- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-611-480/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00082-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- M. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-849-720/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės N. M. 579,17 Lt skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas suteiktas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), iki priklaususiam atsakovei, kuriai 2012 m. kovo 30 d. mirus, jos teisių perėmėjas M. M. įtrauktas į bylą atsakovu. Ieškovė nurodė, kad šis butas yra namų bendrojo naudojimo objektas, kurį atsakovė privalėjo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei rinkliavas už jo ir bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (CK 4.82 str. 3 d.). Gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų bendroji dalinė nuosavybė, kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, Nekilnojamojo turto registre nėra registruojamas, atskirojo buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra neindividualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji išreikšta skaičiais (CK 4.82 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnis detalizuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: namo bendrojo naudojimo patalpos; bendrosios namo konstrukcijos; bendroji inžinerinė įranga. Atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias atsakovei priklausančiam butui, yra 579,17 Lt. Atsakovei ne kartą buvo pateikti pranešimai įvykdyti prievolę, tai yra atsiskaityti su ieškove už nurodyto namo priežiūrą ir komunalines paslaugas, tačiau atsakovė prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 5 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės N. M. ieškovės naudai 579,17 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistosa sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-01-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 222,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovė 2012 m. sausio 25 d. pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, ir prašė preliminarų teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. vasario 15 d. nutartimi civilinė byla perduota nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo M. M. 579,17 Lt skolos, 70,00 Lt žyminio mokesčio, 3,00 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, 2,90 Lt už gyventojų registro tarnybos išrašą ir 181,50 Lt būtinas ir pagrįstas išlaidas už ieškinio parengimą ieškovės naudai.
Teismas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra namų bendrojo naudojimo objektas, kurį atsakovė privalėjo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei rinkliavas už jo ir bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (CK 4.82 str. 3 d.). Nors atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir dėl kurių nėra priimto administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (CK 4.83 str. 4 d.), tai yra nedavė sutikimo remontuoti kaimynės balkoną, sprendimas susirinkime nebuvo toks priimtas, nebuvo atlikta ekspertizė remonto reikalingumui nustatyti, tačiau 632,17 Lt už balkono remontą suma atsakovei buvo priskaičiuota 2008 m. spalio mėnesį. Nuo to laiko ši suma buvo išskaičiuojama iš atsakovės mokamų lėšų buto mokesčiams už jo ir bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Teismas pažymėjo, kad velionė N. M. šiuos mokesčius mokėjo nereguliariai, ne kiekvieną mėnesį, sumos neatitiko pateiktų sąskaitų, todėl 2011 m. lapkričio mėnesį įsiskolinimas sudarė 579,17 Lt. Teismas nurodė, kad balkono remonto poreikį patvirtina šio balkono buto savininkės E. A. pareiškimas apie buto balkono remonto reikalingumą (b. l. 118-119). (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugsėjo mėnesį atlikto balkono remonto darbų detalizacija patvirtina, kad už minėto balkono remontą 6-ajam nurodyto namo butui paskaičiuota suma sudaro 632,17 Lt (b. l. 120). UAB „Žaidas“ 2008-09-03 apžiūros aktas patvirtina, kad atlikus buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkono apžiūra buvo pastebėta, kad stogo/terasos prilydoma danga dėl atmosferos poveikio neatlieka savo funkcijų, ją būtina pakeisti nauja (b. l. 121). Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė atliko minėto balkono remontą vykdydama tiesiogines savo, kaip namo administratoriaus, teikiančio namo administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, pareigas. Pati atsakovė N. M. šių priskaičiuotų mokėjimų už balkono remontą neginčijo jokia forma, dėl šios priskaičiuotos sumos už balkono remontą niekur nesikreipė, nei ieškinio nei priešieškinio šioje byloje atsakovas nepateikė, todėl teismas sprendė, kad ieškovė sutiko su priskaičiuota suma. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovė laiku neįvykdė prievolės sumokėti už buto eksploatavimo ir administravimo paslaugas, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2012 m. sausio 5 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:
1. Teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant imperatyvias CPK XXII skyriaus normas. Teismas CPK 428 straipsnio pagrindu byloje 2012-01-05 priėmė preliminarų sprendimą. Pirminė atsakovė byloje pareiškė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Tačiau šiuo atveju, teismas išnagrinėjęs civilinę bylą dokumentinio proceso tvarka, priėmė ne galutinį sprendimą CPK 430 straipsnio 6 dalies pagrindu, o bendrąjį ginčo teisenos sprendimą, kuriuo net neišsprendė priimto preliminaraus sprendimo palikimo nepakeistu arba panaikinimo ar pakeitimo klausimo.
2. Teismo sprendimas nemotyvuotas, nėra atskleista tarp šalių kilusių ginčų esmė. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, turėjo ar neturėjo ieškovė teisę atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkono remontą, visų namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų piniginėmis lėšomis (vėliau šias lėšas iš savininkų išsireikalaudamas). Teismas skundžiamame sprendime priėjo išvados, kad ieškovė tokią teisę turėjo, tačiau šią išvadą pagrindė sumos už balkono remontą paskaičiavimo data. Iš tokių teismo motyvų neįmanoma logiškai suprasti, kokį ryšį turi tariamos skolos paskaičiavimo data ir byloje ginčijama ieškovės teisė.
Taip pat byloje yra kilęs ginčas dėl to, laikytini ar nelaikytini ieškovės atlikti balkono remonto darbai būtinuoju remontu, susijusiu su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Teismas priėjo išvados, kad ieškovės atlikti balkono remonto darbai laikytini būtinuoju remontu, kurią pagrindė tuo, jog „balkono remonto poreikį patvirtina šio balkono buto savininkės E. A. pareiškimas apie buto balkono remonto reikalingumą". Tačiau šis teismo sprendime nurodytas teiginys prieštarauja faktinei bylos medžiagai. Bylos duomenimis E. A. nuosavybės teise niekada nevaldė ir šiuo metu nevaldo jokio buto ar kokios nors kitos patalpos name, esančiame (duomenys neskelbtini). Priešingai, nežiūrint nuolatinių atsakovo prašymų, ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad E. A. nurodytu laikotarpiu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno teisėtu pagrindu. Be to, bet kokiu atveju E. A. prašymas negali patvirtinti balkono remonto darbų būtinumo, kadangi jame pareiškėja nurodo ne tai, kad yra užliejamos patalpos, kuriose ji gyvena, o tiktai dėsto prielaidas ir spėliojimus dėl kitų dviejų savininkų patalpų užliejimo. Todėl apelianto nuomone, atliktų balkono remonto darbų būtinumą ieškovė byloje iš esmės grindė tiktai savo paties surašytu apžiūros aktu, kuris gali būti vienu iš įrodymų byloje, tačiau balkono remonto darbų būtinumą jis galėtų patvirtinti tiktai kartu su kitais objektyviais įrodymais.
Tarp šalių taip pat yra kilęs ginčas dėl to, įrodė ar neįrodė ieškovė jos nurodomos atliktų balkono remonto darbų kainos pagrįstumą. Tačiau iš teismo argumentų neaišku, kaip su ieškovės pareiga įrodyti ieškinį yra susiję tai, kad „ieškovė sutiko su priskaičiuota suma“. Priešingai negu nurodė teismas, nei pirminė atsakovė, nei jos civilines teises ir pareigas perėmęs atsakovas, niekada nesutiko su ieškovės nurodomos atliktų darbų kainos pagrįstumu, ką patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateiktos 2008-11-19 pareiškimo ir 2008-12-19 prašymo kopijos. Teismas savo išvadą, kad ieškovė jos nurodomos remonto darbų kainos pagrįstumą įrodė, sprendime iš esmės pagrindė ieškovės pateikta 2008 m. rugsėjo mėnesį atlikto balkono remonto darbų detalizacija, tačiau šis įrodymas, apelianto nuomone, pats savaime objektyviai nepatvirtina aplinkybės, kad darbų kaina buvo pagrįsta.
3. Teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovo nurodytų argumentų, jog ieškovės ieškinio tenkinimas prieštarautų šiuo metu galiojančiai teismų praktikai. Apelianto nuomone, pagal naujausią aukštesnių teismų praktiką (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-422-485/2012), vien ta aplinkybė, kad ieškovė byloje nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė N. M. ir kiti butų savininkai buvo teisės aktų nustatyta tvarka informuoti apie numatomą namo bendrojo naudojimo objekto remontą, yra pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus dėl išlaidų už ginčo balkono remontą priteisimo.
4. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 181,50 Lt būtinas ir pagrįstas išlaidas už ieškinio parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė kitoje byloje jau buvo pareiškusi analogišką ieškinį tai pačiai atsakovei, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, ir visas nurodomas bylinėjimosi išlaidas ieškovė faktiškai patyrė ne šioje, o kitoje, dėl ieškovės veiksmų be galutinio procesinio sprendimo baigtoje, civilinėje byloje. Be to, teismas nepagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė ir 70 Lt žyminio mokesčio, nes žyminis mokestis už ieškovės nurodytą ieškinio sumą dokumentiniame procese yra tik 29 Lt (CPK 80 str. 1 d. 7 p., 82 str.), o ieškinio pareiškimo metu buvo dar mažesnis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos motyvus:
1. Nagrinėjamoje byloje galutiniu sprendimu teismas ieškinį patenkino, t. y. paliko preliminarų sprendimą nepakeistą. Aplinkybė, jog teismas pažodžiui neįrašė šios frazės, nepanaikina teismo valios, kuri akivaizdi tiek iš motyvuojamosios, tiek iš rezoliucinės dalių. Be to, teisėto ir pagrįsto Sprendimo panaikinimas remiantis vien tik formaliu ir nereikšmingu galimu trūkumu neatitiktų teisingumo principo.
2. Aplinkybes, jog balkonui buvo reikalingas remontas, patvirtina byloje pateiktas Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalas, taip pat gyventojų kreipimasis žodžiu ir raštu (pvz. E. A. 2008-09-01 raštas Nr. 738). Remonto metu galioję Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, patvirtinti Kauno miesto savivaldybės administracijos rektoriaus 2007-04-27 įsakymu Nr. A-1492, numatė namo administratoriui imperatyvią pareigą įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra (4 p.). Įvertinęs aplinkybių visumą, administratorius pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį, kuri suponuoja administratoriaus teisę priimti sprendimą dėl privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, atliko balkono remonto darbus. Kadangi atsakovas yra patalpų adresu (duomenys neskelbtini) savininkas, jam, kaip ir kitiems bendrasavininkiams, kyla pareiga apmokėti bendrojo naudojimo objektų (balkono) atnaujinimo darbus. Ieškovės nuomone, atsakovas nepagrįstai siekia išvengti skolos priteisimo, teigdamas, jog neva tai visi mokesčiai yra mokami, ginčas kilo tik dėl balkonų remonto išlaidų. Byloje pateiktas Suvestinis apyvartų žiniaraštis su priskaičiuotomis ir apmokėtomis sumomis, patvirtina, kad jau nuo pat (duomenys neskelbtini) namo administravimo pradžios, pirminė atsakovė N. M. vengė laiku ir tinkamai mokėti ieškovei už suteiktas paslaugas, kas tik patvirtina, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai tiek administratoriaus, tiek kitų bendrasavininkių atžvilgiu. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovė N. M. ginčijo darbų kainą, nesutikto apmokėti balkono remonto kaštų, tačiau susipažinus su atsakovo prie apeliacinio skundo pateiktais 2008-11-18 ir 2008-12-19 raštais, akivaizdu, kad atsakovė manė, jog balkonas nėra bendrojo naudojimo objektas ir būtent dėl šios priežasties ji neprivalo apmokėti remonto išlaidų. Pirminė atsakovė nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų kainos, kokybės, poreikio atlikti darbus. Ji nesutiko tik su tuo, jog balkonas priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų. Tačiau LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog balkonas yra bendroji namo konstrukcija, taigi, priskirtina prie bendrojo naudojimo objektų.
3. Atsakovas siekia suklaidinti teismą, nepaminėdamas, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2012 panaikino apelianto minėtą Kauno apygardos teismo nutartį, kadangi joje išdėstyti motyvai prieštarauja suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Tai dar kartą patvirtina, jog atsakovas siekia pateikti neobjektyvius duomenis ir iš esmės neturi nei faktinių, nei teisinių argumentų, kodėl jis neprivalo apmokėti balkono remonto išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje patikrinimas (CPK 320 str.). Minėta teisės norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą patikrinti ir ex officio. CPK 266 straipsnis draudžia teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, jog toks pažeidimas yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, kas sudaro pagrindą naikinti teismo sprendimą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Žaidas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės N. M., kuriai nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 579,17 Lt skolą. Nurodė, kad šis įsiskolinimas susidarė per laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas paslaugas, tenkantis atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui. Byloje nustatyta, kad atsakovė N. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 90). Byloje esantis paveldėjimo teisės liudijimas 2012 m. rugsėjo 4 d. buvo išduotas jos sūnui M. M. dėl ½ dalies piniginių lėšų, esančių AB SEB banke (trijose sąskaitose) bei reikalavimo teisės į 682,00 Lt iš UAB „Zuikinės lentpjūvė“ paveldėjimo (b. l. 108). Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo M. M. 579,17 Lt skolos, 70,00 Lt žyminio mokesčio, 3,00 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, 2,90 Lt už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 181,50 Lt būtinų ir pagrįstų išlaidų už ieškinio parengimą ieškovės UAB „Žaidas“ naudai (b. l. 128-131).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2012 m. rugsėjo 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. 1-1856, M. M. paveldėjo ir ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Į likusią ½ dalį paminėto buto A. M. 2012 m. gegužės 24 d. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas Nr. 1-1158. Nagrinėdamas bylą ir 2012 m. spalio 30 d. protokoline nutartimi nelaikydamas atsakovu A. M. bei priimdamas procesinį sprendimą ir visą skolos sumą priteisdamas iš atsakovo M. M., teismas pažeidė procesines teisės normas, nes nusprendė dėl dalyvauti byloje neįtrauktų asmenų materialinių teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą iš naujo, svarstytinas klausimas, ar į bylos nagrinėjimą nėra tikslinga įtraukti buvusios dalies bendro naudojimo patalpų savininkės laikotarpiu nuo 2002 m. lapkričio 17 d. iki 2010 m. gruodžio 14 d. D. D., o taip pat dabartinės ginčo buto savininkės nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. D. O..
Pripažinus esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, dėl apeliacinio skundo teiginių apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 2 d. 2 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad Kauno rajono apylinkės teismas po reorganizacijos yra Kauno apylinkės teismas, o M. M. sesuo ir A. M. dukra M. P. dirba Kauno apylinkės teisme (b. l. 37, 43), vadovaujantis CPK 34 straipsnio 5 dalimi, ši byla negali būti nagrinėjama minėtame teisme, todėl laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ji perduotina Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Civilinę bylą perduoti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui.