- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-08
- Bylos Nr.
- AS-438-35-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių prekybos namai“
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Arūnas Koskus
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių prekybos namai“ atstovo advokato Arūno Koskaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių prekybos namai“ atstovo advokato Arūno Koskaus skundą atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo ir pranešimo apie mokamą žemės nuomos mokestį panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos UAB „Šiaulių prekybos namai“ atstovas advokatas A. Koskus Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2009 m. lapkričio 23 d. pateikė skundą, kuriuo prašė:
1. Sustabdyti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. dienos sprendimo Nr. T-221 1.3 punkto galiojimą bei atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pranešimo (reikalavimo) dalyje sumokėti 36820,18 Lt ir 1425,38 Lt valstybinės žemės nuomos mokestį už žemės sklypus, adresu Vilniaus g. 204/206 ir Vilniaus g. 202, Šiauliuose, galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje;
2. Panaikinti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės 2009 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T-221 1.3 punktą, įpareigojant atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės tarybą šį klausimą svarstyti iš naujo;
3. Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmą - 2009 m. spalio 21 d. pranešimą (reikalavimą) sumokėti 36820,18 Lt ir 1425,38 Lt valstybinės žemės nuomos mokestį už žemės sklypus, esančius adresu Vilniaus g. 204/206 ir Vilniaus g. 202, Šiauliuose, bei įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 (jo naujos redakcijos) 2.1.1 punkto nuostatas bei vadovautis nutarime išdėstyta metodika, neskaičiuojant nuomos mokesčio pagal nutarimo 5.8 punkte nurodytus einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Šiaulių prekybos namai“ atstovo advokato A. Koskaus skundą.
Dėl reikalavimo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmą - 2009 m. spalio 21 d. pranešimą (reikalavimą) sumokėti 36820,18 Lt ir 1425,38 Lt valstybinės žemės nuomos mokestį už žemės sklypus, esančius adresu Vilniaus g. 204/206 ir Vilniaus g. 202, Šiauliuose, bei įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją vykdyti LR Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 (jo naujos redakcijos) 2.1.1 punkto nuostatas bei vadovautis nutarime išdėstyta metodika, neskaičiuojant nuomos mokesčio pagal nutarimo 5.8 punkte nurodytus einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius teismas konstatavo, jog administraciniai teismai nagrinėja administracinius ginčus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 5 straipsnyje nustatytų subjektų prašymus (skundus), kuriais jie siekia, kad teismas apgintų pažeistas ar ginčijamas jų teises arba įstatymų saugomus interesus. Vadovaujantis LR ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad ginčo administraciniame teisme objektu turi būti teisines pasekmes suinteresuotam asmeniui sukeliantis administracinis aktas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių asmeniui negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT nutartys adm. bylose Nr. A146-244/2008; AS16-420/2007). Pareiškėjas nesutinka su jai skaičiuojamu valstybinės žemės nuomos mokesčiu. Teismo nuomone, jo gautas 2009 m. spalio 21 d. pranešimas „apie valstybinės žemės nuomos mokestį“ dar nesukelia jokių teisinių pasekmių. Tokios teisinės pasekmės atsirastų priėmus sprendimą išieškoti mokesčius. Tik tada pareiškėjas galėtų ginčyti priskaičiuotas sumas (LVAT nutartis adm. byloje nr. AS11-300/2005). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog negali priimti nagrinėti skundo dėl aktų (veiksmų), negalinčių sukelti teisinių pasekmių suinteresuotam asmeniui.
Dėl reikalavimo panaikinti 2009 m. birželio 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės sprendimo Nr. T-221 1.3 punktą, įpareigojant atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės tarybą šį klausimą svarstyti iš naujo, teismas nurodė, jog ABTĮ 2 straipsnio 13 ir 14 d. apibrėžia norminio ir individualaus teisės akto sąvokas. Individualus teisės aktas – vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. 2009 m. birželio 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės sprendimas Nr. T-221 pagal savo pobūdį nėra skirtas atskiriems ūkio subjektams ir iš esmės atitinka LR ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje numatytą norminio teisės akto apibrėžimą. LR ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyti ištirti (ir panaikinti) ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 str. 1 d. nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Teismas konstatavo, kad teisme nėra nagrinėjama jokia konkreti byla, susijusi su pareiškėjos teisių pažeidimu, todėl teismas vadovaudamasis LR ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punktu atmetė pareiškėjos prašymą dėl norminio administracinio akto panaikinimo.
Teismas akcentavo ir tai, jog pareiškėjo skundo reikalavimas taikyti užtikrinimo priemonę – sustabdyti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. dienos sprendimo Nr. T-221 1.3 punkto galiojimą bei atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pranešimo (reikalavimo) dalyje sumokėti 36.820,18 Lt ir 1.425,38 Lt valstybinės žemės nuomos mokestį už žemės sklypus, adresu Vilniaus g. 204/206 ir Vilniaus g. 202, Šiauliuose, galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje – yra išvestinis iš skundo reikalavimų dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. dienos sprendimo Nr. T-221 1.3 punkto panaikinimo bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 21 d. pranešimo panaikinimo, todėl atsisakius juos priimti teismas atsisako priimti ir šį reikalavimą.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjo UAB „Šiaulių prekybos namai“ atstovas advokatas Arūnas Koskus prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą Šiaulių apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamas veiksmas - pranešimas (reikalavimas) sumokėti nuomos mokestį – nesukelia jokių teisinių pasekmių. Gavus šį pranešimą, pareiškėjui kyla pareiga nustatytu terminu sumokėti nuomos mokestį, bei laiku nesumokėjus mokėti delspinigius, kas akivaizdu tiek iš pranešimo turinio, tiek iš Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalies, tiek iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 892 1.4 – 1.9 punktų nuostatų. Pagal minimų punktų nuostatas konkretus nuomos mokestis ir jo sumokėjimo terminas nustatomas savivaldybės, o ginčai, kylantys dėl nuomos mokesčio dydžio, sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
2. Atsisakymas priimti skundą dalyje dėl norminio akto teisėtumo nepagrįstas, nes ta konkreti byla, dėl kurios prašoma panaikinti norminio akto dalį, yra susijusi su antruoju pareiškėjo reikalavimu – panaikinti atsakovo veiksmą – 2009 m. spalio 21 d. pranešimą, pareikštą tame pačiame skunde, kuris nepagrįstai nebuvo priimtas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo apribota konstitucinė asmenų teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo atmesti šį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog palaiko pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei argumentus, mano, jog teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pagrindinis ginčo dalykas šioje administracinėje byloje yra Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 21 d. pranešimo (reikalavimo) sumokėti 36820,18 Lt ir 1425,38 Lt valstybinės žemės nuomos mokestį už žemės sklypus, esančius adresu Vilniaus g. 204/206 ir Vilniaus g. 202, Šiauliuose, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjo nuomone, šis pranešimas, kuriame nurodyta, kada ir kiek jam reikia mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio (b.l. 8), turi būti panaikintas, kaip prieštaraujantis teisės norminiams aktams.
LR ABTĮ 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad administraciniai teismai spendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo. LR ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, darytina išvada, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), kurie įtakoja konkrečių asmenų ar viešojo administravimo subjektų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo.
Aiškinant nurodytas teisės normas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog priminimai (deklaracijos), kuriais suinteresuoti asmenys informuojami apie pareigą sumokėti mokesčius (pvz. valstybinės žemės nuomos mokestį), savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių. Tokios teisinės pasekmės gali atsirasti tik priėmus sprendimą išieškoti mokesčius ir tik tada suinteresuoti asmenys galėtų ginčyti priskaičiuotas sumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11 – 300/2005). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 21 d. pranešimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme.
Todėl, vadovaujantis LR ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 111 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti tokį pareiškėjo skundo reikalavimą, taip pat kitą su juo neatsiejamai susijusį reikalavimą - panaikinti norminio administracinio akto, t. y. Šiaulių miesto savivaldybės 2009 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. T-221, 1.3 punktą.
Dėl šių priežasčių pareiškėjo atstovo advokato Arūno Koskaus atskirasis skundas yra atmetamas, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių prekybos namai“ atstovo advokato Arūno Koskaus atskirąjį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.