Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2016-09-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.13.-4097-963/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-08
Bylos Nr.
A2.13.-4097-963/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-05421-2013-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kategorijos
  • 2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.13.-4097-963/2016Proceso Nr. 4-06-3-05421-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 2.15. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 8 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą sutrumpinti 2014 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu, kuris buvo pakeistas 2014 m. vasario 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi, G. N. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) (868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų)) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nutarimas įsiteisėjo 2014 m. vasario 26 d.

2016 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas G. N. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, kuriame nurodo, kad yra praėję pusė paskirto specialios teisės atėmimo termino, per šį laikotarpį nepadarė naujų teisės pažeidimų, piniginę baudą sumokėjo, darbe charakterizuojamas gerai, savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta, gailisi, taip pat nurodo, kad jo darbas yra susijęs su vairavimu, todėl neturėdamas teisės vairuoti gali prarasti darbą, be to, pažymėjo, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas vežti mažametį vaiką į darželį, nes kiti jo šeimos nariai vairuotojo pažymėjimo neturi. Prie prašymo pridėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarimą, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristiką-prašymą, Sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, 2014 m. vasario 24 d. atsiliepimą į apeliacinį skundą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro raštą, baudos mokėjimo kvitą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Iš Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos, kad G. N. gali vairuoti be apribojimų (b. l. 6). Iš 2014 m. kovo 24 d. įmokos mokėjimo kvito matyti, kad G. N. sumokėjo 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) (868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų)) baudą (b. l. 11). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugpjūčio 17 d. charakteristikos-prašymo matyti, kad G. N. dirba nuo 2014 m. spalio 17 d., jis apibūdinamas kaip sąžiningas, pareigingas, geras specialistas, jam darbe reikalinga autotransporto priemonė, todėl prašoma grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones.

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog G. N. įvykdė ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas, sudarančias prielaidas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, praėjo daugiau kaip pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, t. y. praėjo dveji metai septyni mėnesiai, bauda sumokėta, G. N. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu naujų pažeidimų nepadarė. Vertinant visas paminėtas aplinkybes, pagrįstai manytina, jog teisių atėmimo termino sutrumpinimas leistų asmeniui tinkamai pasirūpinti savo pragyvenimu ir, kad ateityje jis nepadarys naujų teisės pažeidimų.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog spręsdami dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą teismai tiria ne tik tai, ar egzistuoja paminėtos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Teismų teorijoje ir praktikoje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos, adekvačios teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Atsižvelgiant į byloje G. N. atžvilgiu nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, į tai, kad vairuotojo pažymėjimas G. N. buvo atimtas ne dėl vairavimo esant neblaiviam, o dėl kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (KET 132, 234 punktai), po nuobaudos įsigaliojimo per dvejus metus septynis mėnesius anaujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, manytina, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – G. N. atžvilgiu gali būti laikomi pasiektais, todėl G. N. prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, 302¹⁵ straipsniu, teismas

nutaria:

G. N. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo tenkinti.

Sutrumpinti 2014 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-229-549/2014, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi, paskirtą trejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir laikyti, kad G. N. šią nuobaudą yra atlikęs nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Stonkuvienė