Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Sigito Bružo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Akmenės r. sav., deklaruota gyvenamoji vieta Akmenės rajono sav., nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju, teistas:

1. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams;

2. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, 2012 m. liepos 16 d. pakeista į 16 parų areštą;

3. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį areštu 45 parų;

4. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine 20 parų arešto bausme;

5. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

6. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

7. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių;

8. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams, subendrinus su 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 3 metams 1 mėnesiui;

9. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, 2015-03-10 Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi 2015 m. sausio 16 d. nuosprendžiu ir 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

10. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams;

11. Telšių apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine 60 parų arešto bausme; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pakeista nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo‘

12. Telšių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, arešto 34 paroms bausme,

13. Telšių apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausme, paleistas atlikęs bausmę 2024 m. sausio 23 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

1. A. P. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2025 m. gegužės 17 d. apie 21:10 val. adresu Naujoji Akmenė, (duomenys neskelbtini), prie pirmos laiptinės, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį savo sugyventinei K. R. į kairės pusės veido sritį, po ko nukentėjusiajai nukritus ant žemės, koja sudavė vieną smūgį sugyventinei K. R. į kairį šoną, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai K. R. fizinį skausmą.

2. 2025 m. gegužės 20 d. įtariamasis A. P. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2025 m. gegužės 17 d. vakare apie 21:00 val. jis kartu su savo sugyventine K. R. ėjo iš draugų, kur truputį išgėrė alkoholio. Tiksliai visų aplinkybių nepamena, kadangi buvo išgėręs alkoholio. Tačiau pamena, kad dėl kažko tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas. Pamena, kad su sugyventine K. jau buvo prie Naujosios Akmenės, (duomenys neskelbtini), namo pirmos laiptinės, kur toliau tarpusavyje žodžiu konfliktavo. Pamena, kad jis savo sugyventinei kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, tiksliai, į kurią pusę, jau nepamena. Yra dešiniarankis, galimai K. sudavė į kairės pusės veidą. Po ko pamena, kad K. po jo suduoto smūgio nukrito ant žemės ir jis jai koja spyrė vieną kartą į šoną. Į kurį šoną spyrė, negali pasakyti, kadangi nepamena. Alkoholis turėjo įtakos tokiam jo poelgiui, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Labai dėl to nuoširdžiai gailisi. Sekančią dieną su K. pakalbėjo, jis jos atsiprašė, ji jam atleido, jie tarpusavyje susitaikė. Prašo esant galimybei skirti kuo švelnesnę bausmę (b. l. 98-101).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

6. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 41, 54 straipsniai).

9. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis dirba, anksčiau teistas ne vieną kartą, įskaitant teistumus už analogiškas nusikalstamas veikas. Administracine tvarka baustas, paskirtos baudos nėra sumokėtos, todėl baustumas neišnykęs. Duomenų, kad kaltinamasis būtų įtrauktas į asmenų, reikalingų psichiatrinio ar priklausomybių ligų gydymo, nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9.1. Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodė, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Tačiau byloje yra duomenų, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui. Nors byloje nebuvo nustatytas kaltinamojo neblaivumas veikos metu ar iškart po jos, tačiau pats kaltinamasis dar apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog alkoholis turėjo įtakos tokiam jo poelgiui, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Tokią jo poziciją iš esmės patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, kuriais ji nurodė, kad įvykio metu abu buvo išgėrę alkoholio ir pradėjo konfliktuoti. Todėl įvertinus šiuos duomenis, byloje nesant priešingų įrodymų, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9.2. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis šiuo baudžiamuoju įsakymu nagrinėjamą veiką padarė būdamas teistas, kas suponuoja pagrindą spręsti klausimą dėl recidyvo taikymo jo atžvilgiu. Dėl asmens pripažinimo recidyvistu, teismas vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, švelninančia asmens padėtį, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).

9.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas – paskutinį kartą 2023 m. kovo 10 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėn. 20 d. Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenis, A. P. 2024 m. sausio 23 d. paleistas atlikus šią bausmę. Kaip nustatyta šioje byloje, kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė 2025 m. gegužės 17 d., taigi ankstesniam teistumui neišnykus (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Be to, praeityje A. P. net tris kartus teistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu yra atliekamas naujas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47825-24, kuriose jis įtariamas padaręs vagystes, už kurias taip pat anksčiau ne kartą buvo teistas. Kartu įvertintina ir tai, kad kaltinamasis yra baustas administracine tvarka ne vieną kartą, paskirtų baudų nėra sumokėjęs, taigi paskirtų nuobaudų nevykdo.

9.4. Iš šių aptartų duomenų akivaizdu, kad tokie aukščiau aptarti duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ir laikyti tai dar viena jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis; 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi sunkinančias aplinkybes, taip pat į faktą, kad kaltinamojo asmenybė akivaizdžiai rodo, jog jis nėra linkęs laikytis visuomenės elgesio normų ir teisės aktų reikalavimų, kritiškai savo elgesio nevertina ir nededa pastangų susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bei į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju dar gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą straipsnio sankcijoje numatytą ir su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

10.1. Pažymėtina, kad prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams su papildomais įpareigojimais. Su tokia bausme sutiko ir pats kaltinamasis, tačiau prašė mažesnės bausmės (b. l. 110-112). Tačiau įvertinus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat ankstesnius teistumus ir faktą, kad švelnesnės bausmės akivaizdžiai nedarė įtakos kaltinamojo elgesiui, paskirti jam švelnesnes bausmes, nėra jokio pagrindo. Nors teismo manymu, dar šiuo atveju, įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja, kuri jam pretenzijų nereiškia, galima skirti jam laisvės apribojimo bausmę numatant prokuroro siūlomą šios bausmės trukmę, tačiau šiuo atveju reikalinga taikyti intensyvią priežiūrą. Teismo vertinimu, netaikius intensyvios priežiūros, bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti nepasiekti. Esant išdėstytiems motyvams, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, 3 mėnesius taikant intensyvią priežiūrą ir nustatant kaltinamajam nuo 22:00 val. iki 06:00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat kartu su ja kaltinamajam paskirtini įpareigojimą: tęsti darbą, o nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (BK 48 straipsnio 1, 3 dalys, 4 dalies 4 punktas 5 dalies 4 punktas).

11. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, ir kaltinamajam paskirtina laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams, taikant intensyvią priežiūrą, nustatant kaltinamajam būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, o kartu su ja kaltinamajam paskirtinas įpareigojimas tęsti darbą, o nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (BK 64¹ straipsnis).

12. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalį ir 72² straipsniu, A. P. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ją išklausant per 9 (devynis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

13. A. P. 2025 m. gegužės 20 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹, 72² straipsniais bei ir 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir 3 (tris ) mėnesius taikyti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir nustatyti, kad A. P. nuo 22:00 val. iki 06:00 val. turi būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir visą bausmės vykdymo laikotarpį A. P.:

- įpareigoti tęsti darbą, o nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę ir 3 (tris) mėnesius taikyti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir nustatyti, kad A. P. nuo 22:00 val. iki 06:00 val. turi būti namuose, jei tai nesisiję su darbu ir visą bausmės vykdymo laikotarpį A. P.:

- įpareigoti tęsti darbą, o nedirbant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalį ir 72² straipsniu, A. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir įpareigoti šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo jo gavimo Probacijos skyriuje dienos.

A. P. 2025 m. gegužės 20 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam A. P.

Išaiškinti A. P., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba - Lietuvos probacijos tarnyba Vakarų Lietuvos skyrius.

Išaiškinti A. P., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti A. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.