- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-07
- Bylos Nr.
- 1K-107-190-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladislavas Lenčikas
Pranešejas Vladislavas Lencikas Baudž. byla Nr.1K-107-190/2011
2.1.16.1.2.1.1., 2.1.16.1.2.2.
2011 m. kovo 7 d.
viešame teismo posedyje, išnagrinejes itariamojo D. M. skunda del Ignalinos rajono apylinkes teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties, kuria itariamajam pratestas kardomosios priemones – suemimo terminas trims menesiams, skaiciuojant nuo 2011 m. vasario 22 d., panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
D. M. itariamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 26 d. iki 2011 m. sausio 27 d. 10 val. (tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) K. C. priklausancio gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini), kambaryje asmeninio konflikto su K. C. metu tycia sudave pastarajam smugius i ivairias kuno vietas, ko pasekoje K. C. nuo patirtu sužalojimu mire ir taip ši tycia nužude, tai yra itariamas padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. l d.
Šalies argumentai
Skundu itariamasis D. M. prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkes teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarti.
D. M. teigia, jog jis abejoja, kad galejo nužudyti K. C., nes buvo geri draugai, niekada nesipyko, ka galetu patvirtinti juos pažinoje asmenys. K. C. buvo silpnos sveikatos, buvo patyres insulta ir po jo sunkiai vaikšciojo, dažnai krisdavo ir susižalodavo. Jis (D. M.) nukentejusiajam padedavo tvarkytis buiti.
D. M. teigimu, jis 2011 m. sausio pabaigoje pora dienu girtavo su K. C.. Nukentejusysis išgeres negaledavo vienas paeiti, nuolat griuvinedavo. Po vieno tokio K. C. nukritimo jis pagulde ji i lova ir pats nuejo gulti, o ryte nukentejusiji rado negyva. Itariamasis pažymi, jog išvakarese su K. C. nekonfliktavo ir jis neturejo jokios priežasties jo nužudyti.
D. M. prašo atsižvelgti, jog jis turi nuolatine gyvenamaja vieta, jis rupinasi savo bei brolio ir sesers nuosavybe (gyvenamaisiais ir ukiniais reikalais, žeme), o del to, jog yra suimtas jis negali dirbti žemes ukio darbu.
Teismo posedyje itariamojo D. M. gynejas praše skunda tenkinti, o prokuroras – skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
D. M. skundas atmestinas.
Apylinkes teismo nutartis, kuria itariamajam D. M. pratestas kardomosios priemones – suemimo terminas trims menesiams, yra pagrista ir teiseta, ji neprieštarauja Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 50 1 punkto nuostatai, kurioje itvirtinta, jog teisejai, skirdami suemima, taip pat arešta privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodancias, kad niekam neturi buti atimta laisve kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias proceduras, kokias yra nustates istatymas, ir atsižvelgti i BPK 122 straipsnio 7 dali, nustatancia, jog suemimas gali buti skiriamas tik tada, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytu tikslu.
Byloje esantys faktiniai duomenys – paties itariamojo parodymai, ivykio vietos apžiuros protokolas, teismo medicinos eksperto lavono tyrimo išvada, liudytoju S. C., B. P., V. I. parodymai, itariamojo parodymu patikrinimo vietoje protokolas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leido ikiteisminio tyrimo teisejui pagristai manyti, kad D. M. galejo padaryti jam inkriminuojama nusikalstama veika.
Teismas atkreipia demesi i tai, kad sprendžiant kardomosios priemones – suemimo pagristumo klausima, apeliacines instancijos teismas nevertina byloje surinktu irodymu, nesprendžia kaltes klausimo. Tokio pobudžio išvados bus padarytos išnagrinejus byla iš esmes pirmosios instancijos teisme. Kardomoji priemone skiriama esant pagristam manymui apie asmens padarytas nusikalstamas veikas.
Priimdamas nutarti pratesti kardomosios priemones – suemimo termina trims menesiams apylinkes teismas pagristai konstatavo, kad jis gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo.
Itariamasis D. M. itariamas padares labai sunku nusikaltima, už kuri numatyta laisves atemimo bausme iki 15 metu. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarime Nr. 50 I d. 8 p. išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama LR BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitu aplinkybiu“ savokai ir šios aplinkybes pakanka asmeniui skirti ar pratesti suemima LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.
Be to iš apeliacines instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, jog D. M. yra nevedes, nedirba, t.y. nera susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais. Taip pat pažymetina, jog ikiteisminis tyrimas yra pradineje stadijoje. Ivertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad D. M. budamas laisveje gali pasislepti nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, siekdamas išvengti ateityje gresiancios griežtos realios laisves atemimo bausmes (LR BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Tokiai teismo išvadai, atsižvelgiant i aukšciau išdestytus motyvus, pritartina. Be to byloje yra duomenu, jog D. M. yra linkes piktnaudžiauti alkoholiu.
Apeliacines instancijos teismas konstatuoja, jog Ignalinos rajono apylinkes teismas pratese D. M. kardomsios priemones – suemimo termina laikydamasis proporcingumo principo ir atsižvelgdamas i galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkuma, itariamojo asmenybe bei ikiteisminio tyrimo pradine stadija, todel ji nera per griežta.
Esant aukšciau aptartam Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytam suemimo taikymo pagrindui, o taip pat salygoms, t. y. kad suemimas gali buti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytu tikslu ir tik tiriant ir nagrinejant bylas del nusikaltimu, už kuriuos baudžiamasis istatymas numato griežtesne negu vieneriu metu laisves atemimo bausme (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 d., 8 d.), skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutare:
D. M. skunda atmesti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.