Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-688-337-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-13
Bylos Nr.
1A-688-337-2014
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00207-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Valdas Meidus, Artūras Ridikas
Nukentėjusysis
G. J.
Advokatai
Stanislovas Butkevičius, Rolandas Vaitekūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-688-337/2014Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00207-2012-1

Teisėja Gražina Kazilionienė Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus, Artūro Ridiko,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant:prokurorei Rimai Matulionienei,nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui - A. G.,jo gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui,nukentėjusiajam G. J.,jo atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta - A. G. gynėjo advokato Rolando Vaitekūno apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d., atleistas pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta.

Laiduotoja paskirta A. G., nustatant laidavimo terminą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL, arba 780 Lt, dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, laikant, kad jis šią baudžiamojo poveikio priemonę jau įvykdė.

Nukentėjusiojo G. J. pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintas iš dalies ir iš A. G. priteista 22736 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Iš A. G. nuspręsta išieškoti 1000 Lt nukentėjusiojo G. J. naudai, advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2012 m. birželio 15 d., apie 16.53 val., Klaipėdos – S. Dariaus ir S. Girėno gatvių reguliuojamoje sankryžoje, Panevėžyje, vairuodamas automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 p. reikalavimus – sukdamas į kairę pusę ir privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi, nedavė kelio tiesiai važiuojančiam motociklui „Kymco People 150“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam G. J., ko pasekoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo G. J. sveikata – jam nustatytas kairio šlaunikaulio skeveldrinis lūžis su sulėtėjusiu lūžgalių suaugimu (pseudoartroze) ir dėl nesugijusio kairio šlaunikaulio lūžio jis neteko 55 procentų nuolatinio darbingumo.

Apeliaciniu skundu A. G., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, gynėjas advokatas Rolandas Vaitekūnas prašo skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, A. G. nepadarius veikos, turinčios BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymių. Padarius išvadą, kad veika yra kvalifikuota teisingai, prašo skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti ir nukentėjusiojo G. J. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Nurodo, jog nuosprendyje teismo išdėstytos išvados dėl A. G. kaltės pagal BK 281 str. 3 d. neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos yra grindžiamos tik teismo medicinos ekspertizę atlikusio ir specialisto išvadą pateikusio, bei teisme dėl šios išvados paaiškinimą davusio, teismo medicinos eksperto N. R. nurodytomis prielaidomis bei spėjimais, teismo išvada dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sužalojimo sunkumo laipsnio vertinimo nėra logiška. Taip pat pirmosios instancijos teismas neištyrė ir tinkamai, tiesiogiai, išsamiai, nešališkai bei teisingai neįvertino visų baudžiamosios bylos įrodymų bei gynybos išsakytų, nekaltumą pagal BK 281 str. 3 d. patvirtinančių, aplinkybių, ko pasėkoje nepagrįstai ir neteisėtai A. G. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir tuo padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. (dėl įrodymo vertinimo, pagrįsto išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu), 242 str. 1 d. (dėl teismo pareigos tiesiogiai ištirti visus įrodymus) pažeidimus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, ir todėl nuosprendis yra nepagrįstas, neteisingas ir naikintinas.

Gynėjas advokatas nurodo, jog pagal BK 281 str. 3 d. baudžiamoji atsakomybė kyla jeigu dėl nusikalstamo nerūpestingumo buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tvirtina, jog 2013-05-29 nuosprendžiu buvo konstatuota, kad dėl A. G. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tai yra jau tuo metu teismui buvo žinoma aplinkybė, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio buvo praradęs terminuotai 45 procentus darbingumo, neterminuoto (galutinio) netekto darbingumo lygio nebuvo galimybių nustatyti dėl tebesitęsiančio gydymo. Po minėto teismo nuosprendžio priėmimo buvo paskirta užduotis dėl specialaus tyrimo atlikimo kitam ekspertui, kuris, vertindamas iš esmės tuos pačius medicininius duomenis, padarė priešingą išvadą, kad nukentėjusysis neteko 55 procentų nuolatinio darbingumo, todėl jo sveikatos sutrikdymo lygis vertintinas sunkiu. Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas N. R. paaiškino, kad pagal medicininius duomenis nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo gydymas nėra baigtas ir lūžgalių suaugimo (sugijimo) tikimybė, nors ir apsunkinta, negali būti paneigta, o daugiau dėl suaugimo tikimybės galėtų pasakyti traumatologas ortopedas (2 t., 106 b.l.), o jis vadovaujasi Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių komentaro lentelės 28 p., kur yra nurodyta, kad „Bendro darbingumo netekimas yra nustatomas tada, kai gydymas yra baigtas ir panaudotos viso reabilitacijos priemonės, o darbingumo požymiai yra išlikę ir ne anksčiau kaip praėjus 120 dienų po patirtos traumos ar susirgimo“, kuo remiantis jis vertina, kad esant vien tik ta aplinkybe, jog gydymo metu nuo traumos praėjo daugiau nei 120 dienų leidžia jam padaryti išvadą, kad nukentėjusysis pastoviai neteko jo nurodyto laipsnio darbingumo.

Gynėjas advokatas tvirtina, jog eksperto N. R. vertinimas prieštarauja paties eksperto teisme perskaityto Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių komentaro lentelės 28 p. nuostatoms, kur imperatyviai nurodyta, kad pastovaus bendro darbingumo nustatymui yra privalomos sąlygos, jog gydymas yra baigtas ir panaudotos visos reabilitacijos priemonės, be to, nurodytą N. R. vertinimą paneigia ir pirmiau atlikta teismo medicinos eksperto R. Ž. specialisto išvada (1 t., 132 b.l.) bei šio eksperto teisme duotas išvados paaiškinimas (1 t., 170 b.l.). Be viso to, gynėjas advokatas tvirtina, jog eksperto N. R. nurodytą išvadą paneigia ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus 2013-06-28 Nr. 1.5.-SD-422 G. J. pateiktas raštas (2 t., 6 b.l.), kuriame nurodoma, kad tik pasibaigus gydymui ir panaudojus visas reabilitacijos priemones, o nedarbingumo požymiams išlikus būtų galima atlikti papildomą tyrimą. Taip pat gydymas nukentėjusiajam šiuo metu yra tęsiamas – jam dar bus atliekama mažiausiai viena kojos operacija, po to dar bus reabilitacija. Be to pažymi, kad byloje iš viso nėra bei ekspertui N. R. nebuvo pateikta jokių medicininių ar kitokių faktinių duomenų, kurie leistų daryti išvadą dėl to, kad netekto darbingumo (net nevertinant, ar nuolatinio, ar terminuoto) lygis yra 55 procentai. Šis ekspertas netekto darbingumo lygį vertino ir tai matyti iš jo specialisto išvados tiriamosios dalies, kurioje nurodomi pateikti ekspertui dokumentai, pagal Darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0732801 (1 t., 147 b.l., 2 t., 8 b.l.), kurioje yra pažymėta apie 45 procentų terminuotai netektą darbingumą, todėl teismo nuosprendis vien dėl šios aplinkybės yra nepagrįstas, o netekto darbingumo lygio 10 procentų skirtumas yra reikšmingas ir parenkant neturtinės žalos dydį.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra dvi viena kitai prieštaraujančios teismo medicinos ekspertų pateiktos išvados bei šių ekspertų žodiniai jų paaiškinimai bei dėl to, kad 2013-11-25 specialisto išvada Nr. G1599/13(05) neatitinka Teismo medicinos specialisto išvadai keliamų reikalavimų – joje iš esmės nėra jokios motyvuojamosios dalies, nenurodyti netgi kokie iš viso buvo naudoti eksperto metodai, eksperto išvados neišplaukia iš atliktų tyrimų ir jų vertinimo motyvų, ji yra nepagrįsta. Be to, sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam yra reikalingos medicinos mokslo žinios, todėl, vadovaujantis BPK 286 str., 208 str. yra reikalinga skirti teismo medicinos ekspertizę, kuri šioje byloje nebuvo skirta, o buvo tik atliktas specialisto tyrimas.

Be viso to, gynėjas advokatas tvirtina, kad skundžiamas nuosprendis taip pat yra nepagrįstas ir dėl per didelio neturtinės žalos dydžio nustatymo ir priteisimo, kadangi jis nustatytas neatsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Mano, kad nukentėjusiajam G. J. draudiko faktiškai šiai dienai jau išmokėta 14264 Lt suma yra pakankama, adekvati nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai ir atitinka teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos dydžius. O pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos (iš viso 40000 Lt) dydis yra pernelyg didelis ir neatitinka įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taip pat susiformavusios teismų praktikos. Šiuo atveju, žala asmeniui buvo padaryta netyčia, atsitiktinai, neturint specialaus tikslo pakenkti.

Teismo posėdyje A. G. ir jo gynėjas R. Vaitekūnas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis bei jo atstovas – atmesti, o prokurorė – atmesti skundo dalį dėl išteisinimo.

Motyvuojamoji dalis

A. G. gynėjo advokato R. Vaitekūno apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, A. G. gynėjas advokatas R. Vaitekūnas neginčija paties eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis G. J., kilimo mechanizmo bei su jo kilimu susijusių, nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau apeliantas nesutinka, jog dėl kaltinime A. G. inkriminuoto nusikaltimo nukentėjusiajam G. J. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, taip pat jis nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu, todėl, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamas teismo sprendimas patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant skundo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, nors ir lakoniškai, tačiau tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo A. G. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 281 str. 3 d., bei motyvuotai, taikydamas BK 40 str. nuostatas, atleido A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukė.

Dėl apelianto nurodomų BPK 20 str. 5 d. pažeidimų, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu įvertina teisėjai, tai yra tik teismas konkrečioje byloje turi nuspręsti kiek byloje surinktų įrodymų yra būtina pagrįsti ar paneigti konkretaus asmens kaltę, juos išdėstyti nuosprendyje, aiškiai suformuluoti savo išvadas dėl konkrečių įrodymų priimtinumo, jų pagrįstumo bei ryšio su įrodinėjamomis aplinkybėmis. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas bei priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų.

Apeliaciniame skunde gynėjas kvestionuoja ne tik skundžiamame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-25 nuosprendyje, tačiau ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-29 nuosprendyje padarytas išvadas. Visgi pažymėtina, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-29 nuosprendis buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-08 nutartimi, kuria taip pat buvo atnaujinta A. G. baudžiamoji byla bei perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (2 t., 50-52 b.l.), taigi teismo, kuris priėmė pirmesnį nuosprendį (kuris buvo panaikintas atnaujinus procesą) atliktas įrodymų tyrimas, vertinimas bei teismo padarytos išvados, šiuo atveju nėra ir negali būti nagrinėjami šiame apeliaciniame procese.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2013-09-18 nutarimu buvo pradėtas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (2 t., 2-3 b.l.), susijusių su nukentėjusiajam G. J. padaryto sveikatos sutrikdymo masto kvalifikavimu bei buvo paskirta užduotis atlikti pakartotinį objektų tyrimą, kurios pagrindu ir buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1599/13(05), kurioje buvo konstatuota, jog dėl patirto sužalojimo (nesugijusio kairio šlaunikaulio lūžio) G. J. neteko 55 procentų nuolatinio darbingumo ir todėl sveikatos sutrikdymo mastas yra kvalifikuojamas sunkiu (2 t., 19-21 b.l.). Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija šios specialisto išvados pagrįstumu bei teisingumu neturi pagrindo abejoti, kaip ir skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-25 nuosprendžiu padarytomis išvadomis dėl A. G. veikos kvalifikavimo pagal BK 281 str. 3 d..

Gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog ekspertas N. R., pateikęs specialisto išvadą Nr. G 1599/13(05), kurios pagrindu A. G. veika buvo kvalifikuota pagal BK 281 str. 3 d., G. J. netekto darbingumo lygį vertino pagal Darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0732801, kurioje nurodomas 45 procentų terminuotai netektas darbingumas, tuo tarpu jo pateiktoje išvadoje jau nurodoma, jog G. J. netekto darbingumo lygis yra 55 procentai, nors ekspertui nebuvo pateikta jokių medicininių ar kitokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą dėl padidėjusio netekto darbingumo lygio, taigi, gynėjui nėra suprantama, kuo remiantis susidarė šis netekto darbingumo lygio skirtumas (10 procentų).

Visų pirmiausia pažymėtina, kad minimą specialisto išvadą pateikęs ir tyrimą atlikęs teismo medicinos ekspertas turi didžiulę darbo patirtį šioje srityje – 38 metų darbo stažą. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G 1599/13(05) tyrimą atlikęs ekspertas ne tik betarpiškai apžiūrėjo nukentėjusįjį, beje, praėjus beveik 1,5 metų po eismo įvykio, taip pat išsireikalavo jo medicininių dokumentų išrašus bei atliko papildomą tyrimą – kreipėsi konsultacijos į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus gydytoją radiologą, kuris pateikė konsultacijos išvadą Nr. RD-272/13(01) (2 t., 20 – 21 b.l.), taigi, kaip matyti, buvo vertinami ne tie patys medicininiai duomenys, kaip ir atliekant ankstesnius tyrimus, kurių pagrindu buvo pateiktos 2012-08-13, 2012-11-20 specialisto išvados Nr. G1104/12(05) ir Nr. G 1572/12(05), kaip tvirtina gynėjas, o kokybiškai nauji duomenys – papildoma konsultacinė išvada bei nauji medicininiai dokumentai, įvertinant ilgai trunkantį nukentėjusiojo gydymą. Tyrimas buvo atliktas išsamiai, jį atlikęs ekspertas turėjo pakankamai duomenų apie G. J. sveikatos būklę tam, kad pateiktų išsamią ir objektyvią išvadą, kuria, kaip jau ir minėta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti.

Kas liečia skirtinguose dokumentuose nurodomo netekto darbingumo lygio skirtumus, teisėjų kolegija pažymi, jog dėl nusikalstamos veikos padarytas sveikatos sutrikdymo mastas bei, kaip šiuo atveju, jo pagrindu netektas darbingumas, nustatomas remiantis specialisto išvada arba ekspertizės aktu, kuri(s) priimama(s) vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“, tuo tarpu darbingumo lygis yra nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto „Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo“ nuostatomis. Kaip matyti, jau minėti dokumentai (specialisto išvada ir išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurios pagrindu išduodama darbingumo lygio pažyma) yra priimami vadovaujantis skirtingų teisės aktų reikalavimais bei sukelia visiškai skirtingas teisines pasekmes, taigi nedidelis darbingumo lygio svyravimas gali būti pateisinamas jau minėta priežastimi. Tuo labiau, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog atlikus pakartotinį G. J. darbingumo lygio nustatymą – darbingumo lygio 2014-04-03 pažyma DL-1 Nr. 0817815, netekto darbingumo lygis, lyginant su ankstesne 2013-03-14 pažyma DL-1 Nr. 0732801, padidėjo 5 procentais (nuo 45 iki 50 procentų) (1 t., 147 b.l., 2 t., 79 b.l.). Konstatuotina, jog minimas darbingumo lygio skirtumas nagrinėjamu atveju nėra esminis, turintis reikšmės A. G. veikos kvalifikavimui, kadangi tiek specialisto išvadoje, kurioje nurodytas netektas darbingumas ir yra pagrindas nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tiek darbingumo lygio pažymose nurodytas netekto darbingumo lygis yra žymiai didesni nei 30 procentų. Kaip matyti, apeliantui abejonių kelia ir tai, kad darbingumo lygio pažymose G. J. darbingumo lygis yra nustatomas terminuotai, tai yra vienerių metų laikotarpiui, ir, gynėjo vertinimu, tai nėra pakankama baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281 str. 3 d. kilti. Čia pažymėtina, jog darbingumo lygio terminas yra nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis ir pagal šio įstatymo 20 str. 8 d. neterminuotai darbingumo lygis gali būti nustatomas tik tais atvejais, kuomet jis nustatomas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar dėl profesinės ligos, visais kitais atvejais jis nustatomas fiksuotiems terminams. Bet, kaip jau ir minėta, veikos kvalifikacijai bei atsakomybei pagal baudžiamuosius įstatymus kilti yra išimtinai reikšminga tik specialisto išvada (ar ekspertizės aktas), o nagrinėjamu atveju būtent specialisto išvadoje buvo konstatuota, jog G. J. dėl patirto sužalojimo neteko 55 procentų nuolatinio darbingumo ir todėl sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas sunkiu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šioje byloje minimas eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas G. J., įvyko dar 2012-06-15 ir, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų bei paties nukentėjusiojo G. J. duotų parodymų ir paaiškinimų, patirto sužalojimo gydymas vis dar tęsiasi net ir praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo eismo įvykio. Kaip nurodo nukentėjusysis, jis kenčia fizinius skausmus, negali dirbti normalaus darbo, taip pat nėra garantijų, jog operacijos kažką pakeis. Jau vien tik šios aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiajam sužalojimas sukėlė itin rimtas pasekmes, dėl kurių patirtas sužalojimas negalėtų būti laikomas nesunkiu. Be viso to pažymėtina, jog specialisto išvadoje Nr. G1599/13(05) taip pat buvo konstatuota, kad G. J. nustatytas sužalojimas – kairio šlaunikaulio skeveldrinis lūžis su sulėtėjusiu lūžgalių suaugimu (pseudoartroze), patvirtintas radiologinių tyrimų metu, bei dėl kurio G. J. neteko 55 procentų nuolatinio darbingumo, yra pasekmė, tiesiogiai susijusi su 2012-06-15 eismo įvykio metu patirtu sužalojimu. Taigi, nors ir iš karto po įvykio G. J. nustatytas sužalojimas buvo kvalifikuotas kaip nesunkus, tačiau nenumatytas ilgalaikis gydymas ir sužalojimą lydinčios pasekmės sudarė pakartotinį tyrimą atlikusiam ekspertui pagrindą nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą kvalifikuoti kaip sunkų.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą sveikatos sutrikdymo mastas gali būti nustatomas ir pateikiant specialisto išvadas dėl padarytų sužalojimų, tai yra visais atvejais nėra būtina, kaip iš esmės tvirtina apeliantas, skirti teismo medicinos ekspertizę. Gynėjas kvestionuoja ir 2013-11-25 specialisto išvados Nr. G1599/13(05) atitikimą bendriesiems teismo medicinos specialisto išvadai keliamiems reikalavimams, kuriuos gana plačiai išdėsto apeliaciniame skunde – motyvuojamosios dalies, naudotų metodų nebuvimas ir pan., tačiau pažymėtina, jog gynėjas apeliaciniame skunde dėsto ekspertizės akto, o ne specialisto išvados turiniui keliamus reikalavimus. Tuo tarpu BPK 90 str. 3 d., reglamentuojanti specialisto išvados, kuri ir buvo pateikta nagrinėjamu atveju, turinį, numato žymiai paprastesnį, nei ekspertizės aktui, keliamų reikalavimų sąrašą. Be to, pažymėtina, jog betarpiškas objektų, šiuo atveju asmens, tyrimas, neįvardijant pastarojo tyrimo metodų, nedaro pateiktos specialisto išvados neteisėta.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, mano, jog nukentėjusiajam G. J. draudiko šiai dienai jau išmokėta 14264 Lt suma yra pakankama bei adekvati nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis (40000 Lt) yra pernelyg didelis, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose.

Apeliacinį skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis G. J. dėl A. G. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatas neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis G. J. teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš A. G. bei UAB DK „PZU Lietuva“ (2 t., 64 b.l.). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į visus byloje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir savo išvadas išsamiai motyvavo. Baudžiamojoje byloje esantys, nukentėjusiojo pateikti, dokumentai – civilinis ieškinys, išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (2 t., 64, 79 b.l.), taip pat ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo duoti parodymai bei kiti baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis G. J. dėl patirto sužalojimo patyrė (ir vis dar patiria) tiek fizinį skausmą ir ilgo gijimo proceso sukeltus didelius nepatogumus, tiek dvasinius išgyvenimus – dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo jam išsivystė sunkios pasekmės, dėl kurių jam yra sunkiai sutrikdyta sveikata, kuri, net ir nuo veikos padarymo praėjus daugiau nei dviems metams, nėra visiškai atstatyta ir iki šiol, dėl šių aplinkybių buvo apribotos jo galimybės užsiimti norima veikla, kaip ir galimybės dirbti, jam buvo atlikta ne viena operacija. Įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką analogiškose bylose sprendžiant klausimą dėl padarytos neturtinės žalos dydžio, apylinkės teismas teisingai nustatė nukentėjusiojo patirtos neturtinė žalos dydį – 40 000 Lt ir tokiu būdu jo civilinį ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė ir šia dalimi sumažino iš A. G. neturtinės žalos atlyginimui priteisiamą sumą.

Dėl to, A. G. gynėjo advokato apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteisto per didelio neturtinės žalos atlyginimo – gynėjo vertinimu iš A. G. ši žala iš viso turėtų būti nepriteisiama, kadangi draudimo bendrovės išmokėta suma yra adekvati patirtai neturtinei žalai, yra atmetami kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo išvadai, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas neteisingai nustatė nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis, priešingai nei skunde teigia gynėjas, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir nėra per didelis.

Keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

A. G. gynėjo advokato R. Vaitekūno apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasValdas MeidusArtūras Ridikas