Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. R. (J. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 278 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, kurio vykdymas atidėtas 1 metams;

2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 82 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams;

4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams;

5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu išteisintas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kita nuosprendžio dalis nepakeista;

6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

7. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių;

8. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – areštas 60 parų;

9. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

10. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (16 nusikalstamų veikų), 187 straipsnio 1 dalį (8 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi 3 nusikalstamos veikos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį perkvalifikuotos į BK 187 straipsnio 3 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams;

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams;

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – areštas 12 parų;

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 46 paroms (teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. 2020 m. liepos 8 d. laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 13.10 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 557,08 euro vertės turtą, t.y. išdaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 65,90 euro vertės vairuotojo pusės priekinį šoninį stiklą, įsibrovė į automobilio vidų, kur nulaužė 366,80 euro vertės automobilio salono daiktadėžės rankenėlę, sulaužė 124,38 euro vertės CD grotuvą bei pagrobė svetimą, G. Č. priklausantį bendros 65 eurų vertės turtą, t. y. 50 eurų vertės belaides ausines „QCTY“ ir 15 eurų vertės USB laikmeną „Kingstone“ 64 GB.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. R. kaltę pripažino ir parodė, kad tikslaus laiko ir datos neprisimena, praeidamas pamatė autobusiuką, perlipo tvorą ir priėjęs prie lango pamatė automobilyje esančią magnetolą. Nusprendė įlipti į automobilį ir ją paimti. Neprisimena, ar langą išdaužė, jam rodos, išėmė mažą langą ir per jį įkišęs ranką atidarė duris, įlipo į automobilio vidų bei paėmė daiktus. Bandė išimti magnetolą, bet jam nepavyko, todėl paėmė kitus smulkius daiktus, USB laikmeną. Gali būti, kad daiktadėžės rankenėlę sulaužė. Atsimena, kad atidarė daiktadėžę, tačiau neprisimena, ar išėmė iš ten viską. Tuo metu buvo apsvaigęs, truputį išgėręs ir narkotikų pavartojęs. Dabar neturi priklausomybės. Ausines rado automobilyje ir jas paėmė. Visus daiktus pardavė mieste, nelabai prisimena, kiek gavo pinigų už parduotus daiktus, gali būti, kad gavo 15-20 eurų. Pripažįsta viską, kad sugadino stiklą, daiktadėžės rankenėlę ir betraukdamas sulaužė grotuvą. Buvo priklausomas nuo narkotikų, neturėjo ką pavalgyti, vienas gyveno, yra bedarbis. Supranta, kad taip elgtis negalima. Sutinka su ieškiniu ir jį atlygins, dabar tvarkosi dokumentus su administracija ir pradės dirbti. Kritiškai vertina savo elgesį, keis gyvenimo būda, nepateisina savo elgesio. Labai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, jaučiasi kaltas ir prašo jo griežtai nebausti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. J. R. padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis J. R. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta pilnai. 2020 m. liepos 8 d., dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, adresu (duomenys neskelbtini), eidamas pro šalį, pamatė prie pastato stovintį automobilį „Iveco“, spontaniškai sugalvojo perlipti per tvorą ir pagrobti iš automobilio kokius nors daiktus. Priėjęs prie minėto automobilio, viduje pamatė automagnetolą, todėl nusprendė pagrobti ją. Teritorijoje netoli automobilio surado akmenį, kuriuo išdaužė automobilio vairuotojo pusės priekinį šoninį stiklą. Po to įkišo ranką pro išdaužtą lango stiklą ir suradęs durelių rankenėlę, atidarė dureles bei įlindo į automobilio vidų ir jėga atidarė daiktadėžę. Neatsimena, bet galimai dėl šio veiksmo sulaužė daiktadėžės rankenėlę. Bandė ištraukti CD grotuvą, tačiau jam nepavyko. Betraukdamas CD grotuvą galėjo susižaloti ranką, dėl ko automobilio salone galėjo likti jo kraujo. Iš automobilio salono jis paėmė USB laikmeną bei belaides ausines ir įsidėjo sau į bliuzono kišenę. Po to pasišalino iš minėtos teritorijos. Ausines bei USB laikmeną tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) pardavė nepažįstamiems asmenimis. Už belaides ausines ir USB laikmeną iš taksistų gavo 15 eurų, kuriuos išleido savo reikmėms. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 61-64).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Č. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Jam patikėtas automobilis „Iveco“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. liepos 8 d. apie 12.30 val. jis minėtu automobilių atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), ir jį pasistatė prie sandėlio vartų. Užrakinęs automobilį, nuėjo į sandėlį. Patikėtas automobilis yra rakinamas su auto signalizacijos centriniu užraktu. Sandėlio vartai buvo atrakinti. Sandėlyje jis buvo iki 13.10 val. Laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 13.10 val. sandėlio vartai buvo uždaryti, o automobilis liko stovėti prie sandėlio. Ant sandėlio pastato yra sumontuota vaizdo kamera, tačiau ji neveikia. Jis minėtu laikotarpiu pietavo. Grįžęs po pietų prie automobilio apie 13.30 val., pamatė, kad šis apvogtas. Automobilyje buvo išdaužtas vairuotojo pusės priekinis šoninis stiklas. Iš automobilio buvo pavogtos jam priklausančios belaidės ausinės, kurių vertė 100 eurų, ir USB skaitmeninė atmintinė, kurios vertė 20 eurų. Dėl vagystės iš automobilio patyrė 120 eurų turtinę žalą. Ausinės QCTY firmos, juodos spalvos, USB laikmena „Kingstone“ 64 GB talpos, mėlynos su juoda spalvos. Kas galėjo pavogti daiktus, nematė (b. l. 16-18).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas G. Č. parodė, kad 2020 m. liepos 8 d. iš įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtos jam priklausančios QCTY belaidės juodos spalvos ausinės (2019 m. vasaros sezono metu, tikslaus mėnesio nurodyti negali, buvo pirktos iš „Topocentro“ už 100 eurų, minėtų ausinių įsigijimo dokumentų bei pirkimo kvito neturi, nes neišsaugojo), kurias šiuo metu vertina 50 Eur. Taip pat buvo pavogta USB Laikmena „Kingstone“ 64 GB (2020 m. sausio-vasario mėnesį USB laikmena buvo pirkta iš „Skytech“ parduotuvės už 20 eurų), kurią dabar vertina 15 eurų. Jam padaryta bendra 65 eurų turtinė žala. Dėl padarytos turtinės žalos civilinio ieškinio nereikš (b. l. 21-23).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad 2020 m. liepos 8 d., apie 13.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) buvo pastebėta, kad automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išdaužtas kairės pusės priekinis šoninis stiklas. Apžiūrėjus automobilį, pastebėta, kad nulaužta daiktadėžės rankenėlė, ant greičių perjungimo svirties yra kraujo pėdsakai. Iš automobilio dingo vairuotojui G. Č. priklausantys asmeniniai daiktai. Automobilio šoninio stiklo vertė – 65,90 Eur, nulaužta daiktadėžės rankenėlė, kuri yra keičiama su visa daiktadėže, kurios vertė – 366,80 Eur, sulaužytas CD grotuvas, kurio vertė – 124,38 Eur, bendras nuostolis – 557,08 Eur (b. l. 24, 28).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje prie metalinio angaro. Apžiūrint automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta kad įsibrauta per vairuotojo durelių orlaidės stiklą. Automobilio salono viduje, ant pavarų svirtelės odinės apdailos buvo rasti kraujo pėdsakai, kurie paimti ir supakuoti į voką Nr. 1, ant voko atlikti paaiškinamieji užrašai. Nuo vairuotojo sėdynės buvo paimtos stiklo šukės, kurios buvo supakuotos į voką Nr. 2, ant voko atlikti paaiškinamieji užrašai. Ant prietaisų skydelio guli sąskaitos faktūros. Ant grindų prie priekinės sėdynės guli trys tušti plastikiniai mineralinio buteliai, lipnios juostos ritinėlis, džemperis ir darbinės pirštinės. Automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), yra neaptverta, nesaugoma, nefilmuojama. Fotolentelėje Nr. 1 nuotraukos, kuriose matomas automobilis „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su išdaužtu vairuotojo pusės durelių langu (b. l. 34-38).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant pateikto tirti tampono su nuoplova, padaryta 2020 m. liepos 8 d. apžiūrint automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (b. l. 44-45).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašte nurodyta, kad vyro kraujo, rasto ant tampono su nuoplova, padaryta 2020 m. liepos 8 d. apžiūrint automobilį „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Teismų praktikoje vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą tais atvejais, kai į automobilio vidų patenkama įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikina ar sugadina svetimą turtą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje J. R. sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 557,08 euro vertės turtą, t. y. išdaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 65,90 euro vertės vairuotojo pusės priekinį šoninį stiklą, įsibrovęs į automobilio vidų, nulaužė 366,80 euro vertės automobilio salono daiktadėžės rankenėlę bei sulaužė 124,38 euro vertės CD grotuvą, taip pat J. R. pagrobė svetimą, G. Č. priklausantį, bendros 65 eurų vertės turtą, t. y. 50 eurų vertės belaides ausines „OCTY“ ir 15 eurų vertės UAB laikmeną „Kingstone“ 64 GB. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog praeidamas pamatė autobusiuką, perlipo tvorą ir priėjęs prie lango pamatė automobilyje esančią magnetolą, po ko nusprendė įlipti į automobilį ir ją paimti. Išdaužė automobilio lango stiklą, įkišęs ranką atidarė duris, įlipo į automobilio vidų bei paėmė daiktus. Bandė išimti magnetolą, bet jam nepavyko. Atidarė daiktadėžę ir galimai sulaužė rankenėlę. Jo kaltę įrodo ir byloje surinkti duomenys, t. y. ikiteisminio tyrimo metu liudytojo G. Č. duoti parodymai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje paliko automobilį, grįžęs rado automobilį apvogtą, buvo sudaužytas priekinis šoninis stiklas, pagrobtos jam priklausančios belaidės ausinės ir USB skaitmeninė atmintinė, jam padaryta 65 Eur turtinė žala; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas, kad buvo išdaužtas automobilio kairės pusės priekinis šoninis stiklas, nulaužta daiktadėžės rankenėlė, sulaužytas CD grotuvas, dingo vairuotojo asmeniniai daiktai, bendra įmonei padaryta žala yra 557,08 Eur; įvykio vietos apžiūros duomenys, kuriais nustatyta, kad į automobilį įsibrauta pro vairuotojo durelių orlaidės stiklą, paimtos šukės bei rastieji kraujo pėdsakai; Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. lapkričio 6 d. specialisto išvada bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro raštas, kad ištyrus automobilyje rasto kraujo nuoplovą nustatyta, jog genotipas DNR registre sutapo su kaltinamojo genotipu. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes J. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

J. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas J. R. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai baigti nusikaltimai, iš kurių vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 87-94), per pastaruosius dvejus metus labai daug kartų baustas administracine tvarka, dominuoja nusižengimai už smulkias vagystes ir važiavimą viešuoju maršrutiniu transportu be bilieto, byloje nėra informacijos apie jam paskirtų baudų sumokėjimą (b. l. 69-82), nedirba (b. l. 86), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. R. paskyrus griežčiausią už padarytus nusikaltimus numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgus į tai, kad analogiškas nusikalstamas veikas J. R. padarė ne pirmą kartą, bausmės trukmė nustatytina artima vidutiniam straipsnio sankcijoje nustatytam bausmės dydžiui. J. R. padarytos nusikalstamos veikos atitinka idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, J. R. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

J. R. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo jo atžvilgiu, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, J. R. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su minėtais nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis BK 63 straipsnio pagrindu.

Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas už baudžiamuosius nusižengimus, su šia bausme bendrintina BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio, 2 dalies pagrindu keičiant laisvės atėmimo bausme ir BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu ją visiškai apimant, o su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu – BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu jas iš dalies sudedant.

BK 63 straipsnio 9 dalis nustato, kad skiriant bausmę pagal šio straipsnio 9 dalies taisykles į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Todėl į bausmės laiką įskaitytina ir bausmė, J. R. atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. baudžiamąjį įsakymą. Taip pat į bausmės laiką įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Nagrinėjamoje byloje J. R. laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė nepaskirta. Kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, skirti jam kardomąją priemonę netikslinga.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje yra pareiškusi 821,05 euro dydžio civilinį ieškinį (b. l. 32). Ieškinyje nurodyta, jog jiems priklausančio automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išdaužtas kairės pusės priekinis šoninis stiklas, kurio vertę apskaičiavo „Iveco“ serviso atstovybė, 65,90 Eur, nulaužta daiktadėžės rankenėlė, kuri yra keičiama su visa daiktadėže, kurios vertė 366,80 Eur, sulaužytas CD grotuvas, kurio vertė yra 124,38 Eur. Bendras nuostolis be atliktų darbų yra 557,08 Eur, su atliktais darbais suma yra 821,05 Eur. Taip pat papildomai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso komercinį pasiūlymą, iš kurio matyti, kad bendra transporto priemonės taisymo kaina yra 821,05 Eur su PVM (b. l. 26).

Atsižvelgus į tai, kad civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ J. R. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, kuri pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei pareikšto ieškinio sumos neginčijo, jis privalo šią žalą atlyginti, todėl civilinis ieškinys dėl J. R. veiksmais padarytos turtinės žalos yra tenkintinas visiškai.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir meditaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir meditaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 7., 14.2.2.1 punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo J. R. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 180,00 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau pažymėtina, BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Nagrinėjamu atveju byloje teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu pagal įstatymą, nes J. R. nemoka proceso kalbos ir atlieka laisvės atėmimo bausmę (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). T. y. nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą, juolab, kad nemokėjimas proceso kalbos iš esmės trukdo ne tik suprasti, kuo esi kaltinamas, bet ir žinoti teisės aktus, kuriais yra užtikrinamos kaltinamojo teisės, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Be to byloje nenustatyta pagrindo manyti, jog kaltinamasis vengė pats pasirinkti gynėją, t. y. piktnaudžiavo savo teise turėti gynėją, dėl ko valstybė būtų nepagrįstai patyrusi išlaidų. Minėta, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl ko be gynėjo jo teisės nebūtų tinkamai užtikrintos. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- tamponas, supakuotas į voką, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini) (2020 m. gruodžio 28 d. kvitas B serija BBB Nr. 2PK004743; b. l. 47), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- stiklo šukės, supakuotos į voką, perduotos saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini) (2021 m. sausio 7 d. kvitas B serija BBB Nr. 2PK004757; b. l. 49), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. R. (J. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę, ir paskirti J. R. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. R. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 69 parų arešto bausme, šią visiškai apimant, ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir skirti J. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius ir atliktų bausmių dalis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. kovo 8 d.

Priteisti iš J. R. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 821,05 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt vieną eurą penkis centus) turtinės žalos atlyginimo.

Tamponą ir jo pakuotę, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

Stiklo šukes ir jų pakuotę, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.