Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-03-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-27-1057/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-10
Bylos Nr.
II-27-1057/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05038-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Evelina Petraitienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Skundas Nr. II-27-1057/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05038-2019-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Katažynai Grinevič,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui O. P.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui R. I.,

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertui V. Š.,vertėjai Svetlanai Minakovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2019 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-19402-2019 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. P. 2019 m. spalio 23 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucijos) nutarimu Nr.10-ANR-N-19402-2019 (toliau – ir Nutarimu) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį, kadangi 2019 m. rugsėjo 9 d. apie 12.49 val. vairuodama automobilį ir nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu bei įvažiuodama į pagrindinį kelią nedavė kelio transporto priemonei prie sankryžos artėjančiam pagrindiniu keliu. Minėtu nutarimu O. P. paskirta 80 eurų dydžio bauda.

Nesutikdama su Institucijos nutarimu O. P. pateikė skundą, kuriame nurodo, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas, su jame išdėstytomis išvadomis ir motyvais kategoriškai nesutinka, nutarimas priimtas pažeidžiant administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančias teisės normas, prieštaraujantis faktinėms bylos aplinkybėms, nepašalinus įrodymų metu kilusių prieštaravimų ir atitinkamai pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principus, tuo pačiu padarius grubius materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus. O. P. nurodo, jog 2019-09-09 d. darbo metu apie 12 val. 20 min. darbovietės automobiliu „Toyota Prius “ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Pilaitės mikrorajoną ir paėmė keleivę iš Pilaitės mikrorajono. Išvažiavusi iš Pilaitės, pasuko į vakarinį aplinkkelį ir nuvažiavo iki sankryžos-įvažiavimo į Oslo gatvę Lazdynų mikrorajone. Sustojo antroje eismo juostoje, iš paskos važiavo tamsios spalvos automobilis „Wolksvagen“. Praleidusi pagrindiniu keliu iš kairės važiavusį vilkiką ėmė įvažinėti į pagrindinį kelią iš kairės pusės pagrindiniu keliu jokia transporto priemonė nevažiavo. Tuomet iš paskos važiavęs automobilis „Wolksvagen“ staigiai padidino greitį ir ėmė lenkti iš kairės pusės ir lenkimo metu kliudė automobilio vairuotojo galinį sparną bamperį ir galines dureles. Po eismo įvykio „Wolksvagen“ automobilį vairavęs jaunuolis pasakė, kad pripažįsta savo kaltę. Kadangi šioje vietoje vyksta intensyvus transporto priemonių eismas, jos važiuoja dideliais greičiais, automobilius patraukė į šalikelę. Tuo metu automobilį „Wolksvagen“ vairavęs vaikinas kažkam paskambinęs telefonu, pareiškė, kad jis atvažiavo pagrindiniu keliu Oslo gatve nuo Gariūnų, todėl nepripažįsta savo padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo. Su minėtu nutarimu kategoriškai nesutinka, kadangi važiavo laikydamasi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, pradėjo važiuoti praleidusi pagrindiniu keliu važiavusį sunkvežimį, ir tik įsitikinusi, kad iš kairės pusės pagrindiniu keliu neartėja jokia transporto priemonė. Kelių eismo taisyklių nesilaikė ir to pasėkoje abu automobilius apgadino iš paskos važiavęs automobilio „Volkswagen“ vairuotojas. Nutarime minimos nuotraukos nebuvo jai pateiktos ir nebuvo su jomis supažindinta, nors teisę susipažinti su visa bylos medžiaga užtikrina tiek galiojantis teisinis reglamentavimas, tiek pateiktas prašymas. Tokiu būdu neteisėtai buvo suvaržyta teisė į gynybą bei teisė į tinkamą teisinį procesą, kadangi nebūdama pilnai susipažinusi su bylos medžiaga, negalėjo veiksmingai gintis nuo pareikšto kaltinimo, pateikti atitinkamų prašymų, siekdama pagrįsti ar paneigti tam tikras bylos aplinkybes. Atitinkamai tokiais veiksmais medžiagą nagrinėję pareigūnai pažeidė konstitucinį asmenų lygiateisiškumo ir proceso rungtyniškumo principus, buvo nepagrįstai suvaržyta įstatymo garantuojama teisė reikšti prašymus ir teikti įrodymus. Pateikė prašymą atlikti abiejų automobilių ekspertizę, abiejų automobilių apgadinimai nebuvo tirti ir nebuvo atlikta ekspertizė, leidžianti nustatyti mechaninio kontakto tarp dviejų transporto priemonių kampą, abiejų transporto priemonių greitį įvykio metu, ir palyginti šiuos duomenis su abiejų vairuotojų parodymais dėl įvykio aplinkybių ir transporto priemonių išsidėstymo kelyje. Taip pat nesiaiškinta ir nenustatyta, ar ji atsitrenkė į važiavusią transporto priemonę, ar atvažiavusi transporto priemonė atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Parodymuose parodė, kad iš Pilaitės mikrorajono atvažiuodama iš šalutinio kelio praleido Oslo gatve iš Gariūnų pusės važiuojantį sunkvežimį. Tai patvirtina ir liudytoja, TAXI keleivė D. D.. Šiuo atveju prieštaraujantis sveikam protui logikos dėsniams, atrodo pareigūnų inkriminuojama aplinkybė, kad pagrindiniu keliu važiuojantį sunkvežimį, kurį stebėjo praleido, o sunkvežimiui iš paskos važiuojančią transporto priemonę nusprendė nepraleisti ir į ją atsitrenkė. Nutarime nurodoma, kad jos vairuoto automobilio „Toyota“ apgadinta vairuotojo pusės galinė dalis, o lenkusio automobilio „Volkswagen“ priekinė dešinė pusė. Atkreipia dėmesį, kad automobilis iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią įvažiuoja priekiu, o ne galu, todėl jei „Volkswagen“ automobilis būtų važiavęs pagrindiniu keliu, jis būtų atsitrenkęs būtent į priekinę dalį. Tuo tarpu jai iš paskos atvažiavusio automobilio „Volkswagen“ vairuotojui ir lenkiant iš galo, jis atsitrenkė ir apgadino jos vairuoto automobilio „Toyota“ galinę vairuotojo pusės dalį. Tai patvirtina ir abiem automobiliams padarytų apgadinimų mastas, intensyvumas ir lokalizacija, nes pagrindiniu keliu toje vietoje automobilių leistinas greitis yra apie 70-80 km, atitinkamai tokiu greičiu važiavusio automobilio apgadinimai būtų sunkesni ir didesnio mąsto. Iš visų aukščiau pateiktų aplinkybių matyti, kad institucija, nagrinėjusi medžiagą nesilaikė šių jiems procesinių ir materialinių teisės normų privalomų įstatymais pagristų reikalavimų administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjime, pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugą ir nevertino aukščiau išdėstytų argumentų ir faktinių aplinkybių visumos, todėl minėtas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo nutarimą Nr. 10-ANR-N-19402-2019 panaikinti arba medžiagą grąžinti nagrinėti į Kelių policijos valdybą trūkumų šalinimui ir naujam tyrimui atlikti ir procesinio sprendimo priėmimui.

Atsiliepimas

Institucijos atsiliepime į skundą nurodoma, kad O. P. pateikė skundą, kuriame nurodo, 2019 metų sausio 16 d. priimtas nutarimas yra nepagrįstas, su minėtu nutarimu nesutinka. Ji taip pat nurodo, jog jos automobilyje sėdėjo keleivė. K. Č. pateikė paaiškinimą, kad važiavo VW Jetta valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Oslo g. link Laisvės pr. Važiavo pirma eismo juosta 60 km/h greičiu. Eismo įvykis kilo, kai automobilio Toyota Prius vairuotoja pradėjo rikiuotis iš šalutinio kelio į pirmąją eismo juostą ir trenkėsi jam į keleivio pusės priekine automobilio dalį. Automobilius patraukė iš eismo įvykio į šaligatvį, kad netrukdyti kitiems eismo dalyviams. Toyota keleivė D. D. paaiškino, kad negali pasakyti kas yra kaltas, kadangi pačio susidūrimo nematė. Iš automobilių nuotraukų matyti, kad automobiliui Toyota apgadinta kairė galinė dalis, automobiliui VW priekinė dešinė pusė. Įvykio vieta- sankryža pagrindinio kelio su išvažiavimu iš šalutinio kelio, nuo vakarinio aplinkkelio į pagrindinį Oslo g. kelią. Abu automobiliai iš įvykio vietos patraukti, vairuotojai skirtingai nurodo VW automobilio judėjimo trajektoriją iki susidūrimo, tačiau iš paaiškinimų galima nustatyti, kad susidūrimas įvyko pagrindiniame Oslo gatvės pirmoje eismo juostoje, t. y. VW automobiliui pilnai būnant toje juostoje, o automobiliui Toyota įvažiuojant. Siekiant nustatyti ar automobilis VW važiavo nuo Gariūnų pagrindine Oslo gatve, buvo išreikalautas vaizdo įrašas iš degalinės „Circle“ esančios Oslo g., tačiau minėtame įraše vaizdas nėra vientisas, t. y. peržiūrint pastebėta, kad vietomis įrašas peršoka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, todėl juo remtis nėra galimybės. Minėtoje sankryžoje išvažiavimas iš šalutinio kelio į pagrindinį yra ženkliai platesnis nei vieno automobilio ilgis, t. y. vienam automobiliui sustojus šalutinio kelio smaigalyje, gale stovintis automobilis gali išvažiuoti į pagrindinį kelią nekertant ištisinės linijos. Šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamai įrodymų, kaip iki sankryžos atvažiavo VW automobilis, t. y. ar jis važiavo iki susidūrimo iš paskos Toyota automobilio, ar pagrindiniu keliu paskui sunkvežimį, tačiau susidūrimas įvyko pagrindiniame kelyje, todėl Toyota automobilio vairuotoja, sustojusi šalutiniame kelyje ir praleidinėdama pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius privalėjo įsitikinti ar tai bus saugu, ir duoti kelią automobiliui VW, jei jis ir būtų atvažiavęs iš šalutinio kelio, bet spėjęs persirikiuoti į pagrindinį kelią ir pradėjęs jau juo važiuoti. Prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje O. P. nurodė, kad skundą palaiko, nes važiavo ir buvo įsitikinusi, kad praleido visus automobilius, kelias buvo tuščias. Už jos buvo tas tamsus automobilis Volkswagen. Įsitikinusi, kad gali pradėti važiuoti, jis iš galo irgi išlėkė. Kai išvažiavo ir jis tuo pačiu metu kaip ir ji, pajuto smūgį. Jeigu jis važiuotų didesniu greičiu, būtų kitoks automobilio apgadinimas. Prieš kelias savaites pateko į avariją, ir žino, koks yra smūgis į šoną važiuojant 60km/val. greičiu, kai tavęs nepraleidžia išvažiuojantis automobilis iš šalutinio kelio. Jeigu Volkswagen automobilio vairuotojas būtų važiavęs didesniu greičiu, susidūrimas būtų didesnis, o ne subraižymai. Jis ją lenkė išvažiavime. Turėjo jis jai duoti kelią. Važiavo aplinkkeliu nuo Pilaitės pusės, sustojo antroje juostoje. Buvo srautas automobilių, pirma juosta važiavo vilkikas, jį praleido, įsitikino, kad kelias yra laisvas ir pradėjo judėti. Tamsus automobilis privažiavo iš galo ir jis irgi tuo pačiu metu iššoko į tą pačią juostą. Jeigu jis važiuotų pagrindiniu keliu, tokiu greičiu, koks yra leidžiamas, smūgis būtų kitos. Volkswagen vairuotojas net nebuvo įsibėgėjęs. Jos greitis buvo apie 30 km/val. Į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus atstovo klausimus atsakė, kad prieš tai nematė Volkswagen, vėliau pamatė per veidrodėlį. Matė automobilio spalvą, modelį. Tamsinti langai buvo, vienas važiavo. Nepastebėjo ar rodė posūkio signalą. Po įvykio vairuotojas nieko nesakė. Jis skambino kažkam, paskui atvažiavo BMW. Kai pakalbėjo su atvykusiu asmeniu, pakeitė savo parodymus. Į teisėjos klausimus atsakė, kad deklaracijos nepildė, neturėjo, laukė, kol atveš. Iki policijos atvykimo, atvažiavo pilkas BMW, sustojo priešais Volkswagen. Policiją iškvietė Volkswagen vairuotojas. Patraukė automobilius į šoną.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. D. parodė, kad tą dieną išsikvietė taksi, maždaug 2019 m. rudenį. Važiavo į susitikimą, turėjo važiuoti iki Vilniaus autobusų stoties. Privažiuodami Lazdynų ligoninę, pajuto smūgį į automobilio galą. Važiavo taksi gale. Važiavo iš greitėjimo juostos į pagrindinę. Atsisuko į galą pasižiūrėti, vairuotoja praleido vilkiką. Vėliau nusisuko, naudojosi telefonu. Konkrečiai dabar nepasakys kas kaip vyko. Po kelių sekundžių pajuto smūgį. Pasižiūrėjo, jog vilkikas buvo praleistas, įniko į telefoną ir pajuto smūgį. Kas kaltas ar nekaltas, negali pasakyti, nematė. Išlipusi iš automobilio, išsikvietė kitą taksi automobilį ir išvažiavo į susitikimą. Į kairę pusę atsitrenkė tas berniukas, taip supranta, bet teigti to negali, nes nematė, kas atsitrenkė. Kas už vilkiko važiavo nematė. Kai praleido vilkiką, įniko į telefoną ir nieko nebematė. Šiuo metu laikosi teises, nevairuoja. Judėjo tikrai ne greitai. Iš greitėjimo juostos norėjo persirikiuoti į pagrindinį kelią, bet greitis nebuvo didelis. Sunkvežimis judėjo pagrindiniu keliu. Stovėjo dešinėje pusėje, o vilkikas važiavo kairėje.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. Č. parodė, kad vairavo Volkswagen Jetta, važiavo iš Gariūnų pusės link Lazdynų, aplinkkeliu. Leidosi nuo tilto ir į ją įvažiavo. Ji turėjo praleisti, bet ji norėjo jį apvažiuoti. Važiavo už vilkiko, jam pravažiavus, ji jo nepastebėjo ir trenkėsi į šoną. Tikrai stabdė. Ten ne toks stiprus smūgis buvo. Jo greitis buvo apie 60-70 km/val. Automobilis draustas. Į Oslo gatvę iš šalutinio kelio neįvažiavo. Važiavo iš Gariūnų pusės. Tiksliai nepamena, kur važiavo, tikriausiai namo. Vairuotoja važiavo iš šalutinio kelio, kirto ištisinę liniją. Labai netiesiai važiavo, mėtėsi į kairę ir dešinę. Negalėjo pasukti į kairę, kad ją praleisti. Nebuvo galimybės persirikiuoti į antrą juostą. Tą dieną švietė saulė, buvo 2019 m. ruduo.

Teismo posėdžio metu ekspertas V. Š. paaiškino, kad pagal transporto priemonių sugadinimus, transporto priemonės buvo lygiagrečioj arba tam labai artimoj padėtyje. Matosi slydimo, trinties pėdsakai. Kada nėra padėčių po susidūrimo, kur sustojo transporto priemonės, labai sunku kažką pasakyti. Sunku nustatyti, kai nėra susidūrimo vietos užfiksuotos. Kontaktas įvyko judant panašiais greičiais. Jei būtų važiavęs pagrindiniu keliu, tai būtų kitoks susidūrimas. Vairuotoja teigia, kad buvo sustojusi ir praleido pagrindiniu keliu važiavusią transporto priemonę, pajudėjo iš vietos. Kontakto metu abiejų transporto priemonių greičiai buvo artimi, kontaktas vyko esant išilginių transporto priemonių aukščių lygiagrečioj arba labai tam artimoje padėtyje. Jokių objektyvių įrodymų nėra, kad jis važiavo pagrindiniu keliu ir jam sudarius kliūtį įvyko susidūrimas. Gali susidūrimas įvykti ir abiem transporto priemonėms įvažiuojant iš šalutinio kelio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovas paaiškino, kad ta vieta kur įvyko eismo įvykis yra sankryža. Pagal saugaus eismo įstatymo 2 straipsnį, ji atitinka sankryžos apibrėžimą, t. y. šalutiniu keliu, kuriuo atvažiavo O. P., važiuodama turėjo duoti kelią transporto priemonėms artėjančioms prie sankryžoms pagrindiniu keliu Oslo gatve link Gariūnų. Jai inkriminuotas KET 154 punktas. Kadangi automobiliai iš įvykio vietos patraukti, neužfiksuotos jų padėtys, tik galima spėti, kad kontaktas įvyko esant nedideliam greičiui, kaip ir sakė ekspertas. Volkswagen vairuotojas nurodė, kad 60-70 km/h greičiu važiavo, stabdė, neturėjo galimybės išvengti, atsitrenkė. Mažai tikėtina, greičiai buvo maždaug vienodi ir kontaktas įvyko tokiu būdu, kad transporto priemonės turėjo stovėti maždaug lygiagrečiai. Automobilio Volkswagen disko ratas lietė kairės pusės galinę dalį automobilio Toyota. Automobilis Volkswagen važiavo iš galo, automobilio Toyota vairuotojai neatsiranda pareiga pagal KET 154 duoti kelią irgi iš šalutinio kelio atvažiavusiam automobiliui, priešingai atsiranda pareiga iš galo važiuojančiam pagal KET 115 punktą, kai važiavimo trajektorijos kertasi, susikerta, kelią privalo duoti transporto priemonės vairuotojas, kuriam kita transporto priemonė yra iš dešinės. Šiuo atveju iš dešinės Volkswagen Passat buvo Toyota. Jei kalbėti, kad jis atvažiuoja iš galo, tai pareiga vairuotojui neatsiranda, kadangi turi duoti kelią tik pagrindiniu keliu Oslo gatvėj judančioms transporto priemonėm, bet tikrai ne iš galo važiuojančiam. Iš galo turi praleisti ir iš galo persirikiuoti į pagrindinį kelią. Mažai tikėtina, kad atvažiavo Oslo gatve, būtų kitokie apgadinimai. Siūlo bylą nutraukti, kadangi objektyvių įrodymų, kad kalta automobilio Toyota vairuotoja nėra. Jei atvažiuoji nuo Gariūnų visada atvažiuoji pagrindiniu keliu, ten nėra jokių tiltų. Atvirkščiai, leidžiantis nuo tilto reikia važiuojant pagal automobilio Toyota trajektoriją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, O. P. buvo pripažinta kalta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, konstatavus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punkto pažeidimą, ir jai paskirta 80 Eur dydžio bauda dėl to, kad ji 2019 m. rugsėjo 9 d. apie 12.49 val. vairavo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nelygiareikšmiu kelių sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu bei įvažiuodama į pagrindinį kelią nedavė kelio transporto priemonei prie sankryžos artėjančiai pagrindiniu keliu.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Vadovaujantis KET 154 punktu, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar buvo pagrindas patraukti administracinėn atsakomybėn O. P. ir ar ji 2019 m. rugsėjo 9 d. apie 12.49 val. vairavo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nelygiareikšmiu kelių sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu bei įvažiuodama į pagrindinį kelią nedavė kelio transporto priemonei prie sankryžos artėjančiam pagrindiniu keliu.

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad O. P. 2019 m. rugsėjo 9 d. apie 12.49 val. vairavo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama šalutiniu keliu bei įvažiuodama į pagrindinį kelią, susidūrė su K. Č. automobiliu VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš skundą padavusios O. P. teismo posėdžio metu nurodytų teiginių ir skundo argumentų matyti, kad ji nesutinka, jog padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusižengimą, t. y. dėl įvykusio eismo įvykio ji yra nekalta, policijos pareigūnai netinkamai įvertino faktines aplinkybes, nepašalino kilusių prieštaravimų. Jos nuomone, eismo įvykį nulėmė K. Č. veiksmai vairuojant automobilį, kai jis jos vairuojamą automobilį lenkė neleistinai.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. Č. teigė, kad jis važiavo nuo Gariūnų pusės link Lazdynų, aplinkkeliu. Jo greitis buvo 60-70 km/h. Tokie liudytojo paaiškinimai neatitinka kitų byloje nustatytų aplinkybių. Pareiškėja parodė, kad ji važiavo 30 km/h greičiu. Liudytojas K. Č. nurodė, jog jis važiuodamas 60-70 km/h greičiu stabdė, nebuvo galimybės išvengti susidūrimo, tačiau teismo posėdyje apklaustas ekspertas V. Š. paaiškino, kad važiuojant tokiu greičiu automobilių sugadinimai būtų kitokie, t. y. jų sugadinimai būtų daug didesni. Kaip teigė ekspertas, automobilių kontaktas įvyko judant panašiais greičiais, tai patvirtina slystamojo pobūdžio apgadinimai ant abiejų automobilių.

Svarbi ir ta aplinkybė, jog ekspertas paaiškino, kad esant patrauktiems iš susidūrimo vietos abiem autoįvykyje dalyvavusiems automobiliams, nustatyti tikslių susidūrimo aplinkybių ir duoti kategoriškas išvadas nėra galimybės.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes bei nesant objektyvių įrodymų, jog automobilis Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Gariūnų pusės link Lazdynų, aplinkkeliu, kaip teigė liudytojas K. Č., o ne iš paskos automobiliui Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lieka nepaneigti pareiškėjos argumentai, kad automobilis Volkswagen į pagrindinį kelią taip pat įvažiavo šalutiniu keliu kaip ir Toyota automobilis, judėdamas šiam Toyota automobiliui iš dešinės pusės. Tokiu atveju, automobilio Toyota vairuotojai neatsirado pareiga pagal KET 154 duoti kelią iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią įvažiavusiam automobiliui Volkswagen. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal KET 115 punktą, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.

Nagrinėjamu atveju įvertinus visas aptartas aplinkybes, atsižvelgus į eksperto paaiškinimus, taip pat Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus poziciją, teismas sprendžia, jog šioje proceso stadijoje kilusių prieštaravimų pašalinti nėra galimybės, todėl teismas, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai, nutaria panaikinti skundžiamą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą Nr. 10-ANR-N-19402-2019, kuriame konstatuota O. P. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-19402-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną O. P. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: