- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- eA-302-525/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01399-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- E. B.
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės S. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei S. B. (trečiasis suinteresuotas asmuo – E. B.) dėl piniginės socialinės išmokos permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės S. B. (toliau – ir atsakovė) 12 566,84 Eur permokėtą ir negrąžintą socialinę pašalpą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovei ir kartu bendrai gyvenantiems asmenims nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d. buvo teikiama socialinė pašalpa. Socialinė pašalpa atsakovės prašymu buvo pervedama į jos asmeninę banko sąskaitą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius (toliau ir – Socialinės paramos skyrius) 2012 m. spalio 22 d. ir 2013 m. spalio 4 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) su prašymu įvertinti, ar atsakovė ir jos sutuoktinis E. B. teikia teisingus duomenis apie gaunamas pajamas ir (ar) vykdomą veiklą. VMI 2016 m. balandžio 15 d. rašte pateikė informaciją apie E. B. 2008–2012 metais nedeklaruotas pajamas.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad atsižvelgdamas į VMI pateiktą informaciją, Socialinės paramos skyrius 2016 m. birželio 9 d. raštu atsakovės prašė iki 2016 m. birželio 30 d. pateikti dokumentus (duomenis) apie E. B. nedeklaruotas pajamas. Pažymėjo, kad atsakovė 2016 m. birželio 28 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog VMI priimtas sprendimas dėl E. B. nedeklaruotų pajamų yra apskųstas ir teismo sprendimo dar nėra. Atsižvelgdamas į atsakovės paaiškinimą, Socialinės paramos skyrius 2016 m. liepos 1 d. raštu kreipėsi į VMI su prašymu pateikti informaciją. 2016 m. rugpjūčio 9 d. gavęs VMI atsakymą, kad visos teisinės procedūros baigtos, pareiškėjas atsakovės pakartotinai 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštu prašė iki 2016 m. rugsėjo 2 d. pateikti dokumentus (duomenis) apie E. B. nedeklaruotas pajamas laikotarpiui nuo 2009 iki 2012 metų. Atsakovė taip pat buvo informuota, kad nepateikus trūkstamų duomenų (dokumentų), bus priimtas sprendimas dėl piniginės socialinės paramos permokos nustatymo už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d.
4. Pareiškėjas nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė nepateikė trūkstamų duomenų (dokumentų), Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. SP1-4794 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos S. B.” atsakovei nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d. nustatė permokėtą 12 566,84 Eur socialinės pašalpos sumą. 2016 m. gruodžio 14 d. atsakovei elektroniniu paštu ir paštu namų adresu pareiškėjas išsiuntė minėtą įsakymo nuorašą su lydraščiu, kuriuo ji buvo informuota apie susidariusią permoką ir buvo prašoma ją grąžinti iki 2017 m. gegužės 1 d. Atsakovei negrąžinus nustatytos permokos, ji pakartotinai buvo raginama grąžinti permoką iki 2017 m. rugsėjo 1 d.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Socialinės paramos skyriuje 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo gautas atsakovės raštas „Dėl socialinės pašalpos grąžinimo”, kuriuo ji prašė pakeisti Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. SP1-4794 ir permokėtą socialinės paramos sumą, išmokėtą laikotarpyje nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d., reikalauti iš kalto asmens, t. y. E. B.. Pareiškėjas išnagrinėjęs pateiktą prašymą, 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu atsakovę informavo, kad dėl permokos ji turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš buvusio sutuoktinio. Atsakovė nustatytos permokos negrąžino.
6. Pareiškėjas papildomai prašė, kad jeigu teismas manytų, jog yra praleistas terminas prašymui paduoti, jį atnaujinti ir paaiškino, kad permokos priteisimui taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo sužinojimo apie susidariusią permoką dienos.
Atsiliepimas
7. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko.
8. Atsakovė teigė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Paramos įstatymas) nuostatomis, yra įtvirtinta pareiga grąžinti neteisėtai gautą pašalpą abiem kartu gyvenantiems asmenims (26 straipsnis). Atsakovės nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pateikti įrodymai dėl reikalaujamos sumos pagrįstumo. Be to, pareiškėjas privalėjo įrodyti atsakovės kaltę. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad yra praleistas terminas prašymui paduoti, todėl prašė bylą nutraukti, arba taikyti priverstinio išieškojimo senaties terminą.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovės 3 139,37 Eur permokėtą ir negrąžintą socialinę pašalpą, kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas, sprendimo įvykdymą dalyje dėl socialinės pašalpos permokos priteisimo, išdėstė 48 mėnesių laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 65,40 Eur, o paskutinį mėnesį – 65,57 Eur.
10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad, atsižvelgiant į prašymus – paraiškas, atsakovei laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d. buvo teikiama socialinė pašalpa.
11. Teismas nurodė, kad iš VMI 2016 m. balandžio 15 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo” matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo 2008–2012 metais nedeklaravo 658 743 Lt pajamų. Minėtame rašte pažymėta, kad nustatytos mokestinės prievolės buvo patvirtintos Klaipėdos apskrities VMI 2015 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. FR0682-44 bei VMI 2015 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 68-76, kuris yra įsiteisėjęs. Minėtos aplinkybės patvirtintos VMI raštais „Dėl informacijos apie E. B. ir kt. pateikimo” Nr. (27.4-40-4E)RD-2228 ir „Dėl informacijos apie E. B. pateikimo” Nr. (21.6-32-3E)R-4394.
12. Teismas nustatė, kad Socialinės paramos skyrius 2016 m. birželio 9 d. raštu „Dėl piniginės socialinės paramos S. B. teikimo sustabdymo”, atsakovės paprašė iki 2016 m. birželio 30 d. pateikti dokumentus (duomenis) apie E. B. nedeklaruotas pajamas, siekiant išsiaiškinti pajamų rūšį bei informavo, kad nustatytu terminu nepateikus prašomų pateikti dokumentų (duomenų), bus priimtas sprendimas dėl permokos nustatymo. Atsakovė 2016 m. birželio 25 d. paaiškinimu paaiškino, kad VMI priimtas sprendimas dėl E. B. nedeklaruotų pajamų yra apskųstas ir teismo sprendimo dar nėra. Socialinės paramos skyrius 2016 m. rugpjūčio 18 d. rašte „Dėl piniginės socialinės paramos S. B.”, skirtame atsakovei, atsižvelgęs į VMI pateiktą informaciją apie tai, jog visos teisinės procedūros dėl trečiojo suinteresuoto asmens pateikto skundo baigtos, atsakovės paprašė iki 2016 m. rugsėjo 2 d. pateikti dokumentus (duomenis) apie E. B. nedeklaruotas pajamas, siekiant išsiaiškinti pajamų rūšį, bei atsakovę informavo, kad nustatytu terminu nepateikus prašomų pateikti dokumentų (duomenų), bus priimtas sprendimas dėl permokos nustatymo.
13. Teismas nustatė, kad Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 6 d. įsakymu „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos S. B.” Nr. SP1-4794, vadovaujantis Paramos įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktais, Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-1, 45 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 5 d. sutarties Nr. J9-5 2.6 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 2 d. sutarties Nr. J9-1 3.6 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. AD1-3869 1.1.1 punktu bei atsižvelgus į VMI 2016 m. balandžio 18 d. ir 2016 m. gegužės 6 d. raštus, nustatyta atsakovei nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d. permokėta 12 566,84 Eur socialinės pašalpos suma, 501,04 Eur būsto šildymo išlaidų kompensacija, 6,63 Eur karšto vandens išlaidų kompensacija, ir 12,09 Eur geriamojo vandens išlaidų kompensacija, iš viso 13 086,60 Eur piniginės socialinės paramos suma.
14. Pasisakydamas dėl priverstinio išieškojimo senaties termino teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl permokos priteisimo diena. Teismas įvertino, kad pareiškėjas dėl piniginės socialinės permokos priteisimo į teismą kreipėsi su 2017 m. spalio 31 d. prašymu, kuris teisme per EPP sistemą gautas 2017 m. spalio 31 d. Todėl iš atsakovų priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2017 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2017 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. Teismas įvertino, kad yra suėjusi priverstinio išieškojimo senatis skaičiuoti permoką už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., todėl socialinės pašalpos permoka priteista skaičiuojant pradžios laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d.
15. Taip pat teismas pažymėjo, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 26 d. iki 2013 m. sausio 4 d. Socialinės paramos skyriui pateikė prašymus – paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir atsakovei buvo paskirta socialinė pašalpa nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.
16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 6 d. įsakymo „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos S. B.” per nustatytą terminą neskundė, todėl jis yra galiojantis.
17. Teismo vertinimu, kadangi paramos teikimo laikotarpiu atsakovės socialinė padėtis nebuvo tokia, kokia buvo nurodyta prašymuose – paraiškose, šios aplinkybės turėjo įtakos jos teisei į piniginę socialinę paramą. Atsakovė apie šias aplinkybes nepranešdama pareiškėjui, neįvykdė Paramos įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose reglamentuotų prievolių, todėl atsakovė privalo grąžinti neteisėtai gautą socialinę paramą arba ją sumokėti dalimis. Kadangi yra suėjęs senaties terminas permokos už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. priteisimui, teismo vertinimu, Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėjos rašto apie atsakovei laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. išmokėtą socialinę pašalpą buvo matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2013 m. kovo mėn. atsakovei išmokėta 3 139,37 Eur (245,71 Eur + 135,51 Eur + 316,20 Eur + 257,19 Eur + 128,59 Eur +129,63 Eur + 129,63 Eur + 129,63 Eur + 277,88 Eur + 277,88 Eur + 277,88 Eur + 277,88 Eur + 277,88 Eur + 277,88 Eur) socialinės pašalpos suma.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas įvertinęs, kad socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo – Paramos įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose įtvirtintų pareigų nevykdymo bei konstatavus, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi socialinės pašalpos permokos, pareiškėjo prašymas buvo tenkintas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovės priteista 3 139,37 Eur socialinės pašalpos permoka už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d. Teismas konstatavo priverstinio išieškojimo senatį laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir pareiškėjo prašymą šioje dalyje atmetė.
19. Teismas įvertino, kad atsakovė augina nepilnametį vaiką, gimusį 2007 m. birželio 1 d. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2016 m. vasario 1 d. dirba Klaipėdos lopšelyje–darželyje „Putinėlis”; jos pajamos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. buvo 719,21 Eur, nuo 2018 vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. – 464,81 Eur, nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2018 m. vasario 28 d. – 2,45 Eur, nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. – 745,78 Eur ir 9,80 Eur, nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. – 386,17 Eur ir 9,80 Eur.
20. Teismo vertinimu, atsižvelgus į priteistinos sumos dydį, atsakovės gaunamas pajamas bei tai, kad ji augina nepilnametį vaiką, buvo pagrindas išdėstyti mokėtiną sumą. Taigi, teismas nutarė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 48 mėnesių laikotarpiui.
III.
21. Atsakovė S. B. apeliaciniame skunde prašo nutraukti bylos nagrinėjimą, nes pareiškimas teisme buvo priimtas praleidus nustatytus pareiškimo padavimo terminus, o tuo atveju, jeigu administracinė byla nebus nutraukta – panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą dalyje dėl 3 139,37 Eur permokėtos ir negrąžintos socialines pašalpos priteisimo ir pareiškimą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Atsakovė pažymi, kad ABTĮ procesinės teisės kreiptis į administracinį teismą terminas nustatytas tik 29 straipsnyje ir šiame straipsnyje nėra nuorodos, kad vieno mėnesio terminas kreiptis į administracinį teismą taikomas tik vienai suinteresuotai šaliai, pavyzdžiui fiziniams asmenims, todėl laikytina, kad vieno mėnesio terminas taikomas bet kuriam suinteresuotam asmeniui, kuris kreipiasi į administracinį teismą. Tokiu būdu, atsakovės nuomone, pareiškėjas kreipdamasis į administracinį teismą 2017 m. spalio 31 d. praleido įstatyme numatytą terminą, per kurį turėjo pateikti prašymą teismui dėl piniginės socialinės išmokos permokos priteisimo, nes atsisakymas atlikti veiksmą, t. y. grąžinti permoką, buvo pateiktas 2017 m. rugpjūčio 10 d. ir pareiškėjas neprašė termino atnaujinti, bei nenurodė svarbių priežasčių dėl ko buvo praleistas šis terminas. Be to, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo atsakovės prašymo dėl bylos nutraukimo (ABTĮ 103 str. 1 d. 8 p.).
23. Atsakovės nuomone, šioje byloje turi būti pritaikytas žalos atlyginimo principas, detalizuotas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK). Kadangi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl šiuo atveju taip pat yra suėjęs ieškinio senaties terminai, per kurį pareiškėjas turėjo ar galėjo kreiptis į teismą dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Atsakovė prašė taikyti senaties terminą, todėl mano, kad netinkamas materialinės teisės taikymas nulėmė nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir yra pagrindas jį iš dalies pakeisti.
Atsiliepimas
24. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo nutraukti administracinę bylą, nes pareiškėjo prašymas teisme buvo priimtas praleidus nustatytus prašymo padavimo terminus, o jeigu byla nebus nutraukta – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 3 1397,37 Eur permokėtos ir negrąžintos socialinės pašalpos priteisimo ir pareiškėjo prašymą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Byloje kilo ginčas dėl piniginės socialinės pašalpos permokos išieškojimo iš atsakovės S. B., kuri atsakovei buvo paskirta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 26 d. iki 2013 m. sausio 4 d. pagal pateiktus prašymus – paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir išmokėta nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 6 d. įsakymu „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos S. B.” Nr. SP1-4794, nustatyta atsakovei permokėta 12 566,84 Eur socialinės pašalpos suma, 501,04 Eur būsto šildymo išlaidų kompensacija, 6,63 Eur karšto vandens išlaidų kompensacija, ir 12,09 Eur geriamojo vandens išlaidų kompensacija, iš viso 13 086,60 Eur piniginės socialinės paramos suma.
27. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovės 3 139,37 Eur permokėtą ir negrąžintą socialinę pašalpą, kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostata, nustatė, kad iš atsakovų priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2017 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2017 m. sausio 1 d. Teismas konstatavo priverstinio išieškojimo senatį laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Įvertinęs, kad socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo – Paramos įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose įtvirtintų pareigų nevykdymo, pareiškėjui iš atsakovės buvo priteista socialinės pašalpos permoka už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d.
28. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovė teigia, kad iš jos nepagrįstai priteista socialinės pašalpos permoka, kadangi pareiškėjas kreipdamasis į administracinį teismą 2017 m. spalio 31 d. praleido ABTĮ 29 straipsnyje numatytą terminą, per kurį turėjo pateikti prašymą teismui dėl piniginės socialinės išmokos permokos priteisimo, nes atsisakymas grąžinti permoką, buvo pateiktas 2017 m. rugpjūčio 10 d. Taip pat atsakovė nurodo, kad turi būti taikomas žalos atlyginimo principas numatytas CK, nes dėl permokėtos socialinės pašalpos, pareiškėjui buvo padaryta žala. Kadangi pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatą, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, šiuo atveju yra suėjęs ieškinio senaties terminas dėl padarytos žalos atlyginimo.
29. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garci?a Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
30. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 140 str.), sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nenustačiusi pagrindo, vadovaujantis ABTĮ 140 straipsniu, peržengti apeliacinio skundo ribas, juos papildo.
31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos apeliacinio skundo argumentus pirmiausia pažymi, kad piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Paramos įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti piniginės socialinės paramos skyrimo principai, vienas kurių – socialinio teisingumo ir veiksmingumo, vadovaujantis kuriuo, piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius.
32. Piniginės socialinės paramos gavėjų pareigas nustato Paramos įstatymo 25 straipsnis, kurio 1 punktas įpareigoja asmenis išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes, 2 punktas reikalauja, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateiktų visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus, o 3 punktas įpareigoja piliečius per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. Būtent šių pareigų nesilaikymas buvo Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 6 d. įsakymo, numatyto Paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, priėmimo teisiniu pagrindu.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies taikymo pareiškėjo atžvilgiu dėl kreipimosi į administracinį teismą praleidus nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą, pažymi, jog minėta įstatymo nuostata įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tačiau akcentuotina, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų.
34. Byloje nustatyta, kad Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2016 m. gruodžio 6 d. įsakymu „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos S. B.” Nr. SP1-4794, nustatė atsakovei permokėtą iš viso 13 086,60 Eur piniginės socialinės paramos sumą ir nurodė, kad šis įsakymas gali būti per vieną mėnesį nuo gavimo skundžiamas ikiteismine tvarka Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka (I t., b. l. 125). Tačiau atsakovė per nustatytą terminą šio įsakymo neapskundė, todėl jis yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Atsakovės atsisakymas grąžinti permoką pateiktas pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 10 d. (I t., b. l. 128–129) ir juo buvo atsakyta į Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gegužės 15 d. raštą Nr. (23.45)-SP13-4486 „Dėl permokėtos socialinės pašalpos grąžinimo“ (I t., b. l. 127).
35. Pabrėžtina, kad atsakovės 2017 m. rugpjūčio 10 d. atsisakymas grąžinti permokėtą socialinės paramos sumą nėra ginčo administracinėje teisėje dalykas, jis nenustato jokių teisių ar pareigų pareiškėjui ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Be to, šioje administracinėje byloje pareiškėjas teismui skundė ne atsakovės minėtą atsisakymą, o vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi ir 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu prašė teismo priteisti iš atsakovės 12 566,84 Eur permokėtą ir negrąžintą socialinę pašalpą. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyto apskundimo termino.
36. Dėl atsakovės argumento, jog šioje byloje turėtų būti taikomas žalos atlyginimo principas numatytas CK, o pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatą – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo teiginiais.
37. Neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išieškojimas reglamentuotas Paramos įstatymo 8 skirsnyje, kurio 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nustačius, jog bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. Jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma CK nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos (Paramos įstatymo 26 straipsnio 3 dalis).
38. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas, yra pažymėjęs, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Nurodyta taisyklė taikoma tada, kai kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą, bet iki teisės pažeidimo tai yra objektyviojo momento ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti. Pažymėtina , jog ieškinio senatis tampa teisiškai reikšminga tik tuo atveju, kai teisė yra pažeista. Galimi atvejai, kai asmuo apie teisės pažeidimą sužino vėliau nei turėjo tai padaryti, jeigu būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais (2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).
39. Atkreipiamas dėmesys, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, o CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Kadangi šioje byloje pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl piniginės socialinės pašalpos permokos išieškojimo iš atsakovės, tai ir yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, turi būti taikoma CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, CK 1.125 straipsnio 9 dalies nuostatos riboja Socialinės paramos skyriaus teisę į susidariusios socialinės pašalpos permoką, t. y. Socialinės paramos skyrius turi teisę išieškoti permoką ne daugiau kaip už penkerius metus. Šiuo atveju Socialinės paramos skyrius 2016 m. balandžio 18 d. gavo VMI 2016 m. balandžio 15 d. raštą Nr. (21. 6-32-3)-R-2411 „Dėl informacijos pateikimo” (I t., b. l. 118), kuriame nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2008–2012 metais nedeklaravo 658 743 Lt pajamų. Minėtame rašte pažymėta, kad nustatytos mokestinės prievolės buvo patvirtintos Klaipėdos apskrities VMI 2015 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. FR0682-44 bei VMI 2015 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 68-76, kuris yra įsiteisėjęs. Minėtos aplinkybės patvirtintos VMI 2016 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (27.4-40-4E) RD-2228 „Dėl informacijos apie E. B. ir kt. pateikimo” (I t., b. l. 119) ir 2016 m. birželio 9 d. raštu Nr. (21.6-32-3E) R-4394 „Dėl informacijos apie E. B. pateikimo” (I t., b. l. 123). Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent nuo minėtų raštų gavimo, skaičiuotinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nurodytas penkerių metų senaties terminas, kai pareiškėjas turėjo sužinoti apie atsiradusį pagrindą išieškoti permoką iš atsakovės, kadangi jis į teismą dėl permokos priteisimo kreipėsi 2017 m. spalio 31 d., akivaizdu, kad nepraleido CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino. Atsižvelgusi į byloje esantį atsakovės prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepraleido CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto penkerių metų senaties termino nustatytai permokai išieškoti.
40. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės S. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.