Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

išnagrinėjo nuteistojo P. J. prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacine tvarka byla nebuvo nagrinėta.

Nuteistasis P. J. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Nuteistasis P. J. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl netinkamo BK 63 straipsnio taikymo. Kasatorius teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi perkvalifikuodamas jo padarytas veikas pagal atitinkamus 2000 m. BK straipsnius, pasirinko griežtesnį bausmių bendrinimo būdą. Teismas bausmes subendrino iš dalies jas sudedant. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu pagal 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis mano, kad taip teismas pažeidė BK 3 straipsnio 3 dalį bei 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX-1162 (toliau -Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. J. prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.

Pagal BPK 451 straipsnį baudžiamosios bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; ištaisius padarytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63-65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo senaties terminas; ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.

Klaipėdos apygardos teismas 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartyje teisingai perkvalifikavo veikas iš 1961 m. BK straipsnių į atitinkamus 2000 m. BK straipsnius, teisingai paskyrė naujas bausmes bei tinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles. Klaipėdos apygardos teismas, paskyręs P. J. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, ir skirdamas jam galutinę subendrintą bausmę, pagrįstai taikė bausmių dalinio sudėjimo būdą (BK 63 straipsnis 1, 4 dalys). Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas neturėjo įstatyminio pagrindo taikyti bausmių apėmimą.

LR BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko esant bent vienai iš trijų baudžiamajame įstatyme numatytų sąlygų, t.y. kada:

1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius;

3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Pagal įstatymo prasmę idealioji nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tuo tarpu, realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Taip pat laikoma, jog padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz.: nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita- apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz.: nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu.

P. J. padarytos nusikalstamos veikos neatitinka BK 63 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygų, todėl teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalimi, negalėjo už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių bendrinti apėmimo būdu. Klaipėdos apygardos teismas tegalėjo paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai ar iš dalies sudedant. Teismas pasirinko švelnesnį- dalinį bausmių sudėjimo būdą.

Toks Klaipėdos apygardos teismo pasirinktas bendrinimo būdas, skirtingai nei teigia kasatorius, nepažeidžia BK 3 straipsnio 3 dalies ir Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies.

Pagal BK 3 straipsnio 3 dalį baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit- įstatymo negaliojimo atgal principas). Tačiau vienokio ar kitokio bausmių subendrinimo būdo naudojimą atsietai nuo subendrintos bausmės paskyrimo negalima vertinti asmens baudžiamumo griežtinimo ar švelninimo prasme. Bausmės švelninimą ar griežtinimą apsprendžia galutinės subendrintos bausmės dydis, o ne bausmės skyrimo metodų taikymas. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nuteistajam P. J. galutinę subendrintą bausmę paskyrė švelnesnę- šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimą, nei tai buvo padaryta to pateis teismo 2001 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje, paskyrus septynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo laikyti, kad taikant kitokį bausmių subendrinimo būdą (dalinį bausmių sudėjimą), buvo pažeistos BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Kolegija taip pat primena, kad veika pagal 2000 m. BK perkvalifikuojama tik tuo atveju, kai yra pagrindas pripažinti, kad šis baudžiamasis įstatymas jį padariusiam asmeniui yra palankesnis. Įstatymas neleidžia laikyti, kad tuo pat metu kaltininkui yra palankesni abu kodeksai. Vienai veikai paprastai taikomas, kaip to reikalauja BK 3 straipsnis, tik vienas baudžiamasis įstatymas- vienas iš BK, išskyrus išimtis, kurias numato Įstatymas. Todėl Klaipėdos apygardos teismas negalėjo P. J. padarytas ir kvalifikuotas pagal 1961 m. BK nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal 2000 m. BK ir taikyti 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 453 straipsnio 3 dalimi, nutaria:

Atmesti nuteistojo P. J. prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.