Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. P. 2023 m. sausio 1 d., važiuodamas Kauno rajono keliais ir gatvėmis, apsvaigęs nuo alkoholio (2023 m. sausio 1 d. 2 val. 7 min. nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio – 1,73 promilės), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2023 m. sausio 1 d. apie 1 val. 25 min., adresu (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad per Naujus Metus susipyko su žmona, apie 22–23 val., dar būdamas blaivus, išvažiavo pas brolį, ten per maždaug valandą išgėrė keturias skardines alaus ir po pusvalandžio nuo alkoholio vartojimo, maždaug 00.30 val. automobiliu važiavo namo. Nebuvo jokios būtinybės jam važiuoti. Brolis jam sakė nevažiuoti, bet jis nepaklausė, pasiėmė raktelius ir išvažiavo. Taip pasielgė dėl neblaivumo. Jį sustabdė policijos pareigūnai, du kartus tikrino blaivumą, jam buvo nustatytas 1,73 prom. neblaivumas, o antru pūtimu – 1,74 prom. neblaivumas. Sustabdė, nes važiuodamas vinguriavo po kelią, tai suprato, norėjo sustoti pamiegoti, bet nespėjo, nes buvo sustabdytas. Pareigūnams patvirtino, kad vairavo neblaivus. Automobilis, kurį jis vairavo, priklauso jam, jo vertė yra apie 800–1 000 Eur, 1 400 Eur vertė yra per didelė. Šią transporto priemonę įsigijo galimai praeitais metais už 1 200 Eur. Šiuo metu šis automobilis yra paimtas ir saugomas aikštelėje. Savo poelgį vertina blogai, teisę vairuoti įgijo prieš 3–4 metus, nebuvo jos praradęs. Šeimoje prasidėjo barniai, dėl to pradėjo vartoti alkoholį.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Specialistas S. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis ikiteisminio tyrimo metu atliko 2023 m. sausio 6 d. specialisto išvadą, kurioje nurodė, kad kaltinamajam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Susipažinęs su papildomai pateiktais dokumentais, šią išvadą patvirtino.

Liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apsk. VPK Reagavimo valdybos 4-to skyriaus tyrėju. 2022 m. gruodžio 31 d. dirbo pamainoje nuo 16 val. iki 2023 m. sausio 1 d. 4 val. kartu su vyriausiąja patrule P. P.. Patruliuodami nustatytame maršrute ir dirbdami radijo šaukiniu „K1740“ iš OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) automobiliu „O. Z.“ vyksta galimai neblaivus vairuotojas, pranešėjas važiuoja iš paskos. Vykstant pagal pranešėjo informaciją (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso neprisimena, pastebėjo automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo nuspręsta jį sustabdyti. Sustabdžius automobilį ir priėjus prie vairuotojo, jam prisistatė. Jautė, kaip nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl asmens paklausė, ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų ir jei taip, prieš kiek laiko. Automobilio vairuotojas V., pavardės ir kitų duomenų neprisimena, nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą laiko. Patikrinus asmens blaivumą alkotesteriu, pirmu putimu jam buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas, o antru pūtimu – 1,73 prom. girtumas. Įvykio vietoje buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, o automobilis transportuotas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 41–44).

Iš 2023 m. sausio 1 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. P. nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio: 01.48 val. – 1,74 promilės, 02.07 val. – 1,73 promilės (b. l. 25).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „O. Z.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas V. P. (b. l. 34).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „OPEL ZAFIRA“ kaina Lietuvoje be PVM 1 106 Eur, kaina su PVM 1 400 Eur (b. l. 35).

Iš 2023 m. sausio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus nurodytu adresu matomas kelio ženklas su pavadinimu „Ilgoji g.“, o už minėto kelio ženklo matome stovintį automobilį „O. Z.“ ant kurio priekio ir galo pritvirtinti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Automobilis tamsios spalvos. Automobilis „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g.18A, Kaune. Pridėta fotolentelė (b. l. 11–24).

Iš 2023 m. sausio 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro garso įrašas Nr. „BPC skambučio įrašas (ID 95252596457, skambučio pradžia 2023-01-01 01_23_10)“. Garso įraše girdima, kaip į Bendrąjį pagalbos centrą skambina vyras, kuris sako, kad nori pranešti apie girtą vairuotoją nuo Kauno link Marijampoles autostrada važiuojantį. Skambinantis vyras informuoja, kad automobilis yra prie (duomenys neskelbtini). BPC darbuoja paklausia automobilio duomenų. Vyras atsako, kad valstybiniai yra (duomenys neskelbtini) Vyras nurodo, kad automobilis yra „O. Z.“ arba „Opel Astra“. Vyras informuoja, kad automobilis nusukinėja link (duomenys neskelbtini). Vyras informuoja, kad jis važiuoja paskui automobilį ir BPC darbuotoja informuoja, kad asmenį sujungs su policija. Tada įraše girdima, kaip vyksta jungimas. Sujungus pareiškėją su policija, vyras pakartoja, kad nori pranešti apie galimai girtą vairuotoją. Vyras nurodo policijos pareigūnui, kur vyras važiuoja. Vyras nurodo, kad automobilio vairuotojas mėtosi po kelią, išvažiuoja į priešpriešinį eismą. Pranešėjas informuoja, kad automobilio vairuotojas sustojo ir iš mašinos nelipa. 13.16 min. pranešėjas informuoja, kad asmuo pradėjo važiuoti toliau link žieduko. Pranešėjas informuoja, kad vyras su automobiliu išvažiuoja link J(duomenys neskelbtini) ir vos neatsitrenkė į stulpą. Pranešėjas informuoja, kad asmuo važiuoja maždaug 60 km/ val. greičiu. Pranešėjas informuoja, kad mato, kaip automobilis nusuko į kiemą. Pranešėjas informuoja, kad mato atvykstančius pareigūnus (b. l. 45–48).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis V. P. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju V. P. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad prieš įvykį, maždaug iki 00.00 val. nakties, vartojo alkoholinius gėrimus atvykęs pas savo brolį į svečius. Alkoholį baigė vartoti likus 30 min. iki važiavimo automobiliu. Byloje nėra užfiksuota tai, kad kaltinamasis, prieš jo tikrinimą alkotesteriu būtų vartojęs alkoholį ar kitas medžiagas ar produktus, kurie galėtų iškreipti alkotesterio rodmenis. Įvykio vietos apžiūros protokole bei prie jo pateiktose fotonuotraukose neužfiksuota jokios alkoholinių gėrimų taros automobilyje ar šalimais jo, kas galėtų patvirtinti, jog kaltinamasis vartojo alkoholį iki atvykstant policijos pareigūnams, taigi nėra pagrindo abejoti, jog jau vairuodamas transporto priemonę kaltinamasis buvo neblaivus, juolab kad teisme jis patvirtino, jog jis alkoholį vartojo iki sustabdymo. Iš 2023 m. sausio 3 d. BPC pateikto garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apie galimai apsvaigusį vairuotoją pareigūnus informavo pranešėjas, kuris teigė, kad asmuo, vairuojantis „Opel“ markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėtėsi po kelią, vos neatsitrenkė į stulpą. Iš garso įrašo stenogramos matyti, kad pranešėjas minėtą transporto priemonę stebėjo iki pat atvykstant policijos pareigūnams, taigi nepertraukiamai. Duomenų, kad ją būtų vairavęs kitas asmuo, nei V. P., nenustatyta.

Apie galimai neblaivų vairuotoją pranešusio asmens nurodytos aplinkybės pasitvirtino, policijos pareigūnams patikrinus kaltinamąjį alkoholio kiekio matuokliu. Jam buvo nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu atveju jam nustatytas 1,74 prom., o antruoju atveju – 1,73 prom. neblaivumas. Iš neblaivumo nustatymo akto, į iškvietimą reagavusio pareigūno G. G. parodymų matyti, kad kaltinamajam patikra buvo atliekama du kartus, atitinkamai 01.48 val. ir 02.07 val., taigi tarp šių patikrinimų, stebint policijos pareigūnams, praėjus ilgesniam kaip 15 min. laiko tarpui. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog alkoholio kiekio matuokliu užfiksuotas kaltinamojo neblaivumas nustatytas objektyviai, jo neblaivumą patikrinant alkoholio matuokliu, turinčiu galiojantį jo patikros sertifikatą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad transporto priemonė, kurios savininku ir valdytoju registruotas V. P. (ką patvirtina tiek VĮ „Regitra“ duomenys, tiek ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu), užfiksuota vietoje, kuri sutampa su pranešėjo nurodytu policijos pareigūnų iškvietimo adresu. Liudytojo G. G. parodymų turinys patvirtina, kad būtent asmuo, vardu V. (pavardės liudytojas neatsiminė) buvo rastas sustabdytoje transporto priemonėje ir nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kaltinamasis neneigė jo apsvaigimo nustatymo fakto, taip pat aplinkybės, kad būtent jis vairavo transporto priemonę. Jo parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa su minėto liudytojo parodymais, iš kurių matyti, kad kaltinamasis iš tiesų vairavo motorinę transporto priemonę ir netrukus po to jam buvo nustatytas neblaivumas, kuris viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė supratęs, jog jis negali vairuoti transporto priemonės dėl savo neblaivumo, nurodė, kad suvokė, jog jis vinguriuoja važiuodamas keliu, svarstė, kad jam reikėtų sustoti pamiegoti, tačiau nespėjo, nes buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Įvertinus ir kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį, daroma išvada, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad jis dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio, nepaisant po alkoholio vartojimo praėjusio laiko tarpo. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad subjektyvusis inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis – asmens kaltė šioje byloje yra nustatytas ir įrodytas. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris neabejotinai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kaltinamasis veikė tyčia, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka, šiuo atveju pavyko išvengti sunkių ar galimai negrįžtamų tokio kaltinamojo elgesio pasekmių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam V. P. inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad V. P. 2023 m. sausio 1 d., važiuodamas Kauno rajono keliais ir gatvėmis, apsvaigęs nuo alkoholio (2023 m. sausio 1 d. 2 val. 7 min. nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio – 1,73 promilės), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2023 m. sausio 1 d. apie 1 val. 25 min., adresu (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Pažymėtina, kad V. P. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, jog jam nustatytas 1,74 prom. neblaivumas, jį tikrinant alkoholio kiekio matuokliu 1 val. 48 min., tačiau antrojo tikrinimo metu jam nustatytas neblaivumo laipsnis buvo mažesnis, tai yra 2 val. 7 min. jam nustatytas 1,73 prom. neblaivumas. Šias aplinkybes vertinant kaltinamojo naudai, kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, nurodant V. P. antrojo tikrinimo metu nustatytą mažesnį neblaivumo laipsnį. Toks kaltinimo tikslinimas V. P. teisės žinoti, kuo yra kaltinamas neriboja, kadangi jis teisiamojo posėdžio metu patvirtino apie jam žinomą nustatytą neblaivumo laipsnį, turėjo galimybę ginčyti šias aplinkybes teisme ir su jam pareikštu kaltinimu sutiko.

III. Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis V. P., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, o jo teisei priešingą elgesį galimai sąlygojo turima priklausomybė nuo alkoholio, taip pat šeiminiai ginčai, nesutarimai su sutuoktine. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis iki šiol nesiėmė iš esmės jokių aktyvių veiksmų siekiant eliminuoti alkoholio vartojimo įtaką jo galimam teisei priešingam elgesiui, jis šiuo metu neužsiima iš esmės jokia veikla, kuri galėtų būti vertinama kaip apsauginis veiksnys nuo tolesnio nusikalstamumo. Vis dėlto, teigiamai vertintina tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė neigiamą požiūrį į įvykdytą nusikalstamą veiką, anksčiau nebuvo teistas ar baustas už vairavimą apsvaigus, jam nebuvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti įgyvendinti už nusikalstamos veikos padarymą jam paskyrus bausmę, kuri būtų nesusijusi su terminuotu laisvės atėmimu, bei jo neizoliavus nuo visuomenės.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Taigi iš esmės vienintelė bausmės rūšis, kuri nėra susijusi su terminuotu laisvės atėmimu, baudžiamojo įstatymo sankcijoje nurodoma bauda. Kaip matyti iš paties kaltinamojo nurodytų aplinkybių, jo finansinė padėtis šiuo metu nėra stabili, jis yra nedirbantis, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ilgą laiką kaltinamasis buvo dirbantis asmuo, gaudavo legalias pajamas. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus aplinkybę, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą (BK 55 straipsnis), nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai negalėtų būti pasiekti jam paskyrus švelniausios rūšies bausmę – baudą, kurios dydis, remiantis BK 47 straipsnio nuostatomis, nustatytinas artimas už nesunkų nusikaltimą galimam skirti minimaliam dydžiui.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialiąja teise vairuoti transporto priemones, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, jau keletą metų turėjo įgijęs specialią teisę vairuoti ir jos iki šiol nebuvo praradęs, jo neblaivumo laipsnis, nors ir prilyginamas vidutiniam, tačiau itin reikšmingai neviršijo ribos, nuo kurios gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jie nelaikomi šiurkščiais, kaltinamajam šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas artimesnis minimaliam BK 68 straipsnyje nurodytam dydžiui – 2 metams.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie baudžiamosios bylos atskirame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

- kompaktinis diskas, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 48), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.

- BK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „O. Z.“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, transporto priemonė yra registruota kaltinamojo vardu, automobiliu naudojosi jis, o tiek paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu nurodyta, tiek ir VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta šio automobilio kaina, kuri labai daug nesiskiria. Įvertinus V. P. inkriminuoto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, tai, jog jis dėl neblaivumo laipsnio pavojingai manevravo kelyje, todėl būtina užtikrinti, kad minėta priemone nebūtų pasinaudojama darant naujas nusikalstamas veikas ir šiuo atveju transporto priemonė – automobilis „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina. Šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas, įvertinus jau aptartas aplinkybes, transporto priemonės vertę, nelaikytinas neproporcingu ir neadekvačiu tiek kaltinamojo asmenybei, tiek ir jo veikos pavojingumą apibūdinančioms bylos aplinkybėms.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, prokuroro nutarimu pritaikytas automobiliui „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. P. sumažintą bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. sausio 3 d.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsniu, transporto priemonę – lengvąjį automobilį „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (su užvedimo raktu), perduotą saugoti UAB „Augenas“ automobilių aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 30–33), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę.

V. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą automobiliui „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos atskirame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“;

- kompaktinį diską, saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 48), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.