- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- 2S-432-618/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01200-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Š.atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š.ieškinį atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos skyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) pripažinti atsakovę piktnaudžiavus atliekant neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė neteisėtai surašytu savavališkos statybos aktu Nr. SSA-34; 2) pripažinti, kad atsakovė atstovauja Valstybę; 3) pripažinti, kad Valstybė padarė pareiškėjai L. Š. turtinę ir neturtinę žalą; 4) remiantis deliktine civiline atsakomybe priteisti ieškovės naudai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą; 5) pripažinti atsakovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis neteisėtai surašant savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34; 6) skirti baudą A. R., V. Z. , L. M., T. B..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės L. Š. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos skyrimo ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.
2.1. Teismas nustatė, kad pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti iš atsakovės Inspekcijos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų – neteisėto ir nepagrįsto 2011 m. sausio 20 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-34 surašymo, šio piktnaudžiaujant tarnyba surašyto akto neteisėto, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis pateikimo Kretingos apylinkės teismui, teismų klaidinimo, netinkamo įstatymų taikymo, kt.
2.2. Teismas nurodė, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 18 dalį, viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Pagal VAĮ 2 straipsnio 20 dalį, viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.
2.3. Teismas pažymėjo, jog ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis).
2.4. Teismas konstatavo, kad pareiškėja reikalavimus tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų Inspekcijos tarnautojų veiksmų, surašant savavališkos statybos aktą, iškeliant pareiškėjai bylas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, baudos skyrimo, grindžia CK 6.271 straipsnio pagrindu. Kadangi reiškiami reikalavimai yra susiję su viešojo administravimo subjekto – Inspekcijos – galimais neteisėtais veiksmais, vykdant viešojo administravimo funkcijas statybos valstybinės priežiūros srityje, konstatuotina, kad ginčas yra kilęs viešojo administravimo srityje, todėl turėtų būti pareikštas tokio pobūdžio ginčus nagrinėjančiam administraciniam teismui (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, todėl ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) L. Š. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio, skirti teismo medicinos ekspertą įvertinti apeliantės sveikatos būklę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Taigi, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis pažeidžia CPK 36 straipsnio 1 dalies nuostatas.
3.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčas nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog nepaisant to, kad viena iš ginčo šalių yra viešojo administravimo funkcijas turintis subjektas, teismai nustato bylos priskirtinumą atsižvelgdami į santykius, iš kurių konkretus ginčas kilo. Savavališkas statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos CK bei specialiame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Pareiškėja nurodo, kad ji skundžia valstybės tarnautojų, dėl kurių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-34, veiksmus, todėl laikytina, kad šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, žodinio bylos nagrinėjimo ir ginčo esmės
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.
6. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje apeliantė argumentus yra išdėsčiusi procesiniuose dokumentuose, apeliantė nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
7. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės L. Š. skundą atsakovei Inspekcijai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
9. Ieškovė L. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama 1) pripažinti atsakovę piktnaudžiavus atliekant neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė neteisėtai surašytu savavališkos statybos aktu Nr. SSA-34; 2) pripažinti, kad atsakovė atstovauja Valstybei; 3) pripažinti, kad Valstybė padarė pareiškėjai L. Š. turtinę ir neturtinę žalą; 4) remiantis deliktine civiline atsakomybe priteisti pareiškėjos naudai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą; 5) pripažinti atsakovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis neteisėtai surašant savavališkos statybos aktą Nr. SSA-34; 6) skirti baudą A. R., V. Z. , L. M., T. B.. Įvertinęs ieškovės pateikto skundo turinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė ieškinyje nurodytus reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindžia neteisėtais Inspekcijos veiksmais surašant savavališkos statybos aktą, iškeliant pareiškėjai bylas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, baudos skyrimo.
10. Pagal VAĮ 2 straipsnio 20 dalį viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. VAĮ 2 straipsnio 18 dalyje apibrėžta viešojo administravimo sąvoka – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį, administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas.
11. Vadovaujantis CPK 22 straipsniu, bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau pažymėtina, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo nagrinėja administracinis teismas. Ši procesinė teisės norma, priskirianti tokių ginčų nagrinėjimą administraciniams teismams, yra tiesiogiai susijusi su minėtiems ginčams spręsti taikytina materialiosios teisės norma, t. y. CK 6.271 straipsniu (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2018 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. T-42/2018). Atsakovė Inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, įgyvendinantis teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 8 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės pateiktas skundas yra teismingas administraciniam teismui.
12. Pareiškėja taip pat nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jos pateiktas skundas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto), o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to kasacinio teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė atskirojo skundo reikalavimus grindžia Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2018 m. birželio 6 d. nutartimi Nr. T-57/2018, 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Nr. T-77/2017, 2013 m. birželio 5 d. nutartimi Nr. T-70-2013 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-989. Vis dėlto minėtų nutarčių ir ieškovės skundo faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2018 m. birželio 6 d. nutartimi Nr. T-57/2018 buvo sprendžiama dėl ieškinio, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtais Inspekcijos savavališkos statybos aktą, nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, teismingumo. Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Nr. T-77/2017 buvo sprendžiama dėl ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti Inspekcijos privalomąjį nurodymą nugriauti dalį pastato, teismingumo. Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2013 m. birželio 5 d. nutartimi Nr. T-70-2013 buvo sprendžiama dėl ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybę pakeisti įsakymą, teismingumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-989 buvo sprendžiama dėl ieškinio, kuriuo prašoma pripažinti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, teismingumo.
14. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Nors ieškovės skundu reiškiami reikalavimai yra, be kita ko, grindžiami Inspekcijos veiksmais surašant savavališkos statybos aktą, tačiau minėta aplinkybė sudaro ne skundo dalyką, o pagrindą. Ieškovės pateikto skundo dalykas, priešingai nei nutarties 13 punkte nurodytose bylose, yra būtent reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
15. Ieškovė nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi pažeidė CPK 36 straipsnio 1 dalies nuostatas. CPK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovės skundas nebuvo priimtas nagrinėti teisme, t. y. civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos skyrimo nebuvo iškelta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CPK 36 straipsnio 1 dalies nuostatų, o vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir skundą atsisakė priimti.
16. Pažymėtina, kad klausimai dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir teismo medicinos eksperto skyrimo siekiant įvertinti apeliantės sveikatos būklę nėra šios apeliacinės bylos dalykas, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
17. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.