Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-01-07 · Administracinė byla Nr. A-556-2459-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-07
Bylos Nr.
A-556-2459-13
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00322-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Kauno apygardos prokuratūrai
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A556-2459/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00322-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 22 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 12–13), kurį patikslino (b. l. 41–44), prašydamas panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. kovo 13 d. individualų administracinį aktą, reg. Nr. (P-1416)2-19466, bei įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą į jo 2013 m. vasario 16 d. prašymą atsakyti iš naujo.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo 2013 m. kovo 13 d. individualus administracinis aktas, reg. Nr. (P-1416)2-19466, į 2013 m. vasario 18 d. Kauno apygardos prokuratūroje registruotą pareiškėjo 2013 m. vasario 16 d. prašymą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Aktas nėra išsamus, konkretus ir tinkamas, juo per įstatymo nustatytą 20 darbo dienų laikotarpį atsakovas neatsakė į visus prašymo klausimus, į daugelį prašymo punktų atsakovas tik biurokratiškai atsirašė. Be to, atsakovas nenurodė juridinio atsakymų į punktus pagrindo, teisės aktų punktų nepagrįstai bei neteisėtai necitavo. Atsakovo veiksmai, skundžiamas aktas pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes. Dėl skundžiamo akto bei ankstesnių ir vėlesnių susijusių atsakovo veiksmų pareiškėjui iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-738/2013 apsunkinta gynyba, jam paskirta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė, siekiant pakirsti pasitikėjimą pareiškėju, žeminti jo žmoniškąjį orumą, o atsakovo veiksmai (neveikimas) pareiškėjo gynybą nuo atsakovo ir nusikalstamų S. L. organizuotos nusikalstamos „policijos pareigūnų“ grupuotės veikų, esamo politinio režimo sąlygomis, padaro praktiškai neįmanomą. Nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų ir kaltės pareiškėjas patyrė ilgalaikį ir sistemingą psichologinį kankinimą, o taip pat netiesioginį fizinį kankinimą susijusį su pareiškėjo fizine negalia. Atsakovas, netinkamai atsakydamas į jo prašymą, pažeidė pareiškėjo teises į veiksmingą gynybos priemonę administracinėse bei baudžiamosiose bylose pareiškėjui kreipiantis į valstybės institucijas. Atsakovas pareiškėją diskriminuoja, nes pareiškėjas atsisako paklusti neteisėtam valdžią užgrobusių nusikalstamų grupių, susivienijimų, veikiančių atsakovų institucijose, diktatui. Policijos pareigūno S. L. grupuotės, R. V. nusikalstamų veiksmų netyrimu ir dengimu, reikalaujamų veiksmų neatlikimo pagrindu, atsakovas sudarė sąlygas „policijos pareigūno“ S. L. ir jo organizuotos nusikalstamos gaujos sunkaus nusikaltimo prieš pareiškėją 2010 m. rugpjūčio 19 d. Garliavos policijos nuovadoje dengimui, pareiškėjo neteisėtam sulaikymui, kankinimui bei išvežimui į psichikos įstaigą, žemino ir toliau žemina LR valstybės institucijų garbę, vardą ir orumą. Skundžiamais veiksmais (neveikimu) atsakovas pareiškėjui padarė didelę turtinę bei neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu į skundą (b. l. 26–28) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2013 m. vasario 18 d. Kauno apygardos prokuratūroje gautas pareiškėjo prašymas dėl Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. V. J. pateiktame 2013 m. kovo 13 d. Kauno apygardos prokuratūros atsakyme Nr. (P-1416)2-19466, nurodyta, kad prašymas buvo nagrinėjamas remiantis Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo, LR generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 1-3 „Dėl asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei kitų LR įstatymų ir teisės norminių aktų nuostatomis. Taip pat pateikti atsakymai į skunde suformuluotus paklausimus (pagal punktus). Dėl kai kurių punktų nagrinėjimo skundas persiųstas kitai institucijai, argumentuojant tokio persiuntimo faktinę ir juridinę būtinybę. Pareiškėjas jam pateiktą 2013 m. kovo 13 d. prokuratūros atsakymą laiko teisės aktu (individualiu administraciniu), tačiau nenurodo jokių Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje reglamentuotų pagrindų, privalomai nustatytinų nagrinėjant bylas dėl aktų panaikinimo. Pareiškėjo prašomas panaikinti skundžiamas raštas (atsakymas) nėra individualus administracinis aktas. Pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas panaikinti ne individualų administracinį aktą, o raštą, kuris neturi tiesioginės įtakos jo teisėms ar pareigoms, pats savaime nesukelia jam teisinių pasekmių. Nurodyto rašto panaikinimas (jei toks veiksmas iš viso galimas) iš esmės nesukeltų jokių realių teisinių pasekmių pareiškėjui. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 8 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 str. 1 p.). VAĮ 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio sprendimo bendrieji reikalavimai: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Atsakovo raštas (atsakymas) yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Minėtu dokumentu pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytos poveikio priemonės, nėra nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos tam tikros pareiškėjo teisės ar pareigos. Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 2 d. sprendimu (b. l. 50–55) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos prokuratūroje asmenys aptarnaujami vadovaujantis Konstitucija, Prokuratūros įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu, kitais įstatymais, reglamentuojančiais prokuratūros veiklą, Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatais, kitais norminiais teisės aktais ir Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), patvirtintu LR generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3, parengtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. vasario 16 d. prašymu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydamas pateikti duomenis, atlikti veiksmus, susijusius su Kauno apygardos prokuratūros 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. P-1888, P-1928, 1942, P-1974, išdėstydamas savo prašymo reikalavimus 27 punktuose (du skundo reikalavimai sunumeruoti tuo pačiu 27 numeriu). Šiame prašyme taip pat nurodyta, kad duomenys reikalingi pareiškėjo žmogaus ir pilietinių teisių gynybai, saugumo užtikrinimui, administracinėse, ATP, baudžiamosiose ir civilinėse bylose. Pareiškėjo prašymas (skundas) atsakovui buvo nagrinėjamas Aprašo nustatyta tvarka. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras E. Z. 2013 m. kovo 13 d. raštu, remdamasis Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo, LR generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 1-3 „Dėl Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei kitų LR įstatymų ir teisės norminių aktų nuostatomis, atsakė pareiškėjui į jo 2013 m. vasario 16 d. prašymą. Teismo vertinimu, 2013 m. kovo 13 d. skundžiamas aktas, reg. Nr. (P-1416)2-19466, yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio raštas, iš esmės pareiškėjui pasekmių nesukuria, nėra individualus aktas, kuris galėtų būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-578/2009, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau, kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. A11-443/2005, Nr. A502-304/2009, Nr. A502-857/2009), paminėtos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose nustatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pareiškėjas nurodė, kad dėl skundžiamo akto, pareiškėjui iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-738/2013, yra apsunkinta gynyba, kadangi atsakovas netiria „nusikalstamų S. L. organizuotos nusikalstamos grupuotės veikų“, todėl jam paskirta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė, siekiant pakirsti pasitikėjimą pareiškėju, žeminti jo žmoniškąjį orumą. Teisėjų kolegija sutiko su prokuroro išvada, kad pareiškėjo 2013 m. vasario 16 d. skundo, adresuoto atsakovui, 18, 23, 26 punktuose nurodyti reikalavimai suformuluoti nesuprantamai, logiškai nepaaiškinamai, todėl prokuroro priimtas sprendimas šiuos punktus palikti nenagrinėtais yra teisėtas, pagrįstas ir neprieštarauja Aprašo 17 punktui, kuriame nustatyta, jog nesuprantamai išdėstyti skundai paliekami nenagrinėtais. Pareiškėjo 2013 m. vasario 16 d. skundo 2, 3, 4, 8, 9, 10, 11, 24, 25, 27 punktuose išdėstyti prašymai iš esmės vertintini, kaip prašymai dėl informacijos pateikimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundo išvardintų punktų turinį, vertino, kad šie pareiškėjo prašymai nepatenka į atsakovo kompetencijos ribas, nes iš esmės pareiškėjas prašė suteikti informaciją apie jo sveikatos psichinę būklę, nustatyti kokiais požymiais pasireiškia paranoidinis asmenybės sutrikimas, ar buvo reikalingas gydymas ir pan., taip pat išaiškinti medicininių sąvokų reikšmę. Teismas pažymėjo, kad informacijos teikimą asmenims reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, pareiga suteikti informaciją įtvirtinta Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju informacija, kurią gauti pageidavo pareiškėjas, nepatenka į Kauno apygardos prokuratūros kompetencijos ribas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas Įstatymo 13 straipsnis, kuriame numatyta, kad jeigu prašoma informacija yra kitoje įstaigoje, prašymas persiunčiamas kitai kompetentingai įstaigai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos, ir apie tai per 3 darbo dienas nuo prašymo persiuntimo informuojamas pareiškėjas. Persiųstą prašymą gavusi įstaiga informaciją pareiškėjui pateikia šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytais terminais. Jei pareiškėjas kreipėsi žodžiu, įstaiga iš karto turi informuoti pareiškėją ir nurodyti, į kokią įstaigą pareiškėjas turėtų kreiptis dėl pageidaujamos informacijos ir tos įstaigos duomenis ryšiui palaikyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas šią pareigą įvykdė. Įvertinęs skundo turinį ir nustatęs, kad pareiškėjo prašoma pateikti informacija galėjo būti VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos priežiūros skyriuje, šią pareiškėjo prašymo dalį 2013 m. vasario 25 d. (pridėta prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo byla Nr. 3.16-51-13-2, b. l. 10) persiuntė pagal kompetenciją minėtai įstaigai. Atsakovas, gavęs atsakymą iš VšĮ Garliavos PSPC dėl negalėjimo atsakyti į kai kuriuos prašyme išdėstytus punktus, pareiškėjo prašymo dalį dėl 2, 3, 8, 9, 24, 27 punktų 2013 m. kovo 28 d. persiuntė VšĮ Respublikinei Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninei (pridėta prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo byla Nr. 3.16-51-13-2, b. l. 15,16). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija vertino, kad atsakovas turėjo teisę persiųsti pareiškėjo prašymo dalį dėl išvardintų punktų pagal kompetenciją atitinkamoms institucijoms ir šiuo atveju Įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo 11 punkto atsakovas nepastebėjo, nurodydamas, kad jis pareiškėjo skunde praleistas. Teismas jau pasisakė, kad šis pareiškėjo prašymas nepatenka į Kauno apygardos prokuratūros kompetencijos ribas, todėl, nepaisant tos aplinkybės, jog atsakovas, nepersiųsdamas pareiškėjo prašymo dalies dėl 11 punkto kompetentingoms įstaigoms, nepaisė Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimo, tačiau šis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. kovo 13 d. raštą Nr. (P-1416) 2-19466, nes šis pažeidimas nelaikytinas esminiu ir nebuvo tokio pobūdžio, jog būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjo 2013 m. vasario 16 d. skundo 1, 5, 7, 12, 22 punktuose išdėstyti prašymai taip pat iš esmės vertintini, kaip prašymai dėl informacijos pateikimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundo išvardintų punktų turinį, nurodė, kad pareiškėjas prašė paaiškinti, kuo vadovaujantis buvo priimtas 2010 m. lapkričio 26 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ką prokuratūra tyrė ir ko ne, kodėl prokurorė R. V. priėmė tokias išvadas, kodėl vadovavosi prieštaraujančiais paaiškinimais, pateikti tyrimo duomenis ir pan. Prokuroras E. Z. skundžiamu 2013 m. kovo 13 d. raštu, informuodamas, kad prokurorė R. V., priimdama 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, vertino visus turimus duomenis, taip pat tinkamai įvertino policijos pareigūnų veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai atsakė į šiuos prašymus, kadangi visi duomenys, jų šaltiniai bei analizė buvo išsamiai ir motyvuotai išdėstyti 2010 m. lapkričio 26 d. nutarime, kuris pareiškėjui buvo išsiųstas 2010 m. lapkričio 30 d. lydraščiu, todėl pareiškėjas galėjo susipažinti ne tik su 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimu, bet ir su visa surinkta prie skundų medžiaga, įstatymų nustatyta tvarka gauti reikalingus duomenis (pasidaryti reikalingų dokumentų kopijas), dėl ko prokurorui E. Z. nebuvo jokios pareigos pakartotinai aiškinti motyvus, išdėstytus 2010 m. lapkričio 26 d. nutarime (Aprašo 18 p.). Be to, teismas pažymėjo, kad prašymai, skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų ar kiti baudžiamajame procese numatyti skundai nagrinėjami vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu, LR generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1-47 patvirtintomis rekomendacijomis „Dėl naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo“, LR generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1-58 patvirtinta Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarka ir jų nagrinėjimui Aprašo nuostatos netaikomos (Aprašo 3 punktas). 2013 m. vasario 16 d. skundo 6 punktu pareiškėjas prašė pranešti, kokia tvarka gali apginti savo teises dėl nepagrįstai atsisakyto pradėti ikiteisminio tyrimo. Prokuroras E. Z. skundžiamu 2013 m. kovo 13 d. raštu, informuodamas, kad 2010 m. lapkričio 26 d. prokurorės nutarimo apskundimo tvarka buvo išaiškinta tame pačiame nutarime, tinkamai atsakė į šį prašymą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, jog priimtas nutarimas pažeidžia jo teises ar yra nepagrįstas, gali kreiptis į prokuratūrą Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnyje nustatyta tvarka, arba, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, paduodant naują skundą pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką (Baudžiamojo proceso kodekso 166 str.). Į kitus 2013 m. vasario 16 d. skundo 6 punkte išdėstytus prašymus prokuroras neatsakė, tačiau teismas to nelaikė esminiu pažeidimu, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą raštą, kadangi iš jų turinio matyti, kad jie yra nesuprantamai išdėstyti (Aprašo 17 p.), o, be to, pareiškėjas dėl prokurorės R. V. veiksmų priimant 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimą jau yra kreipęsis į Kauno apygardos prokuratūrą 2012 m. rugsėjo 4 d. prašymu, gavęs į jį atsakymą ir jį apskundęs Kauno apygardos administraciniam teismui. Šiuo metu byla yra priimta nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, bylos Nr. A442-1434/2013 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Pareiškėjas 2013 m. vasario 16 d. skundo 13 punktu prašė bendro pobūdžio informacijos apie tai, ar turėjo būti neatidėliotinai atliktas patikrinimas pagal pareiškėjo skundus. Prokuroras E. Z. 2013 m. kovo 13 d. raštu suteikė bendrą informaciją, kad, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 1 ir 2 straipsniais, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, jog per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, todėl, teismo vertinimu, ir į šį skundo punktą buvo atsakyta tinkamai. Susipažinusi su pareiškėjo 2013 m. vasario 16 d. skundo 14 punktu, teisėjų kolegija nurodė, kad jame išdėstyti reikalavimai yra neaiškūs, nekonkretūs, be to, iš esmės susiję su priimto policijos pareigūno V. K. 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimo teisėtumu, jo panaikinimu. Atsižvelgdamas į tai, kad šiame prašyme vyraujantys teisiniai santykiai yra reguliuojami Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso normomis, teismas pripažino, jog administracinis teismas nėra kompetentingas nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl atsakovo įpareigojimo atlikti naują tyrimą ar panaikinti 2010 m. rugsėjo 29 d. priimtą nutarimą pagal pareiškėjo skundą. Todėl pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma teismo įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2013 m. vasario 16 d. prašymo 14 punkte išdėstytus reikalavimus, taip pat netenkintinas. Prokuroras E. Z. 2013 m. kovo 13 d. raštu į pareiškėjo skundo 15, 16, 21 punktų reikalavimus suteikti informaciją, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai atsakė, todėl pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma teismo įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2013 m. vasario 16 d. prašymo 15, 16, 21 punktuose išdėstytus reikalavimus, netenkintinas. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo 2013 m. vasario 16 d. skundo 17, 19, 20 punktų prašymais, konstatavo, kad jie iš esmės tarpusavyje susiję, nes pareiškėjas prašo suteikti informaciją apie jam priklausiusį diržą bei grąžinti jį, kuris, pareiškėjo manymu, turėjo likti policijoje po 2010 m. rugpjūčio 19 d. įvykio. Prokuroras 2013 m. kovo 13 d. raštu į pareiškėjo skundo 17, 19, 20 punktų reikalavimus, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat tinkamai atsakė, todėl pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma teismo įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2013 m. vasario 16 d. prašymo 17, 19, 20 punktuose išdėstytus reikalavimus, netenkintinas. Pareiškėjas 2013 m. vasario 16 d. skundo 26, 27 punktų reikalavimais, be kita ko, prašė „patraukti S. L. ir jo organizuotos nusikalstamos grupuotės narius baudžiamojon atsakomybėn“. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog įstatymų leidėjas administraciniams teismams nesuteikė kompetencijos vertinti policijos, prokuratūros, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigų, veiksmų teisėtumo ir šioje srityje nustatyti kokius nors įpareigojimus. Policijos, prokuratūros veiksmų ar neveikimo ikiteisminio tyrimo srityje apskundimas administraciniam teismui nenumatytas nei ABTĮ, nei kitais įstatymais (žr. pvz. 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1364/2009, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-490-09). Todėl nagrinėjamoje byloje administracinis teismas nėra kompetentingas nagrinėti pareiškėjo skundą dėl atsakovo neatlikto tyrimo pagal pareiškėjo skundą dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, skundžiamo rašto turinį ir priėmimo pagrindus, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai ir motyvuotai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir į jį tinkamai atsakė, priimtas raštas nepažeidė pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 62–64) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog prašymas (skundas) buvo nagrinėjamas Aprašo nustatyta tvarka. Teismas nenagrinėjo ir nenustatė, kurie prašymo punktai yra priskirtini prašymo, o kurie skundo kategorijai, todėl teismo sprendimas nėra tikslus, išsamus, konkretus. Teismas nepagrįstai vertino, kad 2013 m. kovo 13 d. aktas Nr. 2-19466 yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio raštas. Atsakovo administracinis aktas sukuria pareiškėjui esmines pasekmes – atsisakymas atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Ginčijama atsakovo veikla, nurodytų teisės aktų pažeidimai atitinka ABTĮ reikalavimus, nes prokuratūra atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Teismas nenustatė, kad atsakovas nekonkrečiai, netinkamai atsirašė į skundo reikalavimus. Teismas pažeidė ABTĮ 81, 86, 87, 92, 127 straipsnių reikalavimus, Konstitucijos 5, 18, 25, 29, 30, 33 straipsnių nuostatas, kitus skunde nurodytus teisės aktus. Teismas nepagrįstai nekvietė liudytojų, kaip įrodymų, apie teisines skundžiamo akto pasekmes, prie bylos nepridėjo patikslintame skunde nurodytų bylų medžiagos, jose pateiktų įrodymų nevertino.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 72–73) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai konstatavo, jog 2013 m. kovo 13 d. skundžiamas aktas, reg. Nr. (P-1416)2-19466, yra tik informacinio- aiškinamojo pobūdžio raštas, iš esmės pareiškėjui pasekmių nesukuria, nėra individualus aktas, kuris galėtų būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. kovo 13 d. raštą Nr. (P-1416)2-19466 bei įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą į jo 2013 m. vasario 16 d. prašymą atsakyti iš naujo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamas raštas buvo priimtas atsakant į pareiškėjo 2013 m. vasario 16 d. prašymą pateikti duomenis, atlikti veiksmus, susijusius su Kauno apygardos prokuratūros 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. P-1888, P-1928, 1942, P-1974.

Pasisakydama dėl šio byloje pateikto pareiškėjo reikalavimo, teisėjų kolegija pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis pateikia sąrašą bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai. Tačiau į šį ratą pareiškėjo reikalavimas nepatenka. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims, kaip atsakymų į jų paklausimus. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne aiškinama subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikytini teisės aktai, suteikiama tam tikra informacija (LVAT 2011 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-201/2011; LVAT 2011 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-37/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, proceso šalių argumentus, pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog 2013 m. kovo 13 d. skundžiamas raštas Nr. (P-1416)2-19466 yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas.

Iš skundžiamo Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. kovo 13 d. rašto Nr. (P-1416)2-19466 „Dėl skundo” turinio matyti, kad šiame dokumente viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) skirtų pareiškėjui nėra, todėl toks raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia. LVAT 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011 pabrėžė, kad, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo 2013 m. vasario 16 d. prašymas Kauno apygardos prokuratūrai iš esmės vertintinas, kaip prašymas dėl informacijos pateikimo. Pavyzdžiui, prašymo 6 punktu pareiškėjas prašo: ,,Pranešti, kokia tvarka pareiškėjas gali pareikalauti atnaujinti jo ankstesnių skundų tyrimą, kokia tvarka gali apginti savo teises dėl nepagrįstai atsisakyto pradėti ikiteisminio tyrimo, tame tarpe ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms arba nustačius, jog paaiškėjo naujos nusikalstamų ,,policijos pareigūnų“ veikų prieš pareiškėją aplinkybės ir faktai. Išaiškinimą pateikti nurodant teisės aktus, jų konkrečius punktus cituojant.“; prašymo 12 punktu prašoma: ,,Ištirti, išanalizuoti ir pranešti raštu, ar KAP nagrinėjo V. J. galvos sumušimo 2010-08-19 priežastis, aplinkybes, pripažįsta ir nustatė galvos sumušimo faktą. Jei šį faktą nustatė – išsamiai pranešti, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu galvos sumušimo fakto nevertino ir dėl jo nepasisakė 2010-11-26 nutarimo išvadose.”; prašymo 20 punktu pareiškėjas prašo: ,,Grąžinti V. J. S. K. rankose po smaugimo ir diržo trūkimo likusias dvi diržo dalis. Atsisakymą pagrįsti konkrečiais teisės aktų punktais juos cituojant ir paaiškinant.“. Taigi, iš šio prašymo turinio galima teigti, kad pareiškėjo 2013 m. vasario 16 d. prašymo 27 punktuose (du prašymo punktai pažymėti tuo pačiu 27 numeriu) išdėstyti paklausimai negali būti siejami su asmens (pareiškėjo) tariamai pažeistų teisių gynimu ABTĮ reglamentuojamame administraciniame procese. Kita vertus, tokio prašymo nagrinėjimo rezultatas negali sukelti pareiškėjui konkrečių ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu jam reikšmingų teisinių pasekmių.

Iš pateikto atsakovo atsakymo turinio visiškai akivaizdu, jog pareiškėjui atsakant į jo paklausimą buvo pateikta atitinkamo pobūdžio informacija, pateiktas atsakymas nei pareiškėjo teisėms, nei jo interesams įtakos nepadarė, jokių juridinių pareigų nenustatė, o tai reiškia, jog teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. kovo 13 d. rašto Nr. (P-1416)2-19466, kaip individualaus akto, panaikinimo yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Administracinė teisena dėl aptariamo dokumento negalėjo būti pradėta (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą Kauno apygardos prokuratūrą atsakyti į pareiškėjo 2013 m. vasario 16 d. prašymą iš naujo yra išvestinis iš pirmojo ir organiškai su pastaruoju susijęs, todėl atskira teisinė analizė nebereikalinga. Pastarojo reikalavimo atžvilgiu administracinė byla taip pat nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti, o administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius