- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-24
- Bylos Nr.
- e2S-2234-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17995-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties nustatyti terminą trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir įpareigojimo atlikti veiksmus, išvadą teikianti institucija – Valstybinė energetikos inspekcija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo 2012 m. vasario 15 d. pasirašytos Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties 15 punkte nustatytą sąlygą, kuri numato, jog tiekėjas neatsako už padarinius, jei vartotojas nesudaro sąlygų arba neleidžia vykdyti remonto darbų, skaitiklio keitimo ar neužtikrina buitinių dujinių prietaisų techninės priežiūros, nesąžininga vartotojo atžvilgiu ir įpareigoti atsakovą atlikti suvartotų dujų kiekio perskaičiavimą nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. kovo 31 d., iš suvartoto kiekio atimant nuotėkio kiekį, apskaičiuotą pagal atsakovo patvirtintą Gamtinių dujų suvartojimo technologinėms reikmėms AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemose skaičiavimo metodiką. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovui nutraukti dujų tiekimą ieškovo namui iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.Nustatė, kad ieškovas ieškinyje suformulavo du savarankiškus reikalavimus dėl vartojimo sutartyje nurodytos sąlygos pripažinimo nesąžininga ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Nurodė, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl vartojimo sutartyje nurodytos sąlygos pripažinimo nesąžininga (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bet nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sprendė, kad už elektroninių ryšių priemonėmis pareikštą reikalavimą kituose ginčuose su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti sumokėtas 113 Eur (75 Eur + 38 Eur) dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 5, 7 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Nurodė, kad yra pareiškęs tik vieną savarankišką reikalavimą dėl sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga, o antrasis reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti dujų suvartojimo perskaičiavimą dėl dujų nuotėkio iš apskaitos prietaiso yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl laikytinas vienu bendru reikalavimu.Pažymėjo, kad ieškovas kaip vartotojas yra apskritai atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo visais atvejais tiek pareiškiant ieškinį, tiek prašant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, bylose dėl nesąžiningų vartojimo sąlygų taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokėstį, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad apeliantą ir atsakovą sieja vartojimo teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ne visi vartotojai, kurių reikalavimai kilę iš vartojimo teisinių santykių, o tik tie, kurie savo reikalavimus grindžia vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymu.Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje ieškinio reikalavimą sudaro 2 reikalavimai – 1) prašymas pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo sutarties 15 punkte nustatytą sąlygą, kuri numato, jog tiekėjas neatsako už padarinius, jei vartotojas nesudaro sąlygų arba neleidžia vykdyti remonto darbų, skaitiklio keitimo ar neužtikrina buitinių dujinių prietaisų techninės priežiūros nesąžininga vartotojo atžvilgiu ir 2) įpareigoti atsakovą atlikti suvartotų dujų kiekio perskaičiavimą nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. kovo 31 d., iš suvartoto kiekio atimant nuotėkio kiekį, apskaičiuotą pagal atsakovo patvirtintą Gamtinių dujų suvartojimo technologinėms reikmėms AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemose skaičiavimo metodiką.Apeliantas teigia, kad yra pareiškęs tik vieną savarankišką reikalavimą dėl sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga, o antrasis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl laikytinas vienu bendru reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad ieškovo pareikšti reikalavimai galėtų būti nagrinėjami atskirai. Prašymas pripažinti sutartyje nustatytą sąlygą, kuri numato, jog tiekėjas neatsako už padarinius, jei vartotojas nesudaro sąlygų arba neleidžia vykdyti remonto darbų, skaitiklio keitimo ar neužtikrina buitinių dujinių prietaisų techninės priežiūros, nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nėra susijęs su reikalavimu įpareigoti atsakovą atlikti suvartotų dujų kiekio perskaičiavimą. Antrasis reikalavimas nėra išvestinis, o savarankiškas reikalavimas, kurio nereiškiant, atsakovas negalėtų būti įpareigotas perskaičiuoti dujų kiekio. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas ieškinyje suformulavo du savarankiškus reikalavimus, t. y. 1) dėl vartojimo sutartyje nurodytos sąlygos pripažinimo nesąžininga ir 2) įpareigojimo atlikti veiksmus. Kadangi antrasis reikalavimas (įpareigojimas atlikti veiksmus) nepatenka į atleidimo nuo žyminio mokesčio atvejus (CPK 83 straipsnis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą žyminio mokesčio sumokėjimui.Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovui nutraukti dujų tiekimą ieškovo namui iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad atsakovas grasina atjungti dujų tiekimą, jei ieškovas neapmokės tariamos skolos už ginčo dujų nuotėkį. Ieškovas nesutiko mokėti už dujas, kurios nutekėjo, prašė perskaičiuoti suvartotą dujų kiekį. Taigi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra susijęs su antru reikalavimu – įpareigojimu perskaičiuoti dujų kiekį, o ne su nesąžininga sutarties sąlyga, todėl už jį turėtų būti sumokamas žyminis mokestis, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog bendroji taisyklė, įtvirtinta CPK 80 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad kiekvienas ieškinys, apeliacinis ar kasacinis skundas apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Atleidimas nuo žyminio mokesčio yra šios taisyklės išimtis, todėl, CPK 83 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Asmuo, manantis, kad yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius atitinkamą atleidimo pagrindą. Jei tokie įrodymai teismui nepakankami, žyminis mokestis turi būti mokamas, tačiau vėliau bylos nagrinėjimo metu arba išnagrinėjus bylą iš esmės nustačius kitokias aplinkybes, sudarančias atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą, gali būti grąžinamas CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2014). Taigi bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad antrasis ieškinio reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo bei, kad reikalavimai laikytini vienu bendru reikalavimu, sumokėtas žyminis mokestis galėtų būti grąžintas.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas dėl dalies reikalavimų nėra atleistas nuo žyminio mokesčio vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantui P. M. 10 (dešimties) dienų terminą nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties nuorašo gavimo dienos pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartyje nurodytus trūkumus.