- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-09-22
- Bylos Nr.
- 1-84-639/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Civilinis ieškovas
- S. L.
- Kaltinamasis
- M. R., K. R.
- Kategorijos
- 4.6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. L.
M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Anykščių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, mokosi Alantos technologijos ir verslo mokyklos 1 kurse, nevedęs, gyvenantis Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), teistas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2007-12-10 pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 9 mėn.
Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį.
K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)( k., gyvenantis Anykščiuose, (duomenys neskelbtini),nevedęs, nedirbantis, neteistas
Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. ir K. R. 2007 m. rugsėjo 29 d. apie 20 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje - parke, esančiame (duomenys neskelbtini), - demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliai prikibo prie S. L. – M. R. pribėgęs iš už nugaros spyrė po vieną kartą į kairę koją ir ranką, o nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės pribėgęs K. R. ne mažiau kaip 5 kartus spyrė į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajai S. L. minkštųjų audinių sumušimus veide, dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, kraujo išsiliejimas kairio kelio sąnario srityje ir kraujo išsiliejimas poodyje dešiniajame skruoste, kairiojo stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, kairiojo pirmo apatinio prieškrūminio danties vainiko lūžis, padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą.
K. M. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2007-09-29 d. kavinėje (duomenys neskelbtini) buvo su draugais A. L., D. G., o po to prisijungė ir K. R., vartojo alkoholinius gėrimus. Iš kavinės (duomenys neskelbtini) nuėjo į miesto parką ir ten vaikščiojo. Parku ėjo nukentėjusioji ir jis prie jos prisikabino. Teigė, kad nesuprato, kad nukentėjusioji yra senyvo amžiaus. Kaltinamasis paaiškino, kad jis nieko nesakęs, pribėgo prie jos ir vieną kartą spyrė iš kojos jai į koją, bei vieną kartą ranką – kumščiu – trenkė į jos ranką. Tačiau pamatęs, kad nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, nuo jos atsitraukė. Dėl ko nukentėjusiajai spyrė, paaiškinti negalėjo, galbūt dėl to, kad buvo labai girtas. Nurodė, kad matė, kaip K. R. nukentėjusiąją taip pat spardė. Kaltu prisipažįsta iš dalies, dėl to, kad jis smūgiavo tik du kartus ir nuo jo smūgių nukentėjusiajai negalėjo atsirasti kaulų lūžiai. Kaltinamojo teigimu, kadangi K. R. nukentėjusiąją spardė gulinčią, tai jai kaulų lūžius padarė K. R.. Po to juos sulaikė policijos pareigūnai. Tačiau jis net nežinojo už ką. Paaiškino, kad po to padarė dar vieną nusikaltimą t.y. stoties teritorijoje trenkė ji užkabinusiam žmogui į veido sritį. Tai įvyko 2007-11-30 d. jau po nukentėjusiosios S. L. sumušimo.
Kaltinamasis K. R. kaltu taip pat prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2007-09-29 d. nuėjo į barą (duomenys neskelbtini). Ten pamatė M. R. ir jo draugus. Nuėjo į parduotuvę, nusipirko butelį degtinės ir prisėdo prie jų. Išgėrus degtinę M. R. pasiūlė eiti į parką. Parke ėjo taku ir pamatė, kad M. R. nubėgo link žmogaus ir pradėjo tą žmogų spardyti. Teigė, kad M. R. daug kartų spyrė, tačiau kiek tikslai nežino. Teigė, kad jis nubėgo ginti nukentėjusiosios. Todėl smūgiavo M. R., bet pataikė nukentėjusiajai vieną kartą į veidą. Po to abu nuėjo prie draugų. Taigi teigė, kad jis nukentėjusiosios nespardė. Nukentėjusiąją paliko gulinčią. Policija juos sulaikė išeinančius iš parko. Prisipažįsta kaltu, nes sudavė tik vieną smūgį ir jos visai nespardė.
K. R. duotus parodymus visiškai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l.102-105).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų dalinio prisipažinimo nusikaltimas įrodytas šiais įrodymais.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. L., parodė, kad 2007-09-29 d. apie 20 val. ėjo iš parduotuvės namo per miesto parką. Pamatė keturių jaunuolių grupę, kurie ėjo jai iš paskos per atstumą. Jaunuoliai keikėsi, svirduliavo. Ji paspartino žingsnį, ir nuėjo į kitą takelį. Tačiau nuėjus 20 m. toliau, atsisuko ir pamatė, kad vienas jaunuolis bėgdamas ją vejasi, po to atbėgo ir kitas. Matydama tai ji nuėjo nuo takelio ant žolės, kad juos praleistų ir nekliudytų. Tačiau M. R. pirmas ją puolė, spyrė į nugarą, koją kelis kartus. Jai nuo smūgio nukritus. Trenkė kumščiu. Paaiškino, kad M. R. spyrė 2-3 kartus. Smūgiai į koją ir į ranką. Buvo labai stiprus smūgiai. Tada K. R. trenkė ir spyrė į galvą. Nuo smūgių ji apsvaigo. Nurodė, kad K. R. taip pat trenkė jei ne vieną kartą. Taikėsi į veidą, į koją, t.y. spardė kur papuolė. Smūgių neskaičiavo. Tačiau gal kokius 5 kartus trenkė. Kai K. R. spardė, M. R. buvo jau nuėjęs. Paaiškino, kad K. R. nenorėjo jos ginti, o norėjo tik spardyti. Kaltinamieji nieko jai nesakė ir ji jiems nieko nesakė. Paaiškino, kad kaltinamieji galėjo suprasti, kad ji yra senyvo amžiaus, nes ji pati atsisukus matė, kad jie ją vejasi. Nurodė, kad po sumušimo jie ją paliko likimo valai. Ji bandė keltis, tačiau niekaip negalėjo. Labai skaudėjo galvą, svaigo galva. Jai padėjo kiti žmonės, kurie ją pamatė. Tie iškvietė greitąją pagalbą, policiją. Policijos pareigūnams parodė kur kaltinamieji nuėjo. Sulaikius kaltinamuosius K. R. iš karto atpažino, nors jis ir gynėsi. Nurodė, kad ankščiau jų nepažinojo.
N. S. L. duotus parodymus visiškai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l.15-18 ).
Liudytojas A. L., parodė kaltinamąjį M. R. pažįsta, o kaltinamąjį K. R. tik iš matymo. 2007-09-29 d. buvo kavinėje (duomenys neskelbtini). Išgėrė alkoholinių gėrimų, kartu buvo M. R., K. R., D. G.. Po to visi nuėjo į parką. Parke buvo merginų, su jomis kalbėjos. Nuėjo prie tiltelio. Stovėjo su D. G. ir matė, kaip K. R. kelis kartus spyrė nukentėjusiajai. Nukentėjusioji gulėjo ant žemės. Kiek kartu spyrė tiksliai pasakyti negalėjo. M. R. prie nukentėjusiosios tuo momentu nebuvo. Teigė, kad išsigando K. R.. Jis (K. R.) po to nelabai suprasdamas kažką kalbėjo. Abu kaltinamieji po to kabinėjosi prie kitų asmenų, būdami parke. Paaiškino, kad iš karto matė, kad eina močiutė iki pradedant kaltinamiesiems ją mušti. Po to matė, kad K. R. ją spardo. Taigi buvo aišku, kad močiutė senyvo amžiaus, todėl tai turėjo kaltinamieji taip pat suprasti.
Liudytojas D. G., parodė, kad kaltinamąjį M. R. pažįsta, kaltinamąjį K. R. tik iš matymo. 2007-09-29 d. nuėjo į barą (duomenys neskelbtini). Buvo jis, M. R., K. R., A. L.. Gėrė alkoholį. Po to visi keturi nuėjo į parką. Matė einančią nukentėjusiąją. K. R. pradėjo ją mušti. Nurodė, kad nukentėjusioji eidama nieko jų atžvilgiu nesakė, nieko jiems nerodė ir niekaip kitaip jų neprovokavo. K. R. ir M. R. abu nubėgo prie jos ir ją spardė. Tai yra smurtavo abu. Parodė, kad būdamas parke suprato, kad takeliu eina močiutė. Kaltinamieji irgi matė, kad tai pagyvenusi moteris. Nukentėjusiąją paliko parke. Minties padėti nukentėjusiajai atsikelti nekilo nors tarp jo ir nukentėjusiosios buvo apie 30 m. atstumas.
2007-11-15 gautoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. L. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai veide, dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, kairio kelio sąnario sumušimas ir kraujo išsiliejimas sąnaryje, kraujo išsiliejimas poodyje dešiniajame skruoste, kairio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje, kairiojo pirmo apatinio prieškrūminio danties vainiko lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti sumušant nustatytas kūno sritis kietais bukais daiktais. Dėl kairio kelio sąnario sumušimo ir kraujo išsiliejimo sąnaryje bei kairiojo stipinkaulio lūžio S. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai (b.l. 31-32).
2007-12-17 gautoje specialisto išvadoje Nr.(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. L. nustatyti sužalojimai septyniose kūno srityse ne mažiau septynių smūgių poveikyje (b.l. 36).
2007-10-24 asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji S. L. atpažino K. R. kaip tą, kuris 2007-09-29 užpuolė ir sumušė ją (b.l.21-23).
2007-12-10 asmens parodymo atpažinti protokolas K. R. atpažino M. R., kaip tą, kuris buvo kartu su juo Anykščių miesto parke 2007-09-29 ir pirmas užpuolė ir sudavė du smūgius nukentėjusiajai (b.l.06-108).
Taigi iš išdėstyti ir aptari įrodymai, t.y. itin nuoseklus nukentėjusiosios S. L. parodymai, iš dalies liudytojų parodymai, atpažinimo protokolai, patvirtina, kad kaltinamieji M. R. ir K. R. 2007 m. rugsėjo 29 d. iš chuliganiškų paskatų tyčią, bendrais veiksmais, viešojoje vietoje, sumušė nukentėjusiąją, padarydami jai nesunkų kūno sužalojimą. Kaltinamojo K. R. versija apie tai, kad jis nubėgo ginti nukentėjusiosios, todėl smūgiavo M. R., bet pataikė nukentėjusiajai vieną kartą į veidą, visiškai neįtikinanti, ją paneigė nuoseklus nukentėjusiosios, kito kaltinamojo M. R. ir liudytojų parodymai. Be to abiejų kaltinamųjų versijas, kad jie sudavė mažiau smūgių nei nurodyta kaltinime, visiškai paneigė teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad S. L. nustatyti sužalojimai septyniose kūno srityse ne mažiau septynių smūgių poveikyje. M. R. parodymus, kad jis smūgiavo tik du kartus ir nuo jo smūgių nukentėjusiajai negalėjo atsirasti kaulų lūžiai, teismas vertina kritiškai. Be to atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės teoriją ir praktiką veikos padarymo bendrininkų grupe atveju nereikalaujama, kad bendravykdytojai kiekvienas atskirai visiškai įgyvendintų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį, nes veikos bendrumas gali pasireikšti ir tuo, kad nusikalstamoje veikoje dalyvaujantys asmenys iš dalies įgyvendina jiems bendrai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Todėl nusikaltimo bendrininkų M. R. ir K. R. parodymus, kuriuose jie tik iš dalies pripažino savo kalte teismas vertintina kaip bandymą sukliudyti nustatyti byloje tiesą bei išvengti baudžiamosios atsakomybės arba bent jau palengvinti savo padėtį. Pagal BK 182 str. 2 d. 8 p. atsako tas kas tyčia, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų. Byloje nustatyta, to neneigia ir patys kaltinamieji, jog jie be jokios priežasties smurtavo prieš nukentėjusiąją S. L.. Taigi sumušė ją būtent dėl chuliganiškų paskatų. Įvertinus tai, kaltinamųjų veiką kvalifikuotą pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. tinkamai. Be to nustatytą, kad kaltinamieji nusikaltimą įvykdė viešojoje vietoje (miesto parke) matant kitiems žmonėms, kurie po to iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, taigi tuo taip pat buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Atsižvelgiant į tai pripažintina kaltinamųjų veika papildomai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. teisingai.
Skiriant bausmę M. R. atsižvelgtina į visas bylos aplinkybes į tai, kad jis nusikaltimą padarė prieš pagyvenusią ir niekaip apsiginti negalėjusią moterį. M. R. charakterizuojamas neigiamai. (b.l. 67). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad po šio nusikaltimo padarymo, t.y. žinodamas kad dėl jo atliekamas tyrimas ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės, nepaisant M. R. 2007-11-30 d. padarė kitą nusikaltimą viešosios tvarkos pažeidimą, taip pat sumušdamas žmogų ( b.l. 81). Visa tai rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams. Nors nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik metai, M. R. tik teismo posėdžio metu atlygino dalį žalos. BK 138 str. 2 d. 8 p. sankciją numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes M. R. skirtinas BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytas laisvės atėmimas. Pagal BK 284 str. 1 d. taip pat skirtinas laisvės atėmimas, kadangi nusikaltimas padarytas įžūliais veiksmais. Tačiau įvertinus M. R. jauną amžių, laisvės atėmimo bausmės terminas skirtinas arčiau minimumo. Nurodytos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, kadangi yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Teismas įvertinęs M. R. asmenybę, nusikaltimo pobūdį, nemano, kad šiuo atveju gali būti bausmės tikslai pasiekti be realaus jo atlikimo, todėl taikyti BK 75 str. ir atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo.
Skiriant bausmę K. R. taip pat atsižvelgtina į tai, kad jis padarė apysunkį ir nesunkų tyčinius nusikaltimą. Iki bylos išnagrinėjimo pabaigos žalos nei dalies neatlygino. K. R. niekur nedirba ir nesimoko, todėl charakterizuojančios medžiagos niekas negalėjo pateikti. Tačiau įvertintina tai, kad K. R. pagalbos nukentėjusiajai jai besigydant nesuteikė. Baustas administracine tvarka (b.l.124) Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybės K. R. taip pat skirtinas BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytas laisvės atėmimas. Pagal BK 284 str. 1 d. taip pat skirtinas laisvės atėmimas, kadangi nusikaltimas padarytas įžūliais veiksmais. Tačiau įvertinus K. R. jauną amžių, tai jog teisiamas pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmės terminas skirtinas arčiau minimumo. Nurodytos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, kadangi yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas ( (duomenys neskelbtini) str. 9 d.). Teismas taip pat įvertinęs K. R. asmenybę, nusikaltimo pobūdį, nemano, kad šiuo atveju gali būti bausmės tikslai pasiekti be realaus jo atlikimo, todėl taikyti BK 75 str. ir atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio
N. S. L. pareiškė 122,94 litų turtinės žalos ir 10 000 litų neturtinės žalos ieškinį. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro išleistos lėšos vaistams ir gydymui., o neturtinę žalą, jos dvasiniai išgyvenimai. Paaiškino, kad po prieš ją pavartoto smurto ji ilgai negalėjo miegoti naktimis, bijojo išeiti į lauką, nervinosi ir pan. LR CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. LR CK 6.250 str. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Akivaizdu kad po viešo sumušimo S. L. patyrė dideles dvasines kančias. Po šio įvykio ji buvo ir yra priversta lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus. Neturtinė žala padaryta nusikaltimu, todėl kaip minėta CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsakovams (kaltinamiesiems) M. R. ir K. R., padariusiam nusikaltimą, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinę žalą iš atsakovų, neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Atsižvelgiant į ankščiau paminėtas pasekmes į nukentėjusiosios S. L. amžių, jos dvasinius išgyvenimus, atsakovų kaltės pobūdį, nusikaltimas padarytas tyčia, spręstina, kad ieškovei priteistinos neturtinės žalos 6 000 Lt dydis yra realus, pagrįstas LR CK 1.5 straipsnyje įvertintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Taip pat tenkintinas ieškinio dalis dėl 122,94 litų turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji ir kaltinamasis M. R. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Tačiau pagal CK 6.6 str. 3 d. solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Todėl toks nukentėjusios ir kaltinamojo M. R. susitarimas prieštarauja įstatymui, todėl atsisakytinas tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 2 d. paskirtąsias bausmes subendrintinos jas apimant ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d. 9 d. paskirtą bausmę subendrinti iš dalies jas sudedant su Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmę ir galutinę ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. rugsėjo 22 d.
Iki įsiteisės nuosprendis kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir M. R. suimti teismo salėje.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 2 d. paskirtąsias bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. rugsėjo 22 d. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2007 m. rugsėjo 29 d. iki 2007 m. spalio 1 d. įskaitytinai
Iki įsiteisės nuosprendis kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir K. R. suimti teismo salėje.
N. S. L. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš M. R. ir K. R. šešis tūkstančius neturtinės ir 122,94 litus turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusios ir kaltinamojo M. R. susitarimą, dėl žalos atlyginimo atsisakyti patvirtinti.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo priėmimo dienos, o nuteistiesiems nuo nuosprendžių nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.