- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- e2-18875-921/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11263-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- Alytaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Alytaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Alytaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 4 240,00 Eur skolą už nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį, 235,32 Eur delspinigius.
Ieškinyje nurodoma, kad 2011 m. birželio 7 d. Alytaus miesto savivaldybė administracija ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. SR-901 ir SR-902, pagal kurias UAB (duomenys neskelbtini) buvo išnuomoti 3,6887 ha ir 2,4035 ha ploto žemės sklypai, devyniasdešimt devyneriems metams, skaičiuojant nuo sutarčių sudarymo dienos. UAB (duomenys neskelbtini) išnuomotus žemės sklypus, patikėjimo teise valdo Alytaus miesto savivaldybė. UAB (duomenys neskelbtini) už nuomojamą valstybinę žemę privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau nuo 2018 m. šio mokesčio į savivaldybės biudžetą nemoka. Alytaus miesto savivaldybės administracija ne kartą atsakovei teikė priminimus, pretenzijas bei įspėjimus dėl įsiskolinimo už nuomojamą valstybinę žemę, tačiau atsakovė į Alytaus miesto savivaldybės administracijos įspėjimus ir pretenzijas nereagavo bei mokestinės prievolės iki šios dienos nėra sumokėjusi.
Atsakovei ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2019 m. spalio 21 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalis). Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis dokumentas. Esant šioms aplinkybėms priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus.
Atlikus ieškovės pateiktų įrodymų – 2011 m. birželio 7 d. Valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. SR-901, SR-902 (e. b. l. 4–7), valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo (e. b. l. 8–11), mokesčių mokėtojo kortelės (e. b. l. 15), 2019 m. sausio 21 d. rašto Nr. SD-608(21.18), 2019 m. balandžio 16 d. rašto Nr. SD-3412(21.18), 2019 m. gegužės 16 d. rašto Nr. SD-4214(21.18) (e. b. l. 12–14), – vertinimą bei atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad ji savo įsipareigojimus ieškovei yra įvykdžiusi, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad savivaldybė yra specifinis teritorinis kolektyvas, turintis valstybės laiduotą savivaldos teisę ir savarankiškai veikiantis pagal įstatymų apibrėžtą kompetenciją, tautos viešąjį interesą, bei ir visos valstybinės bendruomenės – pilietinės tautos viešąjį interesą, kurį pagal savo kompetenciją garantuoja valstybės institucijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specifinis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009). Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad pajamos, gautos už išnuomotą valstybinę žemę sudaro savivaldybių biudžetų pajamas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad pajamos, gautos už išsinuomotą valstybinę žemę sudaro savivaldybių finansinius išteklius. Tokiu būdu sistemiškai aiškinant teisės aktus, akivaizdu, kad valstybinės žemės naudotojai ir nuomininkai nuomos mokestį privalo mokėti į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetą. Aplinkybės, kai atsakovė siekia išvengti žemės nuomos mokesčio sumokėjimo, parodo, kad padėtis, kai nėra laiku sumokamas žemės nuomos mokestis, yra tokio subjekto tikslas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, atsakovė į įspėjimus nereagavo, valstybinės žemės nuomos įsiskolinimo nesumoka. Sutarčių pagrindu prisiimtas prievoles sutarties kontrahentai vienas kito atžvilgiu privalo vykdyti tinkamai ir laiku (CK 6.38, 6.200 straipsniai). Įsipareigojimų nevykdymas gali būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais (pvz., esant force majeure aplinkybėms (CK 6.212 straipsnis)). Atsakovė nevykdė prievolės, numatytos pasirašytų sutarčių 11 punktuose. Pagal sutarčių 11 punktą atsakovė apskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį už einamuosius metus privalėjo sumokėti iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos. Nors atsakovei buvo nusiųsti priminimai bei įspėjimai dėl susidariusio įsiskolinimo, tačiau nuomos mokesčio už mokestinius 2018 metus nesumokėjo, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteisiama 4 240,00 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis. Biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kadangi atsakovė netinkamai įvykdė prievolę, todėl privalo sumokėti netesybas. Ieškovei iš atsakovės priteisiami 235,32 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnis).
Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 101,00 Eur žyminis mokestis, nes ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio; 3,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei Alytaus miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 1887066935, 4 240,00 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) skolą ir 235,32 Eur (dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų 32 ct) delspinigius.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 101,00 Eur (vieno šimto vieno euro) žyminį mokestį ir 3,72 Eur (trijų eurų 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.