Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-07 · Byla Nr. ATP-1013-493/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-1013-493/2012Nutartis · 2012-12-07Kauno apygardos teismas
  2. A2.13.-173-448/2013Nutarimas · 2013-02-13Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-07
Bylos Nr.
ATP-1013-493/2012
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-01240-2012-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Kategorijos
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-1013-493/2012Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01240-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 41.1.; 39.2.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus (toliau – Institucijos) vyriausioji specialistė surašė D. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji savavališkai užėmė ir naudojo apie 0,1300 ha valstybinės žemės, esančios už D. B. valdomo kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-10-12 nutarimu D. B. pripažinta kalta padariusi LR ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubausta 1000 (vieno tūkstančio) litų dydžio bauda. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidimas padarytas neįgalaus asmens, atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad D. B. anksčiau administracine tvarka nebausta, turi sveikatos problemų ir padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.

Šalies argumentai

D. B. apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-10-12 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos tiek dokumentuose, tiek planuose nesutampa su planais, kuriuos teismui pateikė Institucijos specialistė. Nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos yra 50,00x30,00 m. ir jos nurodytos VĮ „Registrų centro“ inventorizacijos byloje, kurioje pakitimai registruoti 1997-02-24. Būtent tokį sklypą apeliantė ir nupirko, jos turimas planas atitinka tikrovėje esančio sklypo ribas ir tomis ribomis ji vadovavosi. Apeliantė pažymi, kad yra trečioji minėto sklypo savininkė. Nusipirko sklypą jau aptvertą tvoromis, apsodintą tujomis. Jai priklausančioje teritorijoje 1998 m. pasistatė pavėsinę, apie kurią kalbėjo specialistė ir kurią teismas įvertino kaip statinį svetimoje žemėje. Šulinį su stogeliu pirko kartu su visu turtu, tai yra nurodyta ir inventorizavimo byloje. Būtent minėtame dokumente ir matyti, kad šulinys pastatytas 1996 m. ir stovi apeliantės sklype. Teismo procese taip pat minimas baseinas, tačiau ten yra tik bala. Pusė balos patenka į apeliantės nuosavybę, todėl ji, tvarkydama aplinką savo sklype, sutvarkė visos balos pakraščius. Tiek pavėsinė, tiek šulinys, tiek dalis baseinėlio yra D. B. nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje. Planas, esantis inventorizacijos byloje, Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant administracinę bylą nebuvo nagrinėjamas. Vaismedžiai, kurie nurodyti teismo nutartyje, jau augo prieš nuperkant sklypą. Jokios naudos iš tų vaismedžių apeliantė neturėjo, tik tvarkė jai priklausančią teritoriją kartu nušienaudama ir šalia esančias teritorijas, kad neitų piktžolės. Tokie veiksmai negali būti vertinami kaip savavališkas žemės užėmimas ir naudojimasis. Apeliantė nurodo, kad nutarė parduoti jai priklausančią nuosavybę: žemę ir pastatus. Su V. A. 1997-02-28 sudarė susitarimą, kad šiam atkūrus nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuris ribojasi su apeliantės sklypu, tą žemės sklypą V. A. padovanos jai. Susitarimas buvo patvirtintas notaro. 2012 m. pokalbio su V. A. metu šis pasakė, kad žemės sklypo nedovanos, tuomet D. B. nutarė prašyti valstybės, kad ši tą dalį žemės sklypo perduotų. Ji tik norėjo padidinti savo žemės sklypo ribas, kad jis būtų patrauklesnis pirkėjams. Iš valstybės institucijų apeliantė gavo neigiamą atsakymą ir sulaukė patikrinimo. Specialistė pateikė naujus, nežinomus žemės sklypo planus, kurie apeliantę nustebino, kadangi sklypo ribos nesutapo su apeliantės žinomomis sklypo ribomis. Specialistės turimas žemės sklypo planas buvo atspausdintas iš interneto tinklapio. Specialistės pateiktas planas paruoštas 1995-11-30, o žemės sklypo planas, turimas apeliantės, užregistruotas su patikslinimais 1997-02-24. Specialistė, vadovaudamasi savo planais, surašė administracinio teisės apžeidimo protokolą, o teismas nubaudė. Teismas vertino specialistės pateiktus žemės sklypo planus neįvertindamas žemės sklypo ribų nesutapimo. D. B. pažymi, kad jai niekas nepranešė, kad galimai keičiamos jos žemės sklypo ribos. Nesuprantama, kodėl specialistė vadovavosi savo iniciatyva gautais planais ir neprašė apeliantės pateikti jos turimų planų, kuriuose aiškiai matyti žemės sklypo ribos. Sklypo dalis, kurią žadėjo padovanoti V. A. ir dėl kurio apeliantė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, jau įsigijimo metu ankstesnių savininkų buvo pažymėta tvora ir apeliantės prižiūrima. D. B. pažymi, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo nepasiruošusi, nepateikė papildomų dokumentų, kuriuos prideda prie apeliacinio skundo.

Atsiliepimas

Institucijos vyriausioji specialistė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-10-12 nutarimą palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Akcentuojama tai, kad D. B. teismo posėdžio metu pripažino, kad ji užėmė šalia jos sklypo esantį sklypą, tačiau nurodė, kad prieš kelis metus su būsimu to sklypo savininku V. A. sudarė sutartį, pagal kurią V. A. tą sklypą dovanos D. B.. Dėl to ji mano turinti teisę tą sklypą naudoti. Be to, ji tą sklypą tvarko ir prižiūri, kad jis nebūtų apleistas. Šią aplinkybę D. B. patvirtino ir apeliaciniame skunde. Neteisingai D. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad Institucijos specialistė, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, vadovavosi jai nežinomais ir naujais žemės sklypo planais. 2012-09-26 rašte Nr. 2SD-(14.2.104)-1946 D. B. buvo paaiškinta, kad 0,1500 ha ploto namų valdos žemės sklypo planas įregistruotas nekilnojamojo turto registre 1996 m. vasario 5 d. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro) įstatymo 3 straipsnį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

D. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad Institucijos vyriausioji specialistė, 2012-09-11 atlikusi patikrinimą, nustatė, jog D. B. savavališkai užėmusi ir naudoja apie 0,1300 ha valstybinės žemės, esančios už jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribų. Nustatyta, kad valstybinėje žemėje savavališkai auginami augalai, įrengta pavėsinė, dekoratyvinis baseinas. Specialistė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 45 straipsnio 1 dalį ir D. B. Alytaus rajono apylinkės teismo buvo pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą ir nubausta bauda. D. B. iš esmės nesutinka su teismo įrodymų vertinimu bei išvadomis ir nurodo, kad savavališkai valstybinės žemės ji neužėmė, tas sklypas jai buvo pažadėtas V. A., todėl ji, tikėdamasi gauti tą sklypą ateityje, jį tvarkė kaip savo, todėl jos veiksmai negali būti laikomi pažeidimu.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog D. B., neturėdama teisėto pagrindo, savavališkai naudojo valstybei priklausantį žemės sklypą suprasdama, kad tas sklypas jai nuosavybės teise nepriklauso.

LR ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios ar valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Šio pažeidimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes: savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą. Taip pat būtina nustatyti subjektyvųjį šio pažeidimo sudėties elementą – asmens tyčią. Vadinasi, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 45 straipsnio 1 dalį klausimą turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia sąmoningai ir savavališkai užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Iš to seka, kad asmens kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo turi būti neginčijamai įrodyta.

Apylinkės teismas, spręsdamas apeliantės administracinės atsakomybės klausimą, rėmėsi pačios D. B. parodymais, posėdyje dalyvavusios Institucijos specialistės paaiškinimais bei objektyviais bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu, sklypo planais. D. B. nei teismo posėdžio metu, nei savo apeliaciniame skunde neneigė, kad naudojosi šalia jos sklypo esančiu žemės sklypu, kadangi V. A. pažadėjo šį sklypą jai padovanoti. Be to, ji nurodė, kad jos turimo žemės sklypo planas skiriasi nuo specialistės teismui patekto plano, kuriame jai priklausančio žemės sklypo ribos yra sumažintos. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas valstybinės žemės sklypas D. B. nuosavybėn dovanojimo ar kitokio juridinio fakto pagrindu nebuvo perleistas. Teigti, kad apeliantė turėjo tesėtą pagrindą naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, kaip savu, nėra teisinio pagrindo. Aplinkybę, kad D. B. jai priklausančiu žemės sklypu naudojosi neteisėtai patvirtina ir teismo posėdyje apklausta specialistė, kuri paaiškino, kad apeliantės pateiktas planas nėra pateiktas inventorizacijai ir suderintas, jis yra tik tarpinis planas. Teisingais ir išsamiais laikomi tik tie su nekilnojamuoju turtu susiję duomenys, kurie, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsniu įrašyti nekilnojamojo turto kadastre. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro 9 straipsnio 4 dalį visi nekilnojamojo turto pakeitimai turi būti įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre. Nei nagrinėjant bylą apylinkės teisme, nei apeliaciniame skunde D. B. nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad jos naudojamas žemės sklypas yra didesnis nei tas žemės sklypas, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 1996-02-05. Iš to seka išvada, kad apylinkės teismas D. B. veiksmus pagrįstai vertino kaip administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 45 straipsnio 1 dalyje. Teismas pagrįstai D. B. veiksmuose konstatavo tyčios naudotis jai nepriklausančiu žemės sklypu buvimą, kadangi apeliantė, žinodama, kad tas žemės sklypas, kurį jai žadėjo padovanoti V. A., jai teisėtai nepriklauso, juo naudojosi kaip savo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir, nustatęs LR ATPK 45 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, pagrįstai pripažino D. B. kalta padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą straipsnio sankcijoje numatytose ribose ją tinkamai individualizuodamas. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjas Arūnas Paštuolis