Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, 3 klasių išsilavinimo, turinti neįgalumą, administracine tvarka bausta, neteista, už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, smurtaudama sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2015 m. spalio 13 d. apie 23.40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 3,01 promilių girtumas), konflikto su mama A. R. metu, trenkė vieną kartą grindų šepečio kotu jai per galvą, tai yra padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo

Kad K. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje neginčijamai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o būtent:

nukentėjusiosios ir asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, motinos A. R., teismo posėdžio metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad tarp jos ir jos dukros K. R. sugyventinio S. N. kilo žodinis konfliktas, nes ji norėjo, kad dukros sugyventinis nebegyventų kartu. Ji sukonfliktavo su dukra, nes pastaroji buvo girta. Dukra puolė ją, o ji jai nepasidavė. Tada dukra pasiėmusi grindų šepečio kotą trenkė jai vieną kartą juo per galvą. Nuo dukros suduoto smūgio jai skaudėjo viršugalvį. Patvirtino teismui, jog dukrai jokių pretenzijų ji neturi. Posėdžio metu patvirtino, jog jos dukra turi neįgalumą ir nuo vaikystės serga psichine liga. Nurodė, jog dukra pavartojusi alkoholio yra agresyvi. Nurodė, jog neturi įtakos dukros gydymosi procesui;

2015-10-14 bendra pranešimo registracijos informacija Nr. ROIK 0115000583732, iš kurios matyti, jog buvo gautas pranešimas, kad neblaivi dukra agresyviai elgiasi, sumušė motiną (5 b. l.);2015-10-14 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, jog 2015-10-13 apie 23.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumušta A. R., kuriai matėsi veido dešinės akies patinimas (7-10 b. l.);2015-10-13 asmens blaivumo testo rezultatu, iš kurio matyti, jog K. R. nustatytas 3,01 promilių girtumas (11 b. l.);2015-10-13 asmens blaivumo testo rezultatu, iš kurio matyti, jog A. R. nustatytas 1,96 promilių girtumas (12 b. l.); ikiteisminio tyrimo metu duotais nusikalstamos veikos padarymu įtariamosios K. R. parodymais, kur ji parodė, kad 2015-10-13 apie 23.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojant alkoholinius gėrimus tarp mamos A. R. ir sugyventinio S. N. kilo žodinis konfliktas dėl asmeninių problemų. Mama su jos sugyventiniu tarpusavyje susistumdė rankomis. Tada, pasiėmusi grindų šepetį, trenkė vieną kartą juo mamai per galvą, nes norėjo, kad mama atstotų nuo jos sugyventinio S. N.. Nepastebėjo bei neatsimena, kad sugyventinis būtų trenkęs mamai, nes viskas labai greitai įvyko. Kodėl pati išsikvietė policijos pagalbą negali paaiškinti, nes buvo neblaivi ir gal taip tuo metu atrodė, kad reikalinga policijos pagalbą. Sugyventinis gyvena kartu su jais mediniame name, kuriame yra du kambariai ir virtuvė. Jie visi kartu būna viename kambaryje ir tame pačiame kambaryje miega, bet skirtingose lovose. Mama jai jokių smūgių nesudavė (71 b. l.).

Dėl K. R. nepakaltinamumo

2016-01-12 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK -2/2016 nurodoma, kad įtariamoji K. R. nusikalstamos veikos padarymo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti. Šiuo metu K. R. yra veikiama lėtinio psichinės sutrikimo - vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingi elgesio sutrikimai, kuomet reikia atkreipti dėmesį ir gydyti. K. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nuolatinio psichikos sutrikimo būsenoje - vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingi elgesio sutrikimai, kuomet reikia atkreipti dėmesį ir gydyti. Dėl šio sutrikimo K. R. dalyvavimas ikiteisminiame tyrime ir teisme netikslingas, ji negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, kadangi dėl šio psichikos sutrikimo negali suvokti savo veiksmų esmės bei negali juos valdyti ir yra ne nusikaltimo, o visuomenės pavojingos veikos subjektas. K. R. viso vystymosi raidoje turėjo psichikos sutrikimų, kurie duoda pagrindą pripažinti ją nepakaltinamą. K. R. tikslinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinines priemones - priverstinis gydymas specializuotame stacionariame bendro rėžimo sąlygomis, kadangi K. R. yra linkusi smurtauti bei gyvena toje pačioje aplinkoje su asmeniu prieš kurį smurtaują (74-75 b. l.).

2016-03-04 protokolas dėl asmens negalėjimo dalyvauti atliekant proceso veiksmus (76 b. l.).

Teismo posėdžio metu ekspertas G. B. patvirtino, kad K. R. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu buvo ir šiuo metu yra veikiama lėtinio psichikos sutrikimo – vidutinio protinio atsilikimo, reikšmingais elgesio sutrikimais, dėl ko ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, bei nurodė, kad K. R. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, nes ji yra visuomenei pavojingos veikos subjektas bei yra linkusi smurtauti, gyvena toje pačioje aplinkoje su asmeniu prieš kurį buvo smurtauta, todėl jai tikslinga taikyti – priverstinis gydymas specializuotame stacionariame bendro rėžimo sąlygomis. Nurodė, jog ambulatorinis gydymas įtakos K. R. neturėtų, nes šiuo metu geriausiai būtų ją izoliuoti iš jai žalingos aplinkos ir tik pagydžius stacionare, būtų galima pakeisti priverstinį gydymą į ambulatorinį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad K. R., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti pri-verčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Kadangi K. R. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl ji pripažintina nepakaltinama (BK 17 straipsnis). Bylos duomenimis nustačius, jog K. R. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdama nepakaltinama, 2015-01-23 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi K. R. jau buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (38-41 b. l.), kuri nebuvo veiksminga, nes naują veiką padarė po paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, t. y. 2015-10-13, jog K. R. mama A. R. neturi įtakos savo dukros K. R. gydymosi procesui, jog K. R. yra agresyvi savo artimoje aplinkoje, todėl jai skirtina ekspertų nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis gydymas specializuotame stacionariame bendro rėžimo sąlygomis (BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu K. R. 2015-10-15 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki įsiteisės nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. R., nepakaltinamumo būsenoje padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro tipo stebėjimo sąlygomis.

Iki nutarties įsiteisėjimo K. R. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.