- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-25
- Bylos Nr.
- 2YT-932-1104/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01525-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, M. J.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, M. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama siekiant priimti Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), paliktą turtą: butą/patalpą – namą (duomenys neskelbtini), su rūsiu 10,04 kv. m., pažymėtu R-6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-sandėlį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nurodyti Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti juridinį faktą, kad Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. I-1374 Nr. 910, įsigijo paminėtą turtą asmeninės nuosavybės teise.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama Z. J.. Pareiškėja yra priėmusi savo mamos Z. J. palikimą, išduotas 2011 m. rugpjūčio 1 d. liudijimas apie tai, kad yra priėmusi palikimą. Kiti asmenys palikimo nėra priėmę. Paaiškino, kad suinteresuotu asmeniu nurodė M. J., kuris yra pareiškėjos brolis ir Z. J. sūnus. Nurodė, kad jos mama buvo susituokusi su P. J.. 1983 m. balandžio 5 d. Pasvalio miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta pareiškėjos mamos Z. J. ir pareiškėjos tėvo J. P. santuoka. Sprendime konstatuota, kad šalys daugiau kaip metai laiko negyvena kartu ir nepalaiko jokių santykių. Pareiškėjos mama ir tėvas po santuokos nutraukimo gyveno atskirai, jokių santykių nepalaikė.
3. Pareiškėja nurodė, kad jos mama Z. J. po santuokos nutraukimo praėjus 9 metams – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 1-1374 nusipirko butą su sandėliu, tvartu, esančius (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad turtas priklauso nuosavybės teise Z. J.. Duomenų apie kitus savininkus nėra. Įrašas galioja nuo 1992 m. rugpjūčio 21 dienos.
4. Pareiškėja nurodė, kad P. J. mirė (duomenys neskelbtini). P. J. deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 1982 m. balandžio 2 d. iki mirties (duomenys neskelbtini). Ištuokos liudijimas išduotas 1992 m. gruodžio 22 d. Paaiškino, kad notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą mamos paliktą turtą – butą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), nes nėra pakankamai duomenų, kad pareiškėjos motina butą įsigijo asmeninės nuosavybės teise, nes santuokos nutraukimas įregistruotas po buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo praėjus 4 mėnesiams. Pagal tuo metu galiojusi teisinį reglamentavimą santuokos nutraukimas turėjo būti įregistruotas atitinkamame civilinės metrikacijos skyriuje. Taip pat, pagal 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą, teisę privatizuoti butą turėjo kartu gyvenantys šeimos nariai.
5. Pareiškėja nurodė, kad pagal faktinius pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjos mama Z. J. gyvena atskirai nuo buvusio vyro P. J. ir pastarasis buvo deklaravęs kitą gyvenamąją vietą, gyveno kitu adresu, todėl neturėjo teisės kartu su mama įsigyti iš valstybės buto. Pareiškėjos mama viena nusipirko butą iš savo asmeninių lėšų ir butą ji įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Šis faktais nustatytinas teisme spendimu, nes kitokiu būdu pareiškėja šio fakto nustatyti negali. Nenustačius šio fakto – pareiškėja negali paveldėti viso buto su priklausiniais (b. l. 1).
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybei kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jo manymu, tik pati Z. J. galėjo reikšti teismui prašymą minėtą butą su priklausiniais, pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes tai išskirtinai susiję su jos asmeninėmis teisėmis ir jų turėtojo valia. Nurodė neprieštarausiantis pareiškėjos prašymo patenkinimui tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu (b. l. 30-31).
7. Suinteresuotam asmeniui M. J. pareiškimas ir teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka (b. l. 20), atsiliepimo suinteresuotas asmuo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai
8. Byloje sprendžiamas juridinio fakto nustatymo klausimas, siekiant pareiškėjai priimti paveldėtą turtą.
Dėl nuosavybės įgijimo
9. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
10. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro Liudijimo pagrindu priėmė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, (duomenys neskelbtini) mirus Z. J. (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 4). Iš 1992 m. gruodžio 22 d. ištuokos liudijimo, AH Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad Z. J. ir P. J. ištuokos įrašas metrikų knygoje įrašytas 1992 m. gruodžio 22 d. (b. l. 6). P. J. mirė (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 5). Pasvalio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2010 m. vasario 17 d. Pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad P. J. 1982 m. balandžio 2 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Į bylą pateiktas 1983 m. balandžio 5 d. Pasvalio rajono liaudies teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-77/83, kuriuo nutraukta Z. J. ir P. J. santuoka (b. l. 8-9). Iš į bylą pateiktos Apskaitos-statistinės kortelės civilinei bylai (bylos Nr. 2-77/83) matyti, kad sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 1983 m. balandžio 16 d. (b. l. 27-28). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. rugsėjo 20 d. išrašas patvirtina, kad Z. J. (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 1-1374, nusipirko butą su sandėliu, tvartu, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), ką taip pat patvirtina į bylą pateikta minėta (duomenys neskelbtini) sutartis (b. l. 16-17). Išdėstytų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad Z. J., (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, įsigijo butą/patalpą – namą (duomenys neskelbtini), su rūsiu 10,04 kv. m., pažymėtu R-6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-sandėlį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas, pagal kurį išsituokė su P. J. (sprendimas dėl ištuokos įsiteisėjo 1983 m. balandžio 16 d.). Tokia išvada darytina ir dėl to, kad po teismo sprendimo pareiškėja ir buvęs sutuoktinis gyvena atskirai, bendro ūkio nevedė.
12. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos motina, Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. I-1374 Nr. 910, įsigijo asmeninės nuosavybės teise turtą: butą/patalpą – namą (duomenys neskelbtini), su rūsiu 10,04 kv. m., pažymėtu R-6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-sandėlį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Minėtas juridinis faktas nustatytinas siekiant pareiškėjai R. K., priimti po Z. J. mirties (duomenys neskelbtini), likusį nurodytą turtą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
13. Teismas šioje civilinėje byloje patyrė 11,02 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjos R. K. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
14. Pareiškėja už pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (b. l. 3). CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, be kita ko, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo pateikimo teismui metu (2021 m. gruodžio mėnesį), pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir tuo metu galiojusią žyminio mokesčio indeksavimo tvarką, pareiškėja turėjo sumokėti 57 Eur žyminio mokesčio (vietoj sumokėtų 100 Eur) pareiškėjai grąžintina 43 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina, Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 1-1374 įsigijo asmeninės nuosavybės teise turtą: butą/patalpą – namą (duomenys neskelbtini), su rūsiu 10,04 kv. m., pažymėtu R-6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-sandėlį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Minėtas juridinis faktas nustatomas siekiant pareiškėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priimti po Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), likusį nurodytą turtą.
Priteisti iš pareiškėjos R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11,02 Eur (vienuolika eurų 2 centus) pašto išlaidų.
Informuoti pareiškėją, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5662.
Grąžinti pareiškėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2021 m. rugsėjo 28 d., akcinė bendrovė Swedbank bankas, mokėjimo nurodymas Nr. 227, unikalus mokėjimo kodas - Pareiskimas.
Išaiškinti pareiškėjai, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo sprendimu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.