- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-16
- Bylos Nr.
- 1A-275-135/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Virginija Žindulienė, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- O. L., D., D. L.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Teisėjas Žanas Kubeckas Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.1.; 1.2.14.3.1.; 2.4.6.; 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 16 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų O. L. ir D. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
O. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl plėšimo A. B.) ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2007-11-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė O. L. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (dėl vagystės iš A. J.) ir nuteista laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl plėšimo iš A. B.) ir nuteista laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš S. B.) ir nuteista laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė D. L. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2007 m. gegužės 9 d. laikotarpiu nuo 16 val. iki 23 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš buto, esančio Šiauliuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. J. priklausantį turtą – 400 Lt vertės muzikinį centrą „Philips“, 177 Lt vertės DVD grotuvą „Vido“, 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 350 Lt, iš viso svetimo turto už 1427 Lt.
Be to, D. L. ir O. L. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, 2007 m. gegužės 21 d. apie 14 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), O. L. grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir panaudojus fizinį smurtą, tai yra, rankomis prispaudus prie fotelio sėdintį nukentėjusįjį A. B., tokiu būdu, atimant galimybę nukentėjusiajam A. B. priešintis, tuo metu D. L. išimdama iš A. B. kišenių pagrobė svetimą, A. B. priklausantį turtą – 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną “Nokia 6101”, 200 Lt vertės mobiliojo ryšio “Motorola C261“, bevertę piniginę, kurioje buvo 70 Lt, A. B. vardu išduota SEB “Vilniaus bankas” mokėjimo kortelė “Visa Electron” Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. vardu išduota AB “Hansabankas“ mokėjimo kortelė „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota A. B., iš viso pagrobė 570 Lt vertės svetimą turtą.
Be to, D. L. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2007 m. spalio 3 d. apie 12 val. Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio poilsio parkelio, atvirai pagrobė svetimą turtą – iš nukentėjusiosios S. B. rankų pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Siemens A-55“ su „Omnitel“ SIM pokalbių kortele „Ežys“, bendros 40 Lt vertės, bei pinigus – 90 Lt, iš viso svetimo, S. B. priklausančio turto už 130 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis O. L. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad nukentėjusysis buvo girtas, jo parodymai melagingi, nes iš pradžių jis nurodė, jog buvo grasinta peiliu, prispaudus jį prie kaklo, tačiau teisme šios versijos atsisakė, kad smurtas truko apie penkias sekundes. Jis nežino, kas atsitiko tarp nukentėjusio ir D. L. dėl tų telefonų, nes tuo metu jis buvo savo neįgalios motinos kambaryje ir buvo užmigęs. Jo nekaltumą patvirtina liudytoja O. Č. ir policijos pareigūnai, kurie parodė, kad nukentėjusysis buvo girtas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs jo neatpažino. Mano, kad būtų kvaila savo namuose, neįgalios motinos akivaizdoje daryti nusikaltimą ir, kad jo nuteisimui įtakos turėjo jo ankstesni teistumai.
Apeliaciniu skundu nuteistoji D. L. prašo jos veiką dėl plėšimo iš A. B. perkvalifikuoti į vagystę ir sumažinti jai nuosprendžiu paskirtą bausmę, kuri jos nuomone, yra per griežta. Nurodo, kad dėl plėšimo iš nukentėjusio A. B. ji yra kalta iš dalies, nukentėjusio niekas nelaikė už rankų, jokiu peiliu negrasino, pats nukentėjęs buvo girtas. Mano, kad nukentėjusysis išsigalvojo plėšimą, supykęs ant jos, nes nesutiko su juo lytiškai santykiauti.
Teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis A. B. prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str., 301 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apeliantų O. L. ir D. L. kaltės klausimus, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino nuteistąjį O. L. kaltu pagal BK 180 str. 1 d., o D. L. – pagal BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. Nuteistasis O. L. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti dėl plėšimo, nes pripažintas kaltu nepagrįstai, o nuteistoji D. L. prašo jos veiką dėl plėšimo perkvalifikuoti į vagystę ir sušvelninti jai paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą nuteistųjų nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinių skundų ribų.
Pagal BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobė svetimą turtą. Šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibūdina ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas. Tuo plėšimas ir skiriasi nuo vagystės, kuomet tik pagrobiamas svetimas turtas.
Nors nuteistieji savo kaltę dėl plėšimo neigia, tačiau jų kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje kruopščiai ir objektyviai ištirti bei nuosprendyje išdėstyti įrodymai: nukentėjusiojo A. B., liudytojų G. D., O. Č., iš dalies ir pačių nuteistųjų parodymais, akistatų protokolais (b.l. 47-49, 118-119, t. 3) taip pat įvykio vietos apžiūros protokolais (b.l. 94-97, 101-104, t. 2), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais (b.l. 132-134, 135-137, t. 2), nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 146-153, t. 2) ir kitais teisme ištirtais įrodymais, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistųjų veika atitinka BK 180 str. 1 d. požymius.
Visi šie įrodymai, dėl nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų patikimumo, dėl nuteistųjų veiksmų, t.y. dėl O. L. grasinimo pavartoti fizinį smurtą ir fizinio smurto panaudojimo, dėl D. L. veiksmų, užvaldant nukentėjusiojo turtą, dar kartą buvo patikrinti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nukentėjusysis A. B., būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, teisminio bylos nagrinėjimo metu ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad būtent atėjęs į butą ir pamatęs jame daugiau asmenų, pasijuto nejaukiai, kuomet nedavė D. L. savo mobiliojo ryšio telefono, ji pati telefoną ištraukė nukentėjusiajam iš rankų, o kai nukentėjusysis norėjo atsistoti ir išeiti, būtent O. L. laikė jį už pečių, pasakė „nešokinėk“, tuo pat metu D. L. iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė piniginę, iš kart po to nuteistasis O. L. išvarė nukentėjusįjį iš buto. Nukentėjusysis savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (b.l. 146-153, t. 2), akistatų su nuteistaisiais metu. Taip pat nukentėjusiojo parodymus patvirtino: liudytojas G. D., kuris parodė, kad jam su kolega nuvykus pagal pranešimą nurodytu adresu, juos pasitikęs nukentėjusysis buvo girtas, susijaudinęs, tačiau orientavosi gerai ir nurodė, kad jį apiplėšė vyriškis su randu ir moteris, nurodė butą, kuriame viskas įvyko (b.l. 183-184, t. 1, b.l. 176, t. 3); įvykio vietos apžiūros protokolai, iš karto po įvykio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu nukentėjusysis atpažino nuteistuosius bei kitus bute buvusius asmenis (b.l. 132-134, 135-137, t. 2). Įstatymas nereikalauja, kad tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami (BK 24 str. 1 d.) visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 str. dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku ir, skyrium imant, vykdytoju yra ir tas asmuo, kuris pilnai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą ir grobė turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyvius plėšimo požymius, nurodytus BK 180 str. 1 d. (tik naudojo smurtą arba tik grobė turtą). Nuteistųjų atliktus veiksmus nukentėjusysis suprato kaip psichinę prievartą ir jo atžvilgiu pavartotą fizinį smurtą, nes buvo girtas ir negalėjo pasipriešinti, be to, baimę jam kėlė O. L. išvaizda (randas ant veido), be nuteistųjų kambaryje dar buvo du vyrai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nukentėjusiojo laikymas už pečių, neleidimas atsistoti bei pasakymas „nešokinėk“, taip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, laikytini kaip grasinimas panaudoti fizinį smurtą bei fizinis smurtas, o tai, kad tuo pačiu metu nuteistoji D. L. paėmė nukentėjusiajam priklausančius daiktus, vertintina kaip bendri tyčiniai veiksmai, tikslu užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Tolesni nuteistųjų veiksmai: O. L. nurodymas neleisti atrakinti durų policijos pareigūnams, D. L. slėpimasis nuo policijos pareigūnų spintoje patvirtina nuteistųjų supratimą apie jų veiksmų neteisėtumą nukentėjusiojo atžvilgiu. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamą veiką kaip plėšimą, padarytą bendrais tyčiniais veiksmais užvaldžius nukentėjusiojo A. B. turtą.
Nuteistojo O. L. argumentas, kad jo kaltę teismas grindė vien melagingais nukentėjusiojo parodymais yra nepagrįstas, nes teismas O. L. kaltę grindė visais byloje ištirtais įrodymai. Byloje nustatyta, kad tik nukentėjusiojo pirminiame pareiškime nurodyta, jog jam buvo grasinta peiliu, tačiau vėlesnėse apklausose ir daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu nukentėjusysis nurodė, kad nėra įsitikinęs ar prieš jį buvo panaudotas peilis, nes pačio peilio nematė ir neįsidėmėjo, kadangi buvo suimta už sprando ir prie sprando juto kažką šaltą, tokio šaltumo kaip metalas, gal tai galėjo būti ir laikrodžio apyrankė (b.l. 105-106, t. 6). Nukentėjusysis paaiškino, jog jis buvo girtas, patyrė stresą dėl jo atžvilgiu nuteistųjų atliktų veiksmų. Kiti nukentėjusiojo A. B. parodymai esminėse įvykio aplinkybėse nesikeitė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Be to, aplinkybė dėl grasinimo peiliu ar ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu nebuvo įrodyta, todėl nuosprendžiu apylinkės teismas šią aplinkybę pašalino iš kaltinimo. Taip pat nuteistojo O. L. nekaltumo nepatvirtina liudytojos O. Č. parodymai, nes ši liudytoja visą laiką kambaryje nebuvo, todėl visko galėjo ir nematyti, ar nukentėjusiajam buvo grasinta bei kaip buvo paimta A. B. piniginė, kadangi viskas įvyko per trumpą laiką. Liudytoju apklausta policijos pareigūnas parodė, kad nors nukentėjęs vyriškis buvo girtas, susijaudinęs, tačiau orientavosi gerai, nurodė butą, kuriame jį apiplėšė ir iš kur jis buvo išvarytas. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, teismas neturi pagrindo nukentėjusiojo A. B. parodymų laikyti melagingais ir apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais O. L. išteisinti, o D. L. veiką perkvalifikuoti kaip vagystę.
Apeliaciniu skundu nuteistoji D. L. prašo sušvelninti jai paskirtą nuosprendžiu bausmę.
Pagal BK 54 str. 1 d. teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. LR BK 54 str., reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę D. L., minėto įstatymo nuostatų nepažeidė.
Pagal BK 61 str. 1 d. teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismas, vadovaudamasi BK 54 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgė į nuteistosios D. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (plėšimą iš A. B. padarė bendrininkų grupėje), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę apibūdinančius duomenis – teista 1 kartą už plėšimą, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, bausta administracine tvarka, nedirbanti, charakterizuojama neigiamai. Kadangi D. L. yra teista už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinius nusikaltimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad D. L. BK 27 str. 1 d. prasme laikytina recidyviste. Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai D. L. parinko laisvės atėmimo bausmės rūšis, kurios savo dydžiu, vadovaudamasi BK 61 str. 2 d. nuostatomis, yra mažesnės, nei BK 178 str. 1 d., 2 d., bei 180 str. 1 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Taip pat BK 63 str. 4 d. pagrindu subendrinus paskirtas bausmes ir paskirta galutinė subendrinta bausmė teismo nuomone nėra per griežta, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, todėl nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų O. L. ir D. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. nuosprendžio atmesti.