- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-1088-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11901-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- S. D., uždarajai akcinei bendrovei „Raistata“
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ atstovo advokato T. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti baudą, paskirtą civilinėje byloje Nr. 2-339-713/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. B., tretiesiems asmenims S. D., uždarajai akcinei bendrovei „Raistata“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi, kurioje padarytas rašymo apsirikimas ištaisytas 2014 m. kovo 25 d. nutartimi, paskyrė ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui T. D. 600 Lt baudą už neatvykimą į 2014-02-10 9.30 val. vykusį teismo posėdį be svarbių priežasčių. Teismas, skirdamas baudą ieškovės atstovui, nurodė, kad pastarasis prieš pat teismo posėdžio pradžią pateikė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovei ir jos atstovui, kadangi 2014-02-10 9.00 val. yra paskirtas kitos civilinės bylos Nr. 2-1169-3264/2014 nagrinėjimas apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme, kurioje jis atstovauja ieškovą. Teismas taip pat nurodė, kad 2014-01-15 vyko parengiamasis teismo posėdis, kurio metu buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės kitame (2014-02-10 9.30 val.) posėdyje, su šalimis buvo suderintas posėdžio laikas, vieta, nutarta ieškovės atstovo advokato T. D. prašymu į teismo posėdį kviesti liudytoją. Į bylos nagrinėjimą 2014-02-10 9.10 val. susirinko visi proceso dalyviai, atvyko ir ieškovės atstovo prašymu kviesta liudytoja – Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnė M. K.. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės atstovo neatvykimas į teismo posėdį vilkina bylos nagrinėjimą, rodo kitų proceso dalyvių negerbimą, o advokato užimtumą Kauno apygardos teisme nelaikė pateisinama priežastimi. Teismas nurodė, kad ieškovė bylą veda per advokatą, kurio prašymu į posėdį buvo iškviesta pareigūnė, todėl teismas nedalyvaujant ieškovės advokatui negali nagrinėti bylos. Todėl teismas ieškovės atstovui skyrė 600 Lt baudą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas T. D. pateikė teismui prašymą panaikinti jam 2014-02-10 nutartimi paskirtą 600 Lt baudą. Nurodė, kad jis į teismo posėdį Kauno apylinkės teisme 2014-02-10 d. 9.30 val. neatvyko dėl to, kad 2014-01-15 9.00 val. parengiamojo posėdžio metu Kauno apylinkės teisme, derinant kito posėdžio datą, pastebėjo, kad nesinchronizuoja mobiliojo ryšio telefono kalendoriuje ir kompiuteryje programos „Microsoft Outlook“ kalendoriuje esantys duomenys apie teismų paskirtus bylų nagrinėjimo posėdžius. Todėl jis klaidingai suderino 2014-02-10 9.30 val. Kauno apylinkės teismo posėdžio datą, nors tuo metu „Microsoft Outlook“ kalendoriuje buvo įrašas apie 2014-02-10 9.00 val. Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1169-264/2014 parengiamąjį posėdį. Dėl šios techninės problemos pašalinimo kreipėsi į UAB „Proservis“, kuri išsprendė duomenų sinchronizavimo problemą. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1169-264/2014, ieškovas likus tik beveik savaitei iki posėdžio buvo pateikęs patikslintą ieškinį, todėl advokatas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovai, nesuspėję iki 2014-02-10 9.00 val. parengiamojo posėdžio surašyti atsiliepimo į patikslintą ieškinį, prašys teismo parengiamąjį posėdį atidėti ir skirti kitą parengiamojo posėdžio datą. Todėl advokatas tikėjosi, kad galės dalyvauti Kauno apylinkės teismo bylos 2014-02-10 9.30 val. posėdyje. 2014-02-10 ryte advokatas telefonu Kauno apygardos teisme pasiteiravo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir sužinojo, kad tokio prašymo negauta. Tuomet advokatas Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą 2014-02-10 9.30 val. posėdyje advokatui nedalyvaujant, prašyme klausimų kviestiems liudytojams nepateikė, kadangi posėdyje dalyvavo ieškovės pusėje esantys tretieji asmenys. Ieškovės ir šių trečiųjų asmenų interesai sutampa, todėl pastarieji būtų pateikę liudytojams iš esmės tuos pačius klausimus, kaip ir ieškovė (jos atstovas). Atstovas nurodė, kad jis nesiekė vilkinti bylos nagrinėjimo, kadangi jis prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, o ne atidėti bylos nagrinėjimą, todėl prašė panaikinti jam skirtą 600 Lt baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovės atstovo advokato A. D. prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad advokatas, sužinojęs apie du posėdžius, vyksiančius beveik vienu metu skirtinguose teismuose, turėjo suprasti, kad vienu metu dviejuose posėdžiuose negalės dalyvauti. Jo pareiga buvo pasirūpinti, kad posėdis Kauno apylinkės teisme vyktų arba prašyti pakeisti posėdžio laiką ar datą. Šalys 2014-02-10 teismo posėdžio vietą ir datą suderino parengiamajame posėdyje 2014-01-15, todėl atstovui buvo pakankamai laiko pakeisti paskirto posėdžio laiką tiek Kauno apylinkės teisme, tiek ir Kauno apygardos teisme. Teismas nesutiko su advokato nuomone, kad klausimus liudytojai galėjo užduoti ir tretieji asmenys, stojantys ieškovės pusėje. Kokius klausimus ieškovė ruošėsi užduoti liudytojai, nei tretiesiems asmenims, nei teismui nežinoma. Teismas nurodė, kad pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo taisyklę ieškovo, o ne trečiųjų asmenų stojančių ieškovės pusėje ir ne teismo pareiga yra įrodyti jo teisę sukuriančius faktus. Tik vienam ieškovės atstovui buvo žinomi klausimai, kuriuos jis buvo suformulavęs liudytojai. Ieškovės atstovas nebendradarbiavo su kita šalimi ir teismu, ieškodamas būdų tinkamai išnagrinėti bylą, elgėsi lengvabūdiškai, jo neatvykimas į teismo posėdį užvilkino bylos nagrinėjimą daugiau nei mėnesiui laiko, todėl teismas netenkino jo prašymo panaikinti baudą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ atstovas advokatas T. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, pažeidė CPK 246 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kadangi nagrinėjamu atveju baudos paskyrimas neatitinka šioje dalyje numatytų baudos skyrimo sąlygų, nes ieškovė neturėjo pareigos dalyvauti teismo posėdyje, jos dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Apeliantas nurodo, kad jis 2014-02-10 pateikė teismui prašymą bylą 2014-02-10 9.30 val. posėdyje nagrinėti ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant, todėl toks atstovo prašymas, net ir neatvykus į teismo posėdį proceso šaliai, buvo pagrindas bylą nagrinėti iš esmės. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl bylos vilkinimo. Teigia, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1169-264/2014 likus tik savaitei iki posėdžio buvo pateikęs 2014-02-05 patikslintą ieškinį, todėl pagrįstai tikėjosi, kad atsakovai, nesuspėję iki 2014-02-10 parengiamojo teismo posėdžio surašyti atsiliepimo į patikslintą ieškinį, prašys parengiamąjį posėdį atidėti ir byla nebus nagrinėjama, o jis galės dalyvauti Kauno apylinkės teismo bylos 2014-02-10 9.30 val. posėdyje. Tačiau 2014-02-10 ryte paskambinus į Kauno apygardos teismą jam buvo pranešta, kad gautas trečiojo asmens prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, kitų prašymų negauta. Tuomet jis Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą nagrinėti bylą 2014-02-10 9.30 val. posėdyje ieškovės atstovui nedalyvaujant. Todėl mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės valią bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, tačiau manydamas, kad negalės tinkamai išnagrinėti bylos nedalyvaujant ieškovei ar jos atstovui, turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, ir, pasinaudodamas procesine galimybe užtikrinti proceso šalių dalyvavimą, pripažinti ieškovės atstovo dalyvavimą būtinu. Teismas neturėjo teisės nubausti ieškovės atstovo už tai, kad šis pasinaudojo procesine teise prašyti nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad tretiesiems asmenims negalėjo būti žinomi klausimai, kuriuos ieškovės atstovas ketino užduoti liudytojai. Nurodo, kad prašyme klausimų kviestiems liudytojams nepateikė, kadangi posėdyje dalyvavo ieškovės pusėje esantys tretieji asmenys S. ir R. D., kurie kartu su ieškove byloje siekia įrodyti tą patį dalyką, t. y. atsakovo civilinę atsakomybę dėl 2012-12-22 gaisro gyvenamajame name. Ieškovė, tretieji asmenys S. ir R. D. aktyviai bendradarbiauja nuo pat to momento, kai ieškovė perdavė atstovui žalos bylos dokumentus, S. ir R. D. yra žinoma ieškovės atstovo pasirinkta bylos sprendimo strategija, taip pat žinoma, ką ieškovė sieks išsiaiškinti ir kokius klausimus ketina užduoti liudytojai – pareigūnei M. K.. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nežino ir negalėjo žinoti, todėl nepagrįstai teigė, kad S. ir R. D. nežinomi ieškovės atstovo klausimai liudytojai pareigūnei M. K..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria buvo netenkintas ieškovės atstovo prašymas panaikinti baudą, kuri jam buvo paskirta už neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių ir bylos vilkinimą CPK 246 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, 600 Lt bauda apeliantui buvo paskirta dėl to, jog apeliantas nevykdė pareigos pasirūpinti, kad paskirtas posėdis vyktų arba prašyti pakeisti posėdžio laiką ar datą, o dėl apelianto neatvykimo neįvyko teismo posėdis, į kurį susirinko visi proceso dalyviai, ir tuo buvo užvilkintas bylos nagrinėjimas. Apeliantas nesutinka su teismo paskirta bauda, kadangi, jo nuomone, byloje susiklosčiusi procesinė situacija neatitinka CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytų baudos skyrimo sąlygų, nes ieškovės atstovas buvo pateikęs prašymą bylą nagrinėti ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant, ir toks atstovo prašymas, net ir proceso šaliai neatvykus į teismo posėdį, buvo pagrindas bylą nagrinėti iš esmės.
CPK 246 straipsnyje yra reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam iki 1000 Lt baudą. Tai reiškia, kad šiuo atveju yra numatytos dvi baudos, taikytinos dėl šalies atstovo neatvykimo, skyrimo sąlygos, o būtent: 1) šalies atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbių priežasčių faktas; 2) bylos nagrinėjimo atidėjimas dėl šalies atstovo neatvykimo. CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos šalies atstovui skyrimas vertintinas, kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą ir dėl to trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės atstovas neatvyko į teismo posėdį ir į jį neatvyko dėl užimtumo kitoje byloje, kas nelaikytina svarbia neatvykimo priežastimi (CPK 246 straipsnio 1 dalis). Todėl nagrinėjamu atveju ypatingą reikšmę įgyja bylos nagrinėjimo atidėjimo priežastys, nes tik nustačius, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl šalies atstovo neatvykimo (nors jis ir būtų prašęs bylą nagrinėti jam nedalyvaujant), pastarajam gali būti skiriama bauda. Vertinant ieškovės atstovo procesinį elgesį, turi būti atsižvelgta ir į bendrųjų civilinio proceso principų paisymą, jų laikymąsi.
Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir būtų pasiekti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai. Todėl teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.
Pagal Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktus, advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis įstatymų. Taigi advokatas, atstovaujantis vieną iš ginčo šalių teisme, privalo laikytis teismo proceso taisyklių ir jo pareiga laikytis šių taisyklių, kaip profesionalaus atstovo, yra žymiai griežtesnė, nei asmens, neturinčio advokato statuso. Todėl advokatas, gerai žinodamas CPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad neatvykimas į teismo posėdį dėl atstovo užimtumo kitose bylose paprastai nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios gali būti atidėtas bylos nagrinėjimas, turėjo, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, sužinojęs apie du posėdžius, vykstančius beveik vienu metu skirtinguose teismuose, suprasti, kad vienu metu dviejuose posėdžiuose negalės dalyvauti. Todėl turėjo pareigą pasirūpinti, kad posėdis Kauno apylinkės teisme vyktų arba prašyti pakeisti posėdžio laiką ar datą. 2014-02-10 teismo posėdžio vietą ir datą šalys suderino prieš tai vykusiame parengiamajame posėdyje, todėl atstovas turėjo pakankamai laiko pakeisti paskirto posėdžio laiką tiek Kauno apylinkės teisme, tiek ir Kauno apygardos teisme. Advokato paaiškinimai, kad jis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1169-264/2014 likus vos savaitei iki posėdžio buvo pateikęs patikslintą ieškinį, todėl pagrįstai tikėjosi, kad atsakovai, nesuspėję iki 2014-02-10 vyksiančio parengiamojo posėdžio surašyti atsiliepimo į patikslintą ieškinį, prašys atidėti parengiamąjį posėdį ir byla nebus nagrinėjama, todėl jis galės dalyvauti Kauno apylinkės teismo bylos nagrinėjime, visiškai nepateisina jo pareigos elgtis rūpestingai ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nepagrįsti ir skundo argumentai, kad teismo posėdyje nedalyvaujant nei ieškovei, nei jos atstovui galėjo būti apklausta ieškovo atstovo prašymu iškviesta liudytoja, kadangi posėdyje dalyvavo ieškovės pusėje esantys tretieji asmenys, kurie kartu su ieškove byloje siekia įrodyti tą patį dalyką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinio pagrįstumą įrodyti yra ieškovo pareiga, nes civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas neapriboti ieškovės galimybės teikti įrodymus ir siekdamas tinkamai realizuoti patenkintą ieškovės atstovo prašymą apklausti liudytoją, pagrįstai sprendė, kad teismo posėdis atidėtinas, o kadangi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas būtent dėl advokato neatvykimo, teismas pagrįstai tokius ieškovės atstovo veiksmus pripažino bylos vilkinimu.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas dėl baudų taikymo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.