Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjai Ž. T. ir P. Č. (toliau – ir pareiškėjai) patikslintame skunde prašė:

1) panaikinti atsakovo Prienų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2014 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (12.1)GP-2014/468;

2) įpareigoti atsakovą Prienų rajono savivaldybės administraciją pakeisti pareiškėjams priklausančių sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtį iš žemės ūkio į komercinę, remiantis Prienų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T3-57 dėl 0,52 ha sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimo, atsakovą įpareigojant parengti sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą arba pasiūlant pareiškėjams sudaryti sutartį dėl sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo;

3) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) nutraukti pareiškėjų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kol nebus pakeista šių sklypų paskirtis į komercinę pagal pareiškėjų prašymą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai (I t., b. l. 105–107).

Pareiškėjai patikslintame skunde paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjai 2007 m. vasario 13 d. pateikė Prienų rajono savivaldybei prašymą pritarti pareiškėjų priklausančio 0,52 ha sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Prienų rajone, paskirties pakeitimui ir detaliojo plano rengimui. Prienų rajono savivaldybės taryba pritarė pareiškėjų prašymui, priimdama 2007 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. T3-57 dėl 0,52 ha sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimo. Atsakovas nepagrįstai atsisakė rengti detalųjį planą, kadangi pareiškėjams priklausęs 0,52 ha sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įregistruotas viešame registre. Nors pareiškėjams priklausęs 0,52 ha sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra padalintas į pareiškėjams priklausančius du sklypus, t. y. sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (pastarasis paimtas visuomenės poreikiams), tačiau tai yra tas pats sklypas, kurio paskirties keitimui pritarė Prienų rajono savivaldybės taryba 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T3-57. Atsakovas nepagrįstai atsisakė rengti detalųjį planą, motyvuodamas ir tuo, jog pradėta ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 46 straipsnio 5 dalis nustato, kad nuo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). Tačiau įstatymas nedraudžia savininkui keisti žemės sklypo paskirties žemės paėmimo visuomenės poreikiams metu, ypač tais atvejais, kai prašymas dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo pateikiamas iki sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra naikintinas, kadangi jis nepagrįstas jokia teisės norma, draudžiančia savininkui toliau vykdyti žemės sklypo paskirties keitimo procedūrą, ypač tais atvejais, kai prašymas dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo įgaliotai institucijai pateikiamas iki sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjai taip pat nurodė, jog ginčo žemės sklypų padalinimo šioje byloje neginčija, tačiau tvirtina, kad padalinimas nėra užbaigtas, kol nėra užbaigta vieno iš šių sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. VĮ Registrų centro duomenimis, tai yra pareiškėjų nuosavybė, todėl jie turi teisę keisti šių sklypų paskirtį, kol sklypai nėra paimti visuomenės poreikiams, nes Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pasikeitimą, kai valstybė paima nekilnojamąjį turtą visuomenės poreikiams, susieja su registracija (CK 4.100 str. 4 d.), kurios duomenimis pareiškėjai yra sklypų savininkai. Įstatymai įtvirtina registro duomenų teisinį statusą CK 4.262 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriuose nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre esami duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įtvirtinta registro duomenų teisingumo prezumpcija. Taigi pareiškėjai yra ginčo sklypų savininkai, turintys teisę keisti šių sklypų paskirtį, ypač įvertinus tai, kad šiuo metu vyksta tik vieno iš šių sklypų (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

Pareiškėjai nurodė, kad prašymo pateikimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir TPĮ) numatė, jog detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo bendrąją tvarką nustato TPĮ, kurio 20 straipsnio 1 dalis numato, kad nagrinėjamu atveju detaliojo teritorijų planavimo organizatoriumi gali būti tik savivaldybės administracijos direktorius. Minėto straipsnio 2 dalis numato ir specialiąją tvarką – savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui. Tokia tvarka nustatyta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos apraše. Šiuo atveju atsakovas išreiškė nesutikimą pats tapti pareiškėjų pageidaujamo detaliojo plano organizatoriumi, taip pat nesiūlė pareiškėjams sudaryti sutartį dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, nors prašymo pateikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas tokią galimybę numatė. Taigi atsakovas pažeidė gero administravimo taisykles ir konstitucinį principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.), valdžios institucijų veiksmų nuoseklumo ir teisėtų lūkesčių principus.