Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio, Evaldo Gražio nerengdami teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimą, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., a/k (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 str. 1 d. (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakciją) ir 178 str. 3 d., 302 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją), BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., 181 str. 2 d., bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d., ir jam paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. spalio 15 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. pripažintas kaltu pagal BK 249 str. 1 d. ir paskyrė galutinę subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 15 d. nuosprendį ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu A. V. pagal BK 25 str. 4 d. ir 178 str. 3 d. dėl automobilio „VW Sharan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Kitos nuosprendžio dalies nekeitė ir paliko galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal 2012 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį užskaityti 6 metai.

Bausmės pradžia -2012-10-13, bausmės pabaiga -2018-10-13.

2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Komisija nutarė taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (siekiant apriboti bendravimą su neigiamą įtaką darančiais asmenimis); dalyvauti elgesio pataisos programoje prieš smurtą (siekiant, kad nekartotų praeities klaidų, kadangi nusikaltimai – smurtiniai).

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi išvadai, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą, nėra pagrindo.

A. V. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį ir prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą. Nurodė, kad su teismo nutartimi nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje yra akcentuojama apelianto asmenybė, aplinkybių visuma ir socialinis statusas, yra teisiškai nepagrįsta ir pažeidžianti baudžiamojo proceso paskirties pagrindines taisykles. Remdamasis BVK 157 str. 1 d. A. V. pusę metų (po paskutinio komisijos sprendimo) stengėsi visapusiškai įgyvendinti visus reikalavimus, kuriuos jam liepė atlikti Marijampolės pataisos namų socialinės reabilitacijos ir psichologų tarnybos kompetentingi darbuotojai. Kol vykdė visus uždavinius, į kuriuos buvo įtrauktas, pasižymėjo nepriekaištingu elgesiu, drausmine tvarka nebaustas. Save vertina kritiškai ir labai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veiklos. Supranta padaręs dideles klaidas, kurių ateityje niekada nekartos. Pataisos namuose dalyvavo socialinės reabilitacijos programose: draugijos užsiėmimuose, programose Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką, Elgesys – pokalbis – pasikeitimas, Mano Kelias -2. Minėtos programos padėjo suvokti padarytas klaidas. Nusikalstamo elgesio rizika yra 41 balas. Mano, jog visi šie faktai leidžia pagrįsti, kad yra sau išsikėlęs ilgalaikius tikslus ir motyvus, kurių visada laikysis. Mano, kad yra tinkamas išeiti į laisvę anksčiau laiko ir būti naudingas visuomenei. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

Atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis A. V. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą A. V. įvykdė, t.y. A. V. 2015-10-16 ketvirtą kartą buvo pristatytas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijai, tačiau teismui atsisakius tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo, buvo nustatyti šie įpareigojimai: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų (b.l. 2). Nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. Bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, todėl jam buvo paskirta nuobauda, kuri šiuo metu negaliojanti. Skatintas 4 kartus. Aktyviai dalyvavo įvairiose pataisos programose, mokėsi pataisos namų profesinio rengimo centre, kur įgijo tekintojo, šaltkalvio įrankininko, elektros įrengimo remontininko, statybininko – apdailininko specialybes (b.l. 6, 7). Tačiau atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. V. vis dar priklauso vidutinės rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 41 balas. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo rezultatas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. V. svarstant 2014-10-20,2015-04-21 ir 2015-10-21 Komisijose, buvo 44 balai, kas reiškia, jog nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 3 balais, kas rodo nežymų progresą. Todėl, nors nuteistasis skunde nurodė savo pastangas taisytis, tačiau nežymiai kintantis vidutinis jo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (vis dar nesiekia žemos nusikalstamos rizikos ribos) rodo pakankamos pažangos nebuvimą, t.y. vienu iš kriterijų, vertinant ar yra pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo A. V. kriminogeniniais veiksniais išlieka ankstesni nusikalstami veiksmai, finansiniai sunkumai, nes turi nepadengtą ieškinį, pasiduoda kriminalinių kompanionų įtakai, nusikaltimai padaryti kartu su draugais (b.l. 7).

Apeliantas skunde akcentuoja savo teigiamus elgesio pokyčius: pozityvų elgesį po paskutinio svarstymo komisijoje ir kritišką požiūrį į praeities klaidas, dalyvavimą įvairiose programose. Tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Bylos duomenys parodo, kad A. V. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas vis dar išlieka vidutinis (41 balas), todėl nuteistojo skunde nurodyti elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo A. V. skundą atmesti, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.