Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešojo pirkimo komisija, kurios nare buvo D. B., vykdė viešąjį pirkimą skelbiamų derybų būdu „Projektavimo ir su projektų parengimu susijusios paslaugos“ (CVP IS skelbtas 2018 m. vasario 8 d., pirkimo Nr. 365106), kurio pagrindu su tiekėjais buvo sudarytos preliminarios sutartys, o vėliau buvo vykdytas atnaujintas tiekėjų varžymasis pagal preliminariąsias sutartis. Su tiekėju UAB „Vilniaus hidroprojektas“, veikiančio jungtinės sutarties pagrindu su UAB „Kamesta“, buvo sudarytos tiek preliminarioji, tiek pagrindinė sutartys.

Skelbiamų derybų specialiųjų sąlygų 3.6.2 punkte nustatyta: „Tiekėjas yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu <...> jeigu <...> tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius <...> įsiskolinimo suma neviršijai 50 Eur <...> Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu <...> jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas mokėjimu“, taip pat buvo nustatyta, kad šį reikalavimą turi atitikti visi jungtinei veiklai susivienijusių tiekėjų grupės nariai ir subrangovai.

Tiekėjas UAB „Vilniaus hidroprojektas“, veikiantis jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Kamesta“ , pateikdamas paraišką Skelbiamose derybose, pateikė Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (toliau – ir EBVPD), įskaitant ir tiekėjo UAB „Kamesta“ EBVPD, kuriame deklaruota, jog jis nėra pažeidęs pareigų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu. Tačiau Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – ir CVP IS) priemonėmis, teikdamas aktualius dokumentus, patvirtinančius EBVPD nurodytą informaciją, tiekėjas UAB „Vilniaus hidroprojektas“, veikiantis jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Kamesta“, pateikė informaciją, kad UAB „Kamesta“ yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondui bei papildomai pridėjo tarp Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir UAB „Kamesta“ sudarytą 2018 m. balandžio 27 d. Valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį Nr. (8.1)6.1-VIA-ST-16 (toliau – Atidėjimo sutartis), vadovaujantis kuria, UAB „Kamesta“ atidėtas 89967,73 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas, taip pat, vadovaujantis kuria, UAB „Kamesta“ įsipareigojo minėtą įsiskolinimą sumokėti iki 2018 m. gruodžio 21 d. Skelbiamų derybų vykdymo metu, viešojo pirkimo komisija, kurios nare buvo D. B., vertindama tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, nevertino fakto, jog Atidėjimo sutartyje nurodyta atidėto valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo suma neatitinka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informacinėje sistemoje viešai skelbiamų duomenų.

Sodros informacinės sistemos duomenimis, tiekėjas UAB „Kamesta“ 2018 m. birželio 21 d. turėjo 120512,94 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir iš nurodytos skolos tik 78721,73 Eur skolos sumos mokėjimo terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs, t. y. tiekėjas UAB „Kamesta“ 2018 m. birželio 21 d. turėjo 41791,21 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Viešojo pirkimo komisija, kurios nare buvo D. B., tiekėjo UAB „Kamesta“ pašalinimo pagrindų nebuvimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 46 straipsnio 3 dalies prasme vertino netinkamai, nes iš esmės buvo vertinamas tik faktas, jog pateikta Atidėjimo sutartis, pagal kurią įsiskolinimo atidėjimo terminas yra iki 2018 m. gruodžio 21 d., tačiau nebuvo vertinama aplinkybė, jog tiekėjas UAB „Kamesta“ turėjo įsiskolinimų viršijančių Atidėjimo sutartyje numatytą įsiskolinimą, kurį tiekėjas įsipareigojo sumokėti iki 2018 m. gruodžio 21 d. Be to, Atidėjimo sutartis Sodros Kauno skyriaus 2018 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. VIA SP4-292 buvo nutraukta, nes UAB „Kamesta“ nevykdė Atidėjimo sutartyje numatytų sąlygų, t. y. prieš sudarant Pagrindinę sutartį (2018 m. spalio 25 d.), atitinkamai Pagrindinės sutarties sudarymo momentu, tiekėjas UAB „Kamesta“ neturėjo galiojančios Atidėjimo sutarties, todėl Pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta.

Tarnyba pažymi, kad viešojo pirkimo komisija, kurios nare buvo D. B., nepašalinusi tiekėjo UAB „Vilniaus hidroprojektas“, veikiančio jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Kamesta“, iš Skelbiamų derybų procedūrų, taip pat, kviesdama minėtą tiekėją teikti pasiūlymą atnaujinto varžymosi procedūroje, t. y. dalyvauti Pirkime, atitinkamai nepašalindama jo iš Pirkimo procedūrų, pažeidė VPĮ 46 straipsnio 3 dalį ir Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Taip D. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 184 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama D. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog Komisija, priimdama sprendimą dėl UAB „Kamesta“ pašalinimo pagrindų nebuvimo, išimtinai vadovavosi Sodros sudaryta skolos atidėjimo sutartimi ir pritaikė vadinamą „išsivalymą“ pagal pirkimų įstatymą. Pagal paraiškų sąlygas, tiekėjas vertinamas paraiškų pateikimo dieną. Paraiškų pateikimo dieną buvo tikrinami Sodros duomenys ir skola buvo mažėjanti. Visus paaiškinimus tarnybai teikė ir prašė peržiūrėti išvadą, nes čia susidarė tokia situacija, jog įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, kuriuo metu turi būti tikrinamas tiekėjas, jis neturi būti skolingas, o jie paraiškų sąlygose yra nusimatę, kad tikrina paraiškų teikimo dieną, o sprendimo surašymo dieną Sodros duomenys buvo pasikeitę ir skola buvo padidėjusi. Stengiasi, kad viskas būtų vykdoma skaidriai ir nebūtų pažeisti tie principai. Vilniaus „Vilniaus hidroprojektas“ juos informavo, kad šiuo metu vyksta teisminiai procesai dėl „Kamesta“ restruktūrizavimo, ar bankroto ir 2019 m. sausio mėn. jie pateikė teismo nutartį, kuria nuspręsta pradėti restruktūrizavimo procedūrą. Komisijai apie sutarties nutraukimą tapo žinoma tik 2019 m. sausio mėn. Įgavo patirties, dabar komisija ženkliai atidžiau vertina, ypatingai jeigu yra kažkokie įsiskolinimai. Sugriežtino šią tikrinimo dalį, kreipėsi į tarnybą, paprašė rekomendacijų kaip veikti „išsivalymo“ atvejais.

ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą. Šis administracinis nusižengimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, viešojo pirkimo ar pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiojo subjekto, ar koncesijos suteikimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų, perkančiųjų subjektų, koncesijas suteikiančiųjų institucijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams nuo 250 iki 3000 Eur.

VPĮ 46 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, nevykdymą pagal šalies, kurioje registruotas tiekėjas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas, jeigu perkančioji organizacija sužino, kad tiekėjas už tai nuteistas, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, arba turi kitų įrodymų apie šių įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu: 1) tiekėjas yra įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu šioje dalyje nurodytus įsipareigojimus; 2) įsiskolinimo suma neviršija 50 Eur; 3) tiekėjas apie tikslią jo įsiskolinimo sumą informuotas tokiu metu, kad iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nespėjo sumokėti mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, sudaryti mokestinės paskolos sutarties ar kito panašaus pobūdžio įpareigojančio susitarimo dėl jų sumokėjimo ar imtis kitų priemonių, kad atitiktų šios dalies 1 punkto nuostatas. Tiekėjas šiuo pagrindu nepašalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu, perkančiajai organizacijai reikalaujant pateikti aktualius dokumentus pagal šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalį, jis įrodo, kad jau yra laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu.

Be pačios D. B. prisipažinimo, jos kaltę, padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, patvirtina byloje esanti Viešųjų pirkimų tarnybos 2019 m. balandžio 3 d. pirkimų vertinimo išvada Nr. 4S-413, kurioje išvada grindžiama tuo, kad skelbiamų derybų vykdymo metu, vertindamas tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, perkantysis subjektas nevertino fakto, jog atidėjimo sutartyje nurodyta atidėto valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo suma neatitinka Sodros informacinėje sistemoje viešai skelbiamų duomenų. Paaiškinama, jog Sodros informacinės sistemos duomenimis, tiekėjas UAB „Kamesta“ 2018 m. birželio 21 d. (vadovaujantis Skelbiamų derybų specialiųjų sąlygų 3.6.2 punktu, jei tiekėjas yra juridinis asmuo, iš jo nereikalaujama pateikti jokių dokumentų, duomenys yra tikrinami Perkančiojo subjekto, taip pat Perkantysis subjektas nurodė, kad tiekėjo UAB „Kamesta“ duomenys buvo tikrinami būtent šią dieną) turėjo 120512,94 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir iš nurodytos skolos tik 78721,73 Eur skolos sumos mokėjimo terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs, t. y. tiekėjas UAB „Kamesta“ 2018 m. birželio 21 d. turėjo 41791,21 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Taip pat, perkantysis subjektas informavo, jog prieš pirkimo pradžią, kviečiant tiekėjus pateikti pasiūlymus pirkime (atnaujintame tiekėjų varžymesi), tikrino EBVPD nurodytą informaciją, kuri buvo pateikta perkančiajam subjektui, teikiant pasiūlymą dėl preliminariosios sutarties sudarymo ir nustatė, kad ji nepasikeitusi, papildomai argumentuodamas, kad UAB „Kamesta“ skelbiamų derybų metu pateiktuose dokumentuose buvo nurodęs, kad jis skolingas Sodrai, tačiau tiekėjas buvo pateikęs atidėjimo sutartį, t. y. kaip ir skelbiamų derybų atveju, perkantysis subjektas, vertindamas tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, nevertino to fakto, jog atidėjimo sutartyje nurodyta atidėto valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo suma neatitinka Sodros informacinėje sistemoje nurodytos skolos. Remiantis perkančiojo subjekto pateikta informacija, vykdant pirkimą, tiekėjo UAB „Kamesta“ duomenys dėl mokestinių įsipareigojimų įvykdymo buvo tikrinti 2018 m. rugsėjo 6 d. Šiai datai, pagal Sodros informacinėje sistemoje nurodytą informaciją, tiekėjas UAB „Kamesta“ turėjo 93623,45 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir iš nurodytos skolos tik 44983,73 Eur skolos sumos mokėjimo terminas yra atidėtas ir dar nesuėjęs, t. y. tiekėjas UAB „Kamesta“ 2018 m. rugsėjo 6 d. turėjo 48639,72 Eur skolą Sodrai. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad buvo pateikta atidėjimo sutartis, kurioje įsiskolinimo atidėjimo terminas buvo iki 2018 m. gruodžio 21 d., perkantysis subjektas priėmė sprendimą, jog pašalinti tiekėją iš Pirkimo procedūrų nėra pagrindo. Tiek skelbiamų derybų atveju, tiek pirkimo atveju, perkančiojo subjekto sprendimas UAB „Kamesta“ atidėjimo sutartį vertinti kaip atitinkančią Įstatymo 46 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimą, atitinkamai pagrindžiančia, kad jis įsipareigojęs sumokėti mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir dėl to laikomas jau įvykdžiusiu Viešųjų pirkimų įstatyme 46 straipsnio 3 dalyje nurodytus įsipareigojimus, yra nepagrįstas. Perkantysis subjektas tiekėjo UAB „Kamesta“ pašalinimo pagrindų nebuvimą Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 3 dalies prasme vertino netinkamai, nes iš esmės buvo vertinamas tik faktas, jog pateikta atidėjimo sutartis, pagal kurią įsiskolinimo atidėjimo terminas yra iki 2018 m. gruodžio 21 d., tačiau nebuvo vertinama aplinkybė, jog tiekėjas UAB „Kamesta“ turėjo įsiskolinimų viršijančių atidėjimo sutartyje numatytą įsiskolinimą, kurį tiekėjas įsipareigojo sumokėti iki 2018 m. gruodžio 21 d. Be to, Tarnybai buvo pateikta informacija, jog atidėjimo sutartis Sodros Kauno skyriaus 2018 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. VIA_SP4-292 buvo nutraukta, nes UAB „Kamesta“ nevykdė atidėjimo sutartyje numatytų sąlygų, t. y. prieš sudarant Pagrindinę sutartį (2018 m. spalio 25 d.), atitinkamai pagrindinės sutarties sudarymo momentu, tiekėjas UAB „Kamesta“ neturėjo galiojančios atidėjimo sutarties, todėl pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta. Preliminariosios sutarties 9.1-9.319 punktų nuostatomis, tiekėjas turi atitikti Skelbiamose derybose nustatytus kvalifikacijos ir kitus reikalavimus (t. y. ir tiekėjų pašalinimo pagrindus), Preliminariosios sutarties ir Pagrindinės sutarties galiojimo metu.

D. B. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: Sodros informacija apie draudėjo (UAB „KAMESTA“) viešus duomenis (b. l. 9-10), Lietuvos oro uostų raštas Dėl informacijos pateikimo (b. l. 13-14), Lietuvos oro uostai bendrosios ir specialiosios pirkimo sąlygos (b. l. 30-34, 44-52), Preliminarioji paslaugų sutartis (b. l. 81-85) taip pat kiti byloje esantys duomenys.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos dėl viešųjų pirkimų principų imperatyvaus ir absoliutaus pobūdžio, t. y. viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad D. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į D. B. asmenybę: dirbanti, nėra duomenų apie ankstesnį baustumą. D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. B. skirtina ANK 184 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 184 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.