Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-06-25 · Civilinė byla Nr. 2S-466-212/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-05-08Panevėžio apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-25Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-25
Bylos Nr.
2S-466-212/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01240-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Pareiškėjas
UAB „SNORO lizingas“
Kreditorius
UAB „SNORO lizingas“
Skolininkas
J. M.
Civilinė byla Nr. 2S-466-212/2012Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01240-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 116.10.1;121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 25 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „SNORO lizingas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-7730-755/2011 pagal kreditoriaus UAB „SNORO lizingas“ pareiškimą skolininkei J. M. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „SNORO lizingas“ prašė ištaisyti klaidą išduotame 2011-10-24 teismo įsakyme dėl skolos priteisimo iš skolininkės J. M.. Nurodė, kad teismo įsakyme teismas nepriteisė 1 708,87 Lt skolos pagal sutartį.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Nustatė, kad pagal kreditoriaus UAB „SNORO lizingas“ Panevėžio miesto apylinkės teismui 2011-10-21 pateiktą pareiškimą dėl 1 708,87 Lt skolos, 127,29 delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų ir 14 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš skolininkės J. M. 2011-10-24 išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė iš skolininkės J. M. kreditoriaus naudai išieškoti 127,29 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-10-24 iki visiško atsiskaitymo su kreditoriumi, 14 Lt žyminio mokesčio, o valstybės naudai - 6 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Įsiteisėjęs teismo įsakymas 2011-12-08 buvo išsiųstas kreditoriui. 2012-05-04 kreditorius pateikė prašymą dėl klaidos 2011-10-24 teismo įsakyme ištaisymo – 1 708,87 Lt pagal sutartį likusių mokėjimų sumos priteisimo, kuri liko teismo įsakymu nepriteista. Nurodė, jog pagrindinės skolos 2011-10-24 teismo įsakyme nepriteisimas - nėra rašymo apsirikimas ar aiški aritmetinė klaida, kurios ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Todėl nesant galimybės 2011-10-24 teismo įsakymu nepriteistos 1 708,87 Lt skolos priteisti, pasinaudojant CPK 276 str. numatytu klaidos ištaisymo instrumentu, nesant jokių galimybių priimti papildomą sprendimą praėjus tokio klausimo iškėlimo įstatymo numatytam terminui bei atsižvelgiant į bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, kreditoriaus prašymą atmetė.

Atskiruoju skundu kreditorius prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-07 nutartį ir perduoti klaidos 2011-10-24 teismo įsakyme ištaisymo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismas, išspręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, priėmė dalinį teismo įsakymą, t. y. nepriteisė 1 708,87 Lt likusių mokėjimų skolos. Galimybė priimti dalinį teismo įsakymą numatyta tik CPK 439 str. 4 d., tačiau teismas jau pareiškimo priėmimo stadijoje tenkino tik dalį pareiškime nurodytų reikalavimų, nors tokia galimybė įstatyme nenumatyta. Kreditorius nėra gavęs nutarties, kurioje būtų išdėstyti teismo motyvai dėl atsisakymo pilnai tenkinti pareiškimą ar nurodymai ištaisyti nustatytus trūkumus. Skolininkė prieštaravimų nepateikė, taip pat skolos dalies po pareiškimo pateikimo teismui nemokėjo, todėl dalinis teismo įsakymas negalėjo būti priimtas. Mano, kad remiantis CPK XXII skyriaus nuostatomis, nesant galimybės tenkinti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo iš dalies, 2011-10-24 išduotame teismo įsakyme buvo padaryta aiški klaida, neįrašant dalies kreditoriaus reikalavimų į rezoliucinę teismo įsakymo dalį. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias rašymų apsirikimų taisymą bei teismo įsakymų išdavimo tvarką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-07 nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-10-24 priėmė teismo įsakymą išieškoti iš J. M. kreditoriaus UAB „SNORO lizingas“ naudai 127,29 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011-10-24 iki visiško atsiskaitymo su kreditoriumi ir 14 Lt žyminio mokesčio. Pirmos instancijos teismas, priimdamas teismo įsakymą, neišsprendė 1 708,87 Lt skolos priteisimo klausimo, nors kreditorius pareiškime prašė priteisti jo naudai 1 708,87 Lt skolos (b. l. 2, 8).

Teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad ši teisės norma turi būti taikoma ne formaliai, bet racionaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, įstatymų leidėjas siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išdavė 2011-10-24 teismo įsakymą, patenkindamas tik dalį kreditorės reikalavimo. Pažymėtina, jog spręsdamas dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas netikrina pareikšto reikalavimo pagrįstumo ir atsižvelgia į kreditoriaus pareiškime nurodytą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą. Pirmosios instancijos teismo teisėjas 2011-10-24 rezoliucija priėmė kreditorės pareiškimą, kaip atitinkantį turinio ir formos reikalavimus, todėl turėjo išduoti teismo įsakymą atitinkantį kreditorės pareiškimo turinį. Pirmosios instancijos teismas 2011-10-24 teismo įsakymo dėstomojoje dalyje nurodė kreditorės prašymo esmę, tačiau rezoliucinėje dalyje priteisė tik delspinigius, procesines palūkanas ir žyminį mokestį.

Pagal CPK 439 str. 4 d. dalinis teismo įsakymas gali būti priimamas tik tuo atveju, kai skolininkas įvykdo dalį reikalavimų arba dalį jų pripažįsta ir prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies. Iš nagrinėjamos bylos matyti, jog skolininkė prieštaravimų nepareiškė, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti dalinį teismo įsakymą.

Faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog 2010-11-24 teismo įsakymo rezoliucinė dalis neatitinka dėstomosios įsakymo dalies bei kreditorės pareiškimo. Dėl teismo padarytos techninės klaidos teismo įsakymo rezoliucinėje dalyje liko neįrašyta 1 708,87 Lt skola, kurią prašė priteisti kreditorė. Nagrinėjamoje byloje tai vertintina kaip aiški techninė klaida, kuri neabejotinai turi būti ištaisyta Pažymėtina, kad nurodytos klaidos ištaisymas šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip keičiantis teismo įsakymo esmę, nes skolos dydis yra nurodytas pareiškime bei teismo įsakymo dėstomojoje dalyje. Kaip jau minėta, teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, kad būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas.

Teismas, atsižvelgdamas į susiklosčiusią išimtinę teisinę situaciją, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs spręsti 2011-10-24 teismo įsakymo trūkumų ištaisymo klausimą, formaliai aiškino ir taikė CPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatas ir tai lėmė neteisėtos nutarties priėmimą.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo 2011-10-24 įsakymas yra įsiteisėjęs, o CPK 276 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog dėl teismo nutarties ištaisymų sprendime gali būti parduotas atskirasis skundas, pirmosios instancijos teismo 2012-05-07 nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Zina Mickevičiūtė