Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-21 · Civilinė byla Nr. 2-1645-527/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-21
Bylos Nr.
2-1645-527/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Autolagūna“
Civilinė byla Nr. 2-1645-527/2014(proceso Nr. 2-56-3-00158-2014-7)
procesinio dokumento kategorija: 94.2.4.; 106.8.8.; 117.1.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „Poliriavto“ pateiktu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autolagūna“ dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ribotos atsakomybės bendrovė „Poliriavto pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autolagūna“, kuriuo prašo patvirtinti 1/4 dalies žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. k. v., bei ant jos esančios 1/4 dalies kitų statinių (inžinerinių) - Automobilių stovėjimo aikštelės adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2 798 kv. m. 2009 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, ir pripažinti šią sutartį galiojančia.

Ieškinio pareiškimą priimti atsisakytina.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK 31 straipsnio 1 dalis numato išimtinio teismingumo taisyklę, pagal kurią ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu teismingi nekilnojamojo turto daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Nustačius, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.

Pažymėtina, kad teismui patenkinus šioje byloje pareikštą ieškinį, ieškovui pereitų teisės į nekilnojamąjį daiktą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką toks ginčas iš esmės yra kilęs ne dėl prievolinių santykių, o dėl daiktinių teisių ir turi būti nagrinėjamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teisme, t. y. Klaipėdos apygardos teisme (CPK 31 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2004). Todėl nagrinėjamu atveju, reikalavimas dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo ir pripažinimo galiojančia, teismingas ginčo turto buvimo vietos teismui - Klaipėdos apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p., 31 str. 1 d.). CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareikštas ieškinys neteismingas tam teismui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir konstatuojant, kad ieškovės pareikštas ieškinys neteismingas Kauno apygardos teismui, jį atsisakytina jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, išaiškinant ieškovei, jog ji turi teisę pareikšti ieškinį Klaipėdos apygardos teismui.

Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2836-273/2012, kurioje buvo reiškiamas analogiškas reikalavimas, 2012-12-11 nutartimi ieškinį jau buvo atsisakęs priimti. Ši nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu, yra įsiteisėjusi, todėl ieškinys atsisakytinas priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad byla teisminga Kauno apygardos teismui, nagrinėjančiam atsakovės bankroto bylą. Nors ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovas su ieškiniu kreipiasi ne į bankroto bylą, tik kuris sprendžia pagal ĮBĮ dėl bankrutuojančiai įmonei pareikštų finansinių reikalavimų patvirtinimo, o reiškia savarankišką ieškinį, kurį patenkinus ieškovui pereitų teisės į nekilnojamąjį daiktą, esantį Klaipėdoje. Dėl šios priežasties, pačiai ieškovei pasirinkus tokį jos teisių gynimo būdą, nusprendus kreiptis ne į bankroto bylą su turtiniu reikalavimu, o reiškiant ieškinį dėl daiktinių teisių, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo šios bylos teismingumą nustatinėti pagal bankrutuojančios atsakovės buveinės vietą, nes šiuo atveju taikytinos išimtinio teismingumo taisyklės, kurios negali būti pakeičiamos net šalių susitarimu (CPK 32 str.).

Be to, pažymėtina, jog su ieškiniu nepateikta jokių pretenzijų ar kitų dokumentų, patvirtinančių, jog šalys bandė spręsti ginčą derybų būdu, nors su ieškiniu pateiktos šalių sudarytos Avansinio mokėjimo sutarties 7.1 punktas įpareigoja šalis iškilusius ginčus ir nesutarimus spręsti derybų tarp šalių keliu. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atsisakytinas priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir konstatuojant, kad ieškovės pareikštas ieškinys neteismingas Kauno apygardos teismui, jį atsisakytina jį priimti, išaiškinant ieškovei, jog ji turi teisę pareikšti ieškinį Klaipėdos apygardos teismui arba kreiptis į atsakovės bankroto bylą su turtiniu reikalavimu.

Be to, vadovaujantis CPK 805 straipsnio 1 dalimi, ieškovė, kurios buveinė nurodyta užsienio valstybėje, tačiau kuri nepaskyrė atstovo byloje, įpareigotina paskirti Lietuvos Respublikoje gyvenantį įgaliotą asmenį, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, bei ieškovei išaiškintina, kad, neįvykdžius CPK 805 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos ir nenurodžius įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir laikomi įteiktais. Be to, ieškovei išaiškintina, jog, vadovaujantis CPK 56 straipsniu, atstovais byloje gali būti paskirti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti byloje, ir asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui. Kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 2, 3 ir 4 punktais, 3 d., 5 d., 290 str., 291 str. ir 805 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „Poliriavto“ ieškinį ir jį grąžinti.

Vadovaujantis CPK 805 straipsnio 1 dalimi, įpareigoti ieškovę, kurios buveinė nurodyta užsienio valstybėje, tačiau kuri nepaskyrė atstovo byloje, paskirti Lietuvos Respublikoje gyvenantį įgaliotą asmenį, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai.

Ieškovei išaiškinti, kad, neįvykdžius CPK 805 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos ir nenurodžius įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, liks byloje ir bus laikomi įteiktais.

Ieškovei išaiškinti, jog, vadovaujantis CPK 56 straipsniu, atstovais byloje gali būti paskirti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti byloje, ir asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui. Kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama per šį teismą Lietuvos apeliaciniam teismui.

Teisėja Jolita Cirulienė