- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- e1-452-1138/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kuriuo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, bedarbė, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. N. K. 2022 m. sausio 26 d., apie 8.10 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,71 prom.), buitinio konflikto metu, smurtavo prieš šeimos narį ir artimą giminaitį – sūnų D. J., tai yra tyčia rankomis jį pastūmė, šiam pargriuvus ant lovos, delnu sudavė keturis kartus nukentėjusiajam į kairįjį skruostą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam D. J. fizinį skausmą. Šiais veiksmais N. K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Kaltinamoji N. K. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad į psichiatrinę ar narkologinę įskaitą neįrašyta, priklausomybių neturi. Jai įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, prisipažįsta padariusi nusikaltimą. Ji su sutuoktiniu R. K. apie tris metus gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Prieš du mėnesius jų namuose apsigyveno iš užsienio grįžęs jos sūnus D. J.. 2022 m. sausio 25 d. ji su sutuoktiniu R. K. buvo pas draugus (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Namo grįžo kitos dienos ankstų rytą. Buvo bloga sveikata, todėl dar abu su R. išgėrė degtinės. Grįžusi namo, sužinojo, kad jos sūnus D. J., dieną prieš tai, jos motinai iškvietė policijos pareigūnus, neva ši būdama neblaivi, neprižiūri jos nepilnamečių vaikų. Ji dėl to, kaip D. pasielgė, labai ant jo supyko ir vaikų kambaryje pradėjo su juo konfliktuoti. D. į jos priekaištus visiškai nereagavo, todėl ji nesusivaldžiusi, tyčia jį pastūmė ir jam pargriuvus ant lovos, delnu sudavė per skruostą. Dėl neblaivumo ir streso neprisimena, kiek tiksliai kartų sudavė delnu sūnui D., bet jei jis sako, kad keturis kartus – sutinka, kad tiek galėjo ir būti. Tiki, kad dėl jos tokių veiksmų sūnus D. J. patyrė fizinį skausmą. Todėl prisipažįsta visiškai dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo sūnui D. J.. Jos tokius veiksmus tą dieną įtakojo išgertas alkoholis. Blaivi konfliktą būtų sprendus kitu būdu. Konfliktą matė jos sutuoktinis R. K. ir tuo metu jos namuose buvęs sugyventinis V. T.. Ji sūnaus D. atsiprašė. Neprieštarautų, kad esant galimybei, ikiteisminis tyrimas byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 134-137).
3. Kaltinamosios N. K. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos parodymų, kuriais ji visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti byloje esantys įrodymai.
4. Nukentėjusysis D. J. parodė, kad jo mama N. K. ir jos sutuoktinis R. K. kartu gyvena 3 metus, kartu su jais gyveno ir jis. 2022 m. sausio 26 d., apie 8.00 val. ryte, iš sesers grįžo į savo namus (duomenys neskelbtini). ir tik įėjus į namus jo mama N. K. ir jos sutuoktinis R. K. liepė jam išsikraustyti iš namų. Vaikų kambaryje mama, jį abiem rankomis stumdama, nuvertė ant lovos ir dešinės rankos plaštaka jam 4 kartus trenkė į kairį skruostą. Jam atsistojus, iš nugaros priėjo mamos sutuoktinis R. K. ir kumščiu vieną kartą trenkė jam į apatinę nugaros dalį. Dėl tokių mamos ir jos sutuoktinio veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 8 balais, iš skausmo net pradėjo verkti, nors yra kantrus. Šiuo metu taip pat jaučia didelį nugaros skausmą, gėrė vaistų nuo skausmo. Jį apžiūrėję GMP medikai jokių akivaizdžių sužalojimų nenustatė, į gydymo įstaigą nesivežė (b. l. 13).
Šalies argumentai
4.1 Papildomai apklaustas nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2022 sausio 26 d. pareiškime jis nurodė, kad konflikto metu jį sumušė mama N. ir patėvis R. K.. Jis prisipažįsta, kad melavo, nurodydamas pareiškime ir liudytojo apklausoje, kad jo patėvis R. K. kumščiu jam vieną kartą sudavė į apatinę nugaros dalį, dėl ko jam buvo sukeltas skausmas. Melavo, kad dėl sukelto fizinio skausmo į nugarą, gėrė net vaistus. Akistatos metu jis nurodė visą tiesą ir prisipažino, kad iš tikro R. K. nesmurtavo jo atžvilgiu ir nė karto jam nesudavė. Tokiu būdu norėjo R. K. pakenkti. Patikslina, kad jį mušė tik mama N.. Ji jam sudavė 4 kartus delnu į veidą, dėl jos veiksmų patyrė fizinį skausmą. Mama N. jo atsiprašė, jis jai atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 59-62).
5. Liudytojas R. K. parodė, kad jis tris metus yra susituokęs su N. K., gyvena nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini). Prieš du mėnesius iš užsienio grįžo sutuoktinės N. K. sūnus iš ankstesnių santykių, D. J.. D. kartu su jais gyveno jų bute. 2022 m. sausio 25 d. jis su N. buvo pas draugus (duomenys neskelbtini) ir iki vėlaus vakaro vartojo alkoholį. Grįžo namo kitos dienos ryte. Maždaug apie 8.10 val. N. sukonfliktavo su savo sūnumi D. J.. N. supyko, kad sūnus D. išvietė policijos pareigūnus jos motinai, kuri prižiūrėjo jų nepilnamečius vaikus. Iš pradžių N. ant D. garsiai šaukė, po to, nesusivaldžiusi, sudavė delnu jam per veidą. Jis nematė, kiek tiksliai kartų N. sudavė D.. Tiki, kad dėl to D. patyrė fizinį skausmą. Įvykį dar matė V. T., kuris kaip tik buvo atvažiavęs pas juos į svečius (b. l. 108-111).
6. Liudytojas V. T. parodė, kad jis gerai pažįsta N. K. ir R. K., gyvenančius (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 26 d., anksti ryte, jam paskambino N. K. ir paprašė atvykti pas ją į namus ir padėti iškraustyti jos sūnų D. J.. Jis tą pačią dieną, apie 8.00 val., ir atvyko pas ją. Kaip tik tuo metu į namus grįžo jų sūnus D. J.. N. K. su D. iš karto pradėjo konfliktuoti. N. priekaištavo D., kad šis nieko nepadeda buityje, neprisideda prie mokesčių, liepė jam kraustytis iš namų. Jis aiškiai girdėjo ir matė jų konfliktą, stovėjo nuo jų maždaug 3 metrų atstumu. Tiksliai matė, kaip N. pirma delnu sudavė savo sūnui D. J. per veidą. Neprisimena, kiek tiksliai kartų ji sudavė – gal 2-3 kartus. Dėl suduotų smūgių D. J. neverkė, tačiau, mano, kad dėl N. K. veiksmų D. J. fizinį skausmą patyrė. Tada R. K., stovėjęs šalia, greitai priėjo prie N. K. ir atitraukė ją nuo sūnaus D.. Turbūt dėl to, kad daugiau ji jo nebemuštų. Iš karto konfliktas ir baigėsi. Jis šį konfliktą matė nuo pradžios iki galo, R. K. D. J. atžvilgiu nesmurtavo (b. l. 69-72).
7. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Tai aptvertoje teritorijoje esantis geltonos spalvos medinis namas, į kurį įėjimas yra iš kiemo pusės. Apžiūrint įvykio vietą kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta (b. l. 14, 18-25).
8. 2022 m. sausio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog D. J. – smurtą patyrusio asmens būsena – matoma akivaizdi baimė (b. l. 28-31).
9. 2022 m. sausio 26 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint D. J. veidą jokių akivaizdžių sužalojimų nėra. Apžiūrint D. J. nugarą jokių akivaizdžių sužalojimų taip pat nėra (b. l. 32-39).
10. 2022 m. sausio 27 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas išmanusis mobiliojo ryšio telefonas „Apple Iphone 12“ ((duomenys neskelbtini)). Apžiūrint telefoną, žinučių aplanke randamos žinutės, kurių siuntėjas „M.“. Prie paskutiniosios žinutės yra užrašas „10:04, Yesterday“, žinutės tekste yra parašyta: „Db gailėtis kad gimei“. Kitos susirašinėjimo žinutės yra asmeninio pobūdžio. Paspaudus ant siuntėjo „M.“ informacijos, yra matomas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 47-54).
11. Iš 2022 m. vasario 9 d. akistatos protokolo matyti, jog į klausimą, ar konfliktas buvo tik žodinis, ar peraugo į fizinius veiksmus, nukentėjusysis atsakė, jog iš pradžių su mama N. K. susistumdė, ji agresyviai jam priekaištavo dėl iškviestos policijos ir vaikų teisių atstovų, o tada turbūt ji nesusivaldžiusi jam keturis kartus delnu sudavė per skruostą. Jo patėvis R. K. jam nė karto nesudavė. Į šį klausimą R. K. atsakė, jog konfliktas peraugo į fizinius veiksmus, kuomet N. K., turbūt nesusivaldžiusi, D. J. sudavė delnu. Jis matė, kaip ji sudavė delnu jam per rankas, nematė, kaip sudavė jam per veidą. Tik vėliau R. K. apie tai prisipažino pati sutuoktinė N. K.. Jis fizinio smurto posūnio D. J. atžvilgiu nenaudojo. Į klausimą, ar D. J. dėl panaudoto fizinio smurto galėjo patirti fizinį skausmą, D. J. atsakė, jog dėl mamos smurto patyrė fizinį skausmą, kuris buvo trumpalaikis, fizinį skausmą vertino 4 balais dešimtbalėje sistemoje, įvykio metu dėl skausmo ir patirto streso verkė. Į šį klausimą R. K. atsakė, jog neįsivaizduoja, ar dėl N. K. veiksmų D. J. patyrė fizinį skausmą, todėl jo įvertinti negali. Įvykio metu D. J. verkė, bet daugiau turbūt iš nervų (b. l. 96-99).
12. 2022 m. vasario 10 d. nutarime nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas R. K. atžvilgiu nutrauktas jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
13. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
14. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamosios, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji N. K. įvykdė jai inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamosios N. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, teismui abejonių nekelia, ji savo kaltę pripažino.
15. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji N. K. smurtavo savo šeimos nario – sūnaus D. J. atžvilgiu, tai yra 2022 m. sausio 26 d., apie 8.10 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,71 prom.), buitinio konflikto metu, smurtavo prieš šeimos narį ir artimą giminaitį – sūnų D. J., tai yra tyčia rankomis jį pastūmė, šiam pargriuvus ant lovos, delnu sudavė keturis kartus nukentėjusiajam į kairįjį skruostą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam D. J. fizinį skausmą.
16. Kaltinamosios N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
17. Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo N. K. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų, nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – 1 parą.
18. Kaltinamoji neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu (b. l. 152-157).
19. Teismas, skirdamas N. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jos asmenybę, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 146-149), neteista (b. l. 141-143), administracine tvarka nebausta (b. l. 144-145), taip pat atsižvelgia į N. K. atsakomybę lengvinančią ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
20. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
21. N. K. į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 26 d. 10.00 val. iki 2022 m. sausio 27 d. 9.40 val. (1 para) (b. l. 114-115, 126-127).
22. Kaltinamajai N. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
N. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos rajono ribų, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos rajono ribų, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į N. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. sausio 26 d. 10.00 val. iki 2022 m. sausio 27 d. 9.40 val. (1 parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad N. K. yra atlikusi 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo N. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajai, jog ji, nesutikdama su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.