 2015-01-01 buvo 44 236,65 Eur, įmonė neturi nekilnojamo turto, transporto priemonių, o antstoliai nebegali vykdyti priverstinai išieškojimo ir yra surašę aktus apie išieškojimo negalimumą. D. S. pats pripažino, kad jokių galimybių jis atsiskaityti su kreditoriais neturi, todėl sutinka, kad jo įmonei reikia kelti bankroto bylą. Tokiu būdu yra visos ĮBĮ 4 str. numatytos sąlygos, D. S. įmonę pripažinti nemokia ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo ir 2015-12-29 Valstybinė mokesčių inspekcija jam pagrįstai išsiuntė pranešimą, kad įmonei gali būti inicijuojama bankroto byla.

Svarstant klausimą dėl to, kas turi teisę ar pareigą kreiptis dėl bankroto bylos D. S. įmonei iškėlimo, yra aktualus ĮBĮ 5 str., kuris numato, kad su pareiškimu kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo turi teisę, o šio arba kitų įstatymų numatytais atvejais privalo 1) kreditorius (kreditoriai); 2) įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, 3) likvidatorius. Individualių įmonių įstatymas ( 2013-07-14 redakcija), kuris reglamentuoja D. S. įmonės teisinį statusą, o taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, jokios specialios pareigos kreiptis į teismą dėl įmonės nemokumo įmonės savininkui nenumato. Darytina išvada, kad turi būti vadovaujamasi ĮBĮ 8 staipsnio nuostatomis, kurios numato, kad įmonės vadovas gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tik tuomet, jei nesikreipė kreditorius. Teismas daro išvadą, kad būtent šios sąlygos šiuo atveju ir nėra. Be kita ko, ĮBĮ 6 straipsnio, reglamentuojančio kreditoriaus teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2 dalyje numatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu; pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei; įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį. Byloje yra pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-12-29 pranešimas D. S. įmonei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 39), kuriuo yra įspėjama, jog nesumokėjus įsiskolinimo per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, Valstybinė mokesčių inspekcija kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Šis pranešimas D. S. buvo įteiktas ir nors tai patvirtinančių duomenų nėra, tačiau D. S. neneigia, kad jis tokį pranešimą gavo, todėl nuo 2016-02-01 Valstybinė mokesčių inspekcija įgijo teisę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo D. S. įmonei. Kadangi jau 2015-12-29 įmonės vadovui aiškiai tapo žinomi įmonės kreditoriaus ketinimai inicijuoti bankrotą, todėl D. S. turėjo realų pagrindą tikėtis, jog kreditorius, kuris, be kita ko yra ne privatus juridinis ar fizinis asmuo, o mokesčius administruojanti valstybės įstaiga, kuri turi atitinkamus resursus ir specialistus, iš tikrųjų kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei skola nebus sumokėta per nustatytą terminą. Minėtame pranešime įspėjama, jog nesumokėjus skolos per 30 d., bus kreipiamasi į teismą, tačiau nekonkretizuojama, kada tokia savo teise kreditorius ketina pasinaudoti ar iš vis neketina ja naudotis. Tokiu atveju tampa sunku nustatyti momentą, nuo kada atsiranda antroji sąlyga, dėl kurios, be abejo, esant ir pirmajai, įmonės vadovui kyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo kada D. S. jau yra neabejotinai aišku, kad kreditorius , t.y. Valstybinė mokesčių inspekcija pati neinicijuoja bankroto procedūros ir nesinaudoja jai įstatymo suteikta teise. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija , praėjus kiek daugiau mėnesiui po to, kai pati faktiškai įgijo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šia savo teise vis dėlto nesinaudojo, o 2016-02-17 nusprendė inicijuoti administracinio teisės pažeidimo procesą su pareiškimu kreipdamasi į teismą dėl kreditorių teisių pažeidimo ir prašydama D. S. kaip D. S. įmonės savininką ir vadovą, pripažinti kaltu pagal LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį. Esant tokiai situacijai, kai kreditorius įspėjo skolininką, jog šiam nesumokėjus skolos, ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir nekonkretizavus, kada tai kreditorius žada padaryti, iškyla pagrįsta abejonė, jog įmonės vadovui buvo pakankamai aišku, jog kreditorius bankroto vis dėlto neinicijuos, kas yra reikalinga nustatyti pripažįstant asmenį kaltu pagal LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį. D. S. nurodė, kad supranta jog jo įmonė yra nemoki ir sutinka, kad jo įmonei būtų iškeltas bankrotas, tačiau tokioms teisinėms procedūroms pats lėšų neturi, pragyvena iš minimalios algos, turto taip pat neturi. Darytina išvada, kad D. S. negali būti traukiams administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁶ str. nes jo kaltė neįrodyta, kadangi kreditorius nesilaikė ĮBĮ nuostatų ir tinkamai neinformavo įmonės savininko kad pats nesikreips dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kas tik tokiu atveju sudarytų teisines prielaidas pačiam įmonės savininkui inicijuoti savo įmonės bankrotą pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas.

ATPK 262 str. 2 d. nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla dėl šio kodekso 505, 506, 172²³ straipsniuose numatytų pažeidimų pradedama atitinkamai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininko, stebėtojų tarybos nario ar valdybos nario, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės nario, taip pat šių įmonių kreditoriaus pareiškimu, kuriame turi būti išvardinti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus. Tuo tarpu D. S. įmonė, kurios vadovas ir savininkas yra D. S., neatitinka nei vienos iš šiame straipsnyje nurodytų įmonės formų. Įstatymų leidėjas nėra numatęs, kad individualios įmonės kreditoriai galėtų kreiptis į teismą su prašymu iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50⁶ straipsnį šių įmonių savininkams ar vadovams. Įstatymo norma, kaip ir bet kuri teisės norma, kuri sunkina atsakomybę, arba numato tam tikrą subjektų ratą, kurie gali atsakyti pagal įstatymą, negali būti aiškinama plečiamai. Teismas daro išvadą, kad už ATPK 50⁶ straipsnyje numatytus pažeidimus, administracinio teisės pažeidimo byla D. S. negali būti keliama, o iškelta turi būti nutraukta, nes jis yra individualios įmonės savininkas, ši teisinė forma, nėra akcinė ar uždara akcinė, žemės ūkio ar kooperatinė bendrovė, nes tik tokio tipo įmonių kreditoriai gali inicijuoti administracinius procesus pagal ATPK 50⁶ straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad D. S. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, neįrodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. S. atžvilgiu nutrauktina, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 205 str. 1 p; 262 str. , 287 str. 1 d. 2 p.

nutaria:

D. S. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 50⁶ str. nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.