- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-936-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Egidijus Žironas, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- Akcinei bendrovei firmai „VITI“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės-firmos „VITI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4216-656/2008 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Akcinei bendrovei firmai „VITI“ dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė 2008-02-04 ieškinį, prašydamas priteisti 1642,48 Lt skolos už šilumos energiją ir bylinėjimosi išlaidas: 57 Lt žyminio mokesčio, 3 Lt už VĮ Registrų centras pažymą, 2 Lt už Juridinių asmenų registro trumpą išrašą. Nurodė, kad pagal 2003-05-06 investicinę sutartį Nr.03/05/269 ieškovas tiekė centralizuotą šilumos energiją atsakovo pastatytiems gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Atsakovas įsipareigojo 10 metų nuo šildymo sistemos pajungimo nepertraukiamai vartoti šilumos energiją savo buitinėms reikmėms. Atsakovas nuosavybės teise valdė dalį butų šiuose namuose. 2005-04-11 atsakovui buvo pasiūlyta pasirašyti šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį, bet atsakovas sutarties nepasirašė. Kadangi atsakovo butų šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad šalys konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovui atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą. Pagal įsakymą Nr. 420 – Sutarčių įvedimo ir kontrolės tvarką – vartotojui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo suteiktas vienas kliento kodas Nr.0400490. Atsakovo patalpoms (duomenys neskelbtini) Vilniuje, suteiktas kliento kodas Nr.0893507. Dėl į šias patalpas tiekiamos šilumos energijos 2001-01-02 buvo pasirašyta Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis Nr.30040. Suteiktas kliento kodas buvo nurodomas sąskaitose, kurias ieškovas siųsdavo atsakovui. Atsakovas faktiškai sutiko su tokių kodų suteikimu ir vykdė mokėjimus. Atsakovas laiku nemokėdavo mokesčių pagal kliento kodą Nr.0400490. Todėl laikotarpiu nuo 2004-11-01 iki 2005-12-31 susidarė 8037,38 Lt skola. Atlikus užskaitymus pagal mokesčių paskaičiavimo lentelę, įsiskolinimas sudarė 3256,98 Lt. Atsakovui laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-11-30 buvo priskaičiuotas mokestis už šilumos energiją 5070,65 Lt, bet skolai padengti užskaityti tik 3428,17 Lt, todėl liko skola 1642,48 Lt (5070,65 Lt – 3428,17 Lt). Atsakovo apmokėtos sumos – 1283,8 Lt, 132,57 Lt, 86,14 Lt buvo užskaitytos ankstesnei skolai už laikotarpį nuo 2004-11-01 iki 2005-12-31, todėl nebegalėjo būti užskaitytos antrąkart (LR CK 1.71 str., 6.38 str., 6.71 str., 6.101 str., 6.383 – 6.391 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas AB-firma „VITI“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1844-171/2007 pagal UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui AB-firmai „VITI“ dėl atsiskaitymo už šilumos energiją pagal kliento kodą Nr. 0400490 už laikotarpį nuo 2004-11-01 iki 2005-12-31 sprendimu ieškovo naudai priteisė 3256,98 Lt skolos bei 97,71 Lt žyminio mokesčio, nes likusios dalies pareikštų reikalavimų ieškovas atsisakė, kaip nepagrįstų. Apeliacinės instancijos teismas 2007-10-08 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas 2007-10-12 mokėjimo nurodymu Nr. 33225 sumokėjo teismo sprendimu priteistą skolą. Tokiu būdu 2005-12-31 dienai skolos ieškovui nebeliko. Šioje civilinėje byloje ieškovas reiškė reikalavimus dėl tariamos 1642,48 Lt skolos priteisimo jau už vėlesnį laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-11-30. Už šį laikotarpį ieškovas atsakovui pateikė PVM sąskaitas – faktūras 5070,65 Lt sumai, o atsakovas atliko mokėjimus 4930,68 Lt sumai, t.y. realus atsakovo įsiskolinimas buvo 139,97 Lt. Toks įsiskolinimas gavosi tik dėl to, jog ginčo laikotarpiu atsakovas dažnai apmokėdavo ieškovo suteiktas paslaugas ne pagal konkrečias sąskaitas – faktūras. Ieškovas neįvertino atsakovo atliktų 2006-06-23 mokėjimo nurodymo Nr. 2906 907,06 Lt sumai, 2006-09-25 mokėjimo nurodymo Nr. 29812 132,57 Lt sumai ir 2006-10-23 mokėjimo nurodymo Nr. 30052 86,14 Lt sumai. Ieškovo nurodytos išlaidos už pažymą iš VĮ Registrų centras bei už Juridinių asmenų registro trumpą išrašą, nepagrįstos, kadangi šie dokumentai nebuvo reikalingi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-06-09 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo AB-firmos „VITI“ 1502,11 Lt skolos ir 57 Lt žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, jog atsakovas neginčijo savo prievolės mokėti už tiekiamą šilumos energiją. Byloje ginčo dalyką sudarė skirtingas atsakovo įmokų ieškovui paskirstymo vertinimas. Teismas nustatė, kad abi šalys yra verslininkai, kuriuos sieja ilgalaikiai santykiai pagal kelias sutartis dėl šilumos tiekimo įvairiems atsakovo nuosavybės teise valdomiems objektams. Teismas konstatavo, jog šalys pasirašė tik investicinę sutartį, tačiau sutarties dėl šiluminės energijos tiekimo nepasirašė ir konkrečios įmokų mokėjimo tvarkos raštu neaptarė. Teismas pažymėjo, jog tarp šalių susiklostė įmokų mokėjimo praktika, pagal kurią ieškovas PVM sąskaitose-faktūrose nurodydavo konkretų kliento kodą ir įmokos paskaičiavimo laikotarpį, o atsakovas, mokėdamas ieškovui įmokas, visuose mokėjimo nurodymuose nurodydavo kliento numerį (objekto už kurį mokama Nr.0400490). Teismas nustatė, kad atsakovas tik dalyje mokėjimo nurodymų nurodė ieškovo PVM sąskaitos-faktūros numerį bei laikotarpį. Teismas padarė išvadą, kad tais atvejais, kai atsakovas mokėjimo nurodymuose nenurodė PVM sąskaitos-faktūros numerio bei laikotarpio, o nurodė tik objekto už kurį mokama numerį, ieškovas turėjo teisę įmokas užskaityti, dengiant senesnes skolas, susidariusias laikotarpiu iki 2005-12-31. Teismas konstatavo, jog ieškovas 2006-02-09 mokėjimo nurodymu Nr.27986 1283,80 Lt sumai, 2006-09-25 mokėjimo nurodymu Nr. 29812 132,57 Lt sumai ir 2006-10-23 mokėjimo nurodymu Nr.30052 86,14 Lt sumai gautą bendrą įmokų 1502,11 Lt sumą turėjo teisę užskaityti senesnės skolos už laikotarpį iki 2005-12-31 dengimui. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, būdamas verslininku, pagrįstai galėjo suvokti, kad jo mokamos įmokos už einamąjį įsiskolinimą, nenurodžius, už kurį laikotarpį mokama, bus užskaitytos senesnės skolos grąžinimui. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovas Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-1844-171/2007 m. 2007-03-27 patikslintu ieškiniu iš pradinės 8037,38 Lt ieškinio sumos atsisakė dalies skolos reikalavimo ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas sumokėjo šią sumą, nereiškia, jog atsakovas buvo atleistas nuo prievolės įvykdymo. Teismas siūlė šalims skirti buhalterinę ekspertizę, siekiant sudaryti šalių atsiskaitymų balansą, tačiau šalys atsisakė ekspertizės, todėl teismas vadovavosi ieškovo paskaičiavimais. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė ieškovo pateiktų mokesčių paskaičiavimo pažymų pagrįstumo. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 1502,11 Lt sumą. Teismas, konstatavęs, jog, pareiškus ieškinį, atsakovas sumokėjo 139,97 Lt įsiskolinimą, atmetė ieškinį dalyje dėl šios sumos priteisimo. Teismas pažymėjo, kad sumų nesutapimas dešimtosiomis lito dalimis teisiškai nereikšmingas. Teismas atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovo Juridinių asmenų registro išrašų gavimo išlaidas – 5 Lt, nes tokio išrašo gavimas ginčo nagrinėjimui nebuvo reikalingas (CK 6.54 str., 6.55 str., 6.129 str., CPK 93 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas AB-firma „VITI“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-09 sprendimą dalyje dėl patenkintų ieškovo reikalavimų ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinio netenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, priimtas pažeidžiant ir neteisingai taikant procesinės teisės normas, dėl ko neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, be to, vadovavosi prieštaringais ieškovo pateiktais duomenimis, kurių prieštaringumas nebuvo pašalintas, nevertino įrodymų viseto, nenurodė, kodėl vienus įrodymus vertino kaip priimtinus, o dėl kitų visiškai nepasisakė, taip pat nemotyvuotai rėmėsi tik keliais ieškovo pateiktais įrodymais, kurie prieštaravo įrodymų visumai. Šioje byloje ieškovas, reikalaudamas įsiskolinimo priteisimo, privalėjo įrodyti laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2007-11-30 ieškovo atsakovui pateiktas sąskaitas, jų sumą bei skolos dydį, kad dalis mokėjimų, atsakovo atliktų minimu laikotarpiu, priskirta ankstesniojo laikotarpio iki 2006-01-01 įsiskolinimui padengti. Ieškovas turėjo įrodyti 4779,41 Lt sumos, nuo kurios reikalavimo atsisakė ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-1844-171/2007, turinį, t.y. kokios atsakovo apmokėtos sumos (ypač sumokėtos po 2006-01-01) pateko į ieškovo atsisakytą 4779,41 Lt sumą. Atsakovas nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-11-30 ieškovo pateiktų sąskaitų apmokėjimą. Dėl atsakovui minimu laikotarpiu pateiktų mokėjimui sąskaitų ginčo nebuvo, ginčo nebuvo ir dėl atsakovo sumokėtų piniginių sumų ieškovui, tačiau kilo ginčas dėl to, ar dalis atsakovo po 2006-01-01 sumokėtų sumų ieškovui buvo įskaitytos į ankstesnį laikotarpį civilinėje byloje Nr. 2-1844-171/2007. Apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
1) 2008-05-06 vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, jog atsakovo atsiliepime į ieškinį esančioje antroje lentelėje išvardintos atsakovo sumokėtos sumos yra teisingos. Kartu nurodė, kad 1283,80 Lt suma, sumokėta 2006 m. vasario mėn., įskaityta jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1844-171/2007. Atsakydama į atsakovo atstovo klausimus, ieškovo atstovė jau nurodė, kad 907,06 Lt suma, atsakovo sumokėta 2006-06-23, buvo įskaityta jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1844-171/2007, o 1283,80 Lt suma įskaitoma laikotarpiui nuo 2006-01-01 iki 2007-11-30. Tačiau kartu ieškovo atstovė nurodė, jog praeitame teismo posėdyje ieškovas nusprendė 1283,80 Lt sumą įskaityti jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1844-171/2007, o 907,06 Lt sumą įskaityti civilinėje byloje Nr. 2-4216-656/2008. Kartu su ieškiniu šioje civilinėje byloje ieškovas pateikė 2008-01-16 Mokesčių paskaičiavimo pažymą nuo 2006-01-01 iki 2007-11-30 pagal kliento kodą 0400490, patvirtinančią, kad ieškovas į atsakovo mokėjimus už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-11-30 įskaitė 1283,80 Lt apmokėjimą, tačiau neįskaitė apmokėjimų 907,06 Lt, 132,57 Lt ir 86,14 Lt sumose. Į civilinę bylą Nr. 2-1844-171/2007 pateiktoje 2007-01-25 Mokesčių paskaičiavimo pažymoje AB firma „VITI““ už laikotarpį nuo 2004-11-01 iki 2005-12-31 nurodyta, jog į šį laikotarpį įskaitomos 907,06 Lt, 132,57 Lt ir 86,14Lt. Į šią bylą pateiktoje ieškovo 2007-04-10 Mokesčių paskaičiavimo pažymoje UAB „VITI““ nurodyta, jog 1283,80 Lt, 132,57 Lt ir 86,14 Lt sumos įskaitytos civilinėje byloje Nr. 2-1844-171/2007, tuo tarpu 907,06 Lt suma jau įskaitoma į apmokėjimus pagal nagrinėjamą civilinę bylą. Į šią bylą pateiktoje ieškovo 2008-04-10 „Mokesčių paskaičiavimo pažymoje UAB „VITI““ už paslaugas laikotarpiu nuo 2004-11-01 iki 2005-12-31 nurodyta, jog 1283,80 Lt, 132,57 Lt ir 86,14 Lt sumos įskaitytos civilinėje byloje Nr. 2-1844-171/2007. Jau kitoje į šią civilinę bylą pateiktoje ieškovo tos pačios datos 2008-04-10 Įmokų paskirstymo pažymoje ieškovas į apmokėjimus civilinėje byloje Nr. 2-4216-656/2008 įskaitė 1283,80 Lt apmokėjimą, o 907,06 Lt, 132,57 Lt ir 86,14 Lt apmokėjimus įskaitė į civilinę bylą Nr. 2-1844-171/2007. Į civilinę bylą Nr. 2-1844-171/2007 pateiktoje 2006-02-10 Mokesčių paskaičiavimo pažymoje AB-F „VlTl“ už laikotarpį nuo 2004-11-01 iki 2005-12-31 nėra nurodytos nei vienos iš atsakovo sumokėtos ginčo sumos (1283,80 Lt, 907,06 Lt, 132,57 Lt, 86,14 Lt). Tai reiškė, jog jos nebuvo įskaitomos į atsakovo apmokėjimus civilinėje byloje Nr. 2-1844-171/2007, todėl turėjo būti įskaitomos šioje civilinėje byloje (Nr. 2-4216-656/2008). Ieškovo pateiktame 2008-05-12 rašte Nr. 012-01-5155r nurodyta, jog atsakovo apmokėjimai 1283,80 Lt, 907,06 Lt, 132,57 Lt ir 86,14 Lt buvo ieškovo įskaityti civilinėje byloje Nr. 2-1844-171/2007. Po nepagrįsto ir nemotyvuoto 2008-05-12 rašto Nr. 012-01-5155r pateikimo pirmosios instancijos teismui pakartotinai įpareigojus ieškovą įrodyti 4779,41 Lt sumos, nuo kurios reikalavimo atsisakė ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-1844-171/2007, turinį, ieškovas pateikė teismui 2008-06-02 paaiškinamąjį raštą Nr. 012-01-5810r dėl atsisakytos sumos, kuriame nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-1844-171/2007 ieškovas pareiškė ieškinį dėl 8037,38 Lt skolos, o gavus atsakovo detalų paaiškinimą dėl pareikšto ieškinio, atsakovas pateikė patikslintą ieškinį dėl 3256,98 Lt skolos priteisimo. Ieškovas atsisakė nuo 4780,40 Lt sumos, o ne nuo 4779,41 Lt sumos, kuri nurodyta teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1844-171/2007. pagal ieškovą į atsisakymo nuo ieškinio sumą įėjo šios atsakovo sumokėtos sumos: 1283,80 Lt, 132,57 Lt, 86,14 Lt, 1600,99 Lt ir 1676,90 Lt. Pagal šį raštą ginčo objektu tapo ir 1676,90 Lt suma, kuri civilinėje byloje Nr. 2-1844-171/2007 nebuvo įvertinta ir įskaityta, t.y. minėtoje civilinėje byloje esančioje ieškovo pateiktoje lentelėje dėl atsakovo bendros 3256,98 Lt sumos, kuri buvo priteista iš atsakovo, 1676,90 Lt suma neatspindima. Dėl šios priežasties minėta suma turi būti įvertinta šioje byloje ir tokiu būdu gautųsi atsakovo permoka ieškovui. Šios aplinkybės įrodė, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl įskaitymo yra prieštaringi, todėl turėtų būti laikomi neįrodytais.
2) Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog į laikotarpį iki 2005-12-31 ieškovas įskaitė atsakovo vėliau sumokėtas 1283,80 Lt, 132,57 Lt ir 86,14 Lt sumas, nepagrįstai vadovavosi tik ieškovo pateiktomis mokesčių paskaičiavimo pažymomis, esančiomis bylos lapuose 182 ir 184. Teismas neaptarė ir neįvertino kitų ieškovo pateiktų prieštaringų įrodymų, taip pat nenurodė jokių motyvų, kodėl rėmėsi būtent tik ieškovo pateiktomis minėtomis pažymomis. Ieškovas byloje nenurodė, kuriomis iš jo pateiktų pažymų reikėtų vadovautis, sprendžiant ginčą tarp šalių. Taip pat nepagrįsta ir teismo išvada, jog atsakovas nepaneigė ieškovo pateiktų pažymų pagrįstumo. Teismas nevertino atsakovo pateiktų paaiškinimų dėl ieškovo įrodymų prieštaringumo ir nepagrįstumo. Šiuo atveju ekspertizės paskyrimo klausimas atsakovui buvo neaktualus, nes atsakovas pateikė tinkamus įrodymus dėl atliktų apmokėjimų ginčo laikotarpiu, ieškovas tik vėliau iškėlė versiją dėl tariamo dalies atsakovo apmokėjimų įskaitymo kitam laikotarpiui, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo dėl tokio įskaitymo.
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-09 sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad atsakovo išvardintos 1283,80 Lt, 132,57 Lt ir 86,14 Lt sumos buvo užskaitytos civilinėje byloje Nr. 2-1844-171/2007, t.y. prie minėtos bylos, kaip rašytinis įrodymas, pridėta 2007-03-14 mokesčių paskaičiavimo pažyma, kurioje apskaičiuotos minėtos sumos ir priteista 3256,98 Lt skola, kurią atsakovas 2007-10-12 pavedimu Nr. 33225 apmokėjo, būtent užskaitytomis sumomis. 2007-06-07 atsakovas, skųsdamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1844-171/2007, užskaitytų sumų teisėtumo neskundė, todėl šiame apeliaciniame skunde nebegali ginčyti minėtų užskaitymų.
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovas skundžia tą sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, nes kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jo dalį (LR CPK 320 str.).
Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės šalies pasirinkimu vykdyti tik dalį prievolinių santykių ir nenumatė išimčių pagal naudingumo kriterijų.
Apelianto argumentas dėl to, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo įrodyti 4779,41 Lt sumą, nuo kurios reikalavimo atsisakė kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1844-171/2007, yra teisiškai nepagrįstas, nes apeliantas revizuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1844-171/2007 ir nagrinėjamu apeliaciniu skundu nebegali ginčyti užskaitymų, atliktų civilinėje byloje Nr. 2-1844-171/2007. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nevertina argumentų, kurie yra susiję su jau išnagrinėta civiline byla Nr. 2-1844-171/2007, kurioje yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai dokumentai. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 2-1844-171/2007 buvo nagrinėtas laikotarpis nuo 2004-11-01 iki 2005-12-31. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas yra laikotarpis nuo 2006-01-01 iki 2007-11-30.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, nes visą apeliacinį skundą iš esmės grindžia neteisingais painiais išvedžiojimais, sąmoningai iškraipant logiką ir faktus. Tokia apeliacinio skundo argumentacija vertintina atsakovo siekiu sąmoningai suklaidinti ieškovą ir teismą, tuo patvirtinant, kad padėtis, kai atsakovas neatlieka mokėjimų už įsiskolinimą ieškovui, yra atsakovo tikslas.
Jei skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas yra suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai yra suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, kaip juridinis asmuo, būdamas kvalifikuotu teisinių santykių dalyviu, mokėdamas ieškovui įmokas už einamąjį įsiskolinimą, nenurodydamas, už kurį laikotarpį mokama, sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą ieškovui tokias sumas užskaitytos senesnės skolos grąžinimui. Pats atsakovas, nerūpestingai atlikdamas dalinius mokėjimus, sukėlė teisines pasekmes, nes nebendradarbiavo su ieškovu, kaip apdairus ir rūpestingas verslininkas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktomis mokesčių paskaičiavimo pažymomis, esančiomis bylos lapuose 182 ir 184, kadangi ieškovas įrodė savo paskaičiavimų teisingumą, o atsakovo sąmoningai klaidinantys išvedžiojimai buvo nelogiški ir nepaneigė ieškovo atliktų skaičiavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas įrodė paskaičiavimų teisingumą, o atsakovas neįvykdė savo procesinės pareigos ir neįrodė atsikirtimų pagrindo, kad yra neskolingas ieškovui. Atsakovas, neprašydamas skirti ekspertizės šioje byloje, patvirtino, kad atsakovas, ginčydamas skolos dydį formaliais pagrindais, save laiko privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, neteisingai paskirstydamas įrodinėjimo naštą tarp šalių.
Teismas tinkamai suformulavo sprendimo rezoliucinę dalį, tenkindamas ieškinį iš dalies. Teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje konstatavo, kad po ieškinio pareiškimo atsakovas sumokėjo 139,97 Lt įsiskolinimą, ir padarė išvadą, kad ieškinys dalyje dėl šios sumos priteisimo atmetamas. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė apie ieškinio atmetimą kitoje dalyje, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra tikslinga papildyti sprendimo rezoliucinę dalį: „ Ieškinį kitoje dalyje atmesti“.
Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti priteistą įsiskolinimą. Kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Tai, kad apeliantui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus pagal CPK 270 str. ir yra pakankamai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 6.38 str., 6.59 str., CPK 7 str., 95 str., 177 str., 178 str., 185 str., 270 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas nepateikė dokumentų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, papildant sprendimo rezoliucinę dalį: „ Ieškinį kitoje dalyje atmesti“. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė