Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-11-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-34952-868/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-27
Bylos Nr.
e2YT-34952-868/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28609-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Pareiškėjas
E. P.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-34952-868/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28609-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19.; 3.4.5.20. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo nepriimti palikimą išdavimo, suinteresuoti asmenys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti terminą nepilnamečių vaikų V. P., P. P. ir M. P. vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo J. P. mirties, bei leisti nepilnamečių vaikų V. P., P. P. ir M. P. vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo J. P. mirties.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. P., būdamas ištuokoje. J. P. turėjo du vaikus: pareiškėją ir jo brolį E. P.. Po tėvo mirties, įstatyminiais jo įpėdiniais buvo Pareiškėjas ir jo brolis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo tėvas vedė netinkamą gyvenimo būdą, nesirūpino ir nebendravo su savo vaikais, neatsakingai skolinosi pinigines lėšas, jas švaistė savo pomėgiams ir priklausomybėms, galimai turėjo baudų už neteisėtas veikas, jokio turto neturėjo, pareiškėjas ir jo brolis, siekdami apsaugoti savo turtines teises, Vilniaus miesto 25-asis notaro biure pas notarę D. J. atsisakė priimti po tėvo mirties likusį palikimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas turi tris nepilnamečius vaikus: V. P., P. P., M. P.. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo nepilnamečiai vaikai yra antros eilės įpėdiniai, jiems pagal įstatymą perėjo paveldėjimo teisė. Pareiškėjas, atsisakęs palikimo, nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir/ar atsisakymo nepilnamečių vaikų vardu, kadangi nežinojo, jog galioja tokios įstatymo nuostatos. Kadangi velionis J. P. savo vardu neturėjo jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, galimai turėjo nepadengtų įsiskolinimų ir/ar baudų, palikimo nepilnamečių vaikų vardu priėmimas pažeistų pareiškėjo nepilnamečių vaikų teises bei interesus. Pareiškėjas praleido terminą sutvarkyti paveldėjimo klausimus dėl pateisinamų priežasčių, kadangi nežinojo, jog yra būtina kreiptis dėl atsisakymo paveldėti turtą nepilnamečio vardu, net ir tada, kai paveldimo turto nėra, o yra paliktos tik skolos. Pažymėjo, kad pareiškimo tenkinimas labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus, kadangi paveldimo turto balansas yra neigiamas, o nepilnamečiai, paveldėję tik skolinius įsipareigojimus, patirtų neigiamų pasekmių.

Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareikštą pareiškimą nepateikė.

Atsiliepimas

Suinteresuotasis asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą į pateiktą pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš į bylą pateiktų gimimo įrašų nustatyta, kad V. P., P. P. ir M. P., yra E. P. ir E. B. vaikai bei kad E. P. ir E. P. yra J. P. sūnūs. Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo matyti, kad J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 25-jame notaro biure pas notarę D. J. atsisakė priimti po tėvo mirties likusį palikimą.

Dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui atsisakyti priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas (atsisakyta priimti), ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (atsisakymo priimti). Klausimą, ar konkrečios palikimą atsisakyti priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui atsisakyti priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurudo, kad atsisakęs palikimo, nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir/ar atsisakymo nepilnamečių vaikų vardu, kadangi nežinojo, jog galioja tokios įstatymo nuostatos.

Viena vertus, pareiškėjo nurodomos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės (teisinių žinių trūkumas, įstatymų nuostatų nežinojimas) nesudarytų pagrindo pripažinti jas svarbiomis. Kita vertus, pareiškėjas, sužinojęs apie palikimo priėmimo (atsisakymo) procedūrą, aktyviais veiksmais išreiškė norą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, t. y. nedelsiant kreipėsi į teismą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą išdavimo. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad terminas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu buvo praleistas dėl pareiškėjo aplaidaus, nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaikų teisių gynybą, terminas atnaujintinas.

Dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo

Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. rugpjūčio 26 d. išrašo bei 2019 m. rugpjūčio 26 d. VĮ „Regitra“ pažyma matyti, kad J. P. registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareiškėjo šeima su J. P. daug metų nepalaikė jokio ryšio, nebendravo, tačiau pareiškėjui yra žinoma, kad J. P. vedė netinkamą gyvenimo būdą, dėl ko yra pagrindas manyti, kad skolinių įsipareigojimų gali būti nemažai arba jie gali atsirasti ateityje. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas, todėl kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir interesus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad pareiškėjas atsisakytų priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, taip pat pabrėžia, kad pareiškėjo šeima institucijai dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma.

Taigi, įvertinus tai, kad palikėjas J. P., remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu bei VĮ „Regitra“ pažyma, neturi paveldimo turto, nėra žinomi jo skoliniai įsipareigojimai, darytina išvada, kad turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir interesus, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas, teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų V. P., P. P. ir M. P. vardu, išduotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu po jų senelio J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoti teismo leidimą nepilnamečių vaikų V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jų senelio J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nutarties dalis dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą išdavimo neskundžiama ir įsiteisėja per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Vanda Višnevska