Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1522-52/2008 panaikinimo pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui A. B., tretiesiems asmenims AB „Swedbank“, B. R., notarei V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei S. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas sprendime nurodė, jog nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių išskirtinę kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, dėl abiejų sutuoktinių netinkamo elgesio šeimoje nuolat kyla konfliktai ir nesutarimai, todėl tolesnis jų gyvenimas kartu yra negalimas. Šeima faktiškai iširusi, todėl santuoka nutrauktina ir kaltais dėl santuokos nutraukimo pripažintini abu sutuoktiniai. Atsakovas prašė 1994-01-31 tarp S. B. bei S. B. sudarytą dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu LR CK 1.87 str. pagrindu. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad S. B. bei S. B. valia, sudarant 1994-01-31 dovanojimo sandorį, neatitiko šalių tikrųjų ketinimų. Atsakovas, ginčydamas sandorį LR CK 1.87 str. pagrindu privalo įrodyti kaip jis pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, kadangi 1994-01-31 dovanojimo sandorio pagrindu A. B. sutuoktinės įgytas butas vėliau buvo parduotas, o jį pardavus gautos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos gyvenamosios patalpos įsigijimui. Sandorio neginčijo per įstatymo nustatytą terminą, nors apie tokį tariamą pažeidimą turėjo žinoti nuo pat sandorio sudarymo momento. Gauta 30000 Lt suma buvo panaudota šeimos gyvenamosios patalpos įsigijimui, todėl ginčijamas dovanojimo sandoris atsakovo teisių ar teisėtų interesų nepažeidė, priešieškinis nepagrįstas. Ieškovės nurodytam nekilnojamojo turto padalijimo būdui atsakovas iš esmės neprieštaravo, tik nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl 187850 Lt dydžio piniginės kompensacijos priteisimo. Atsižvelgiant į LR CK 3.117 str. įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) dalytinas priteisiant ieškovei ir atsakovui po 1/2 jo dalį. Sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Kadangi 1994-01-31 S. B. dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovei butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o 2002-04-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė už 30000 Lt sumą perleido O. V., todėl 30000 Lt suma laikytina ieškovės asmeninėmis lėšomis. Šalims priteisus po 1/2 dalį minėtos gyvenamosios patalpos, ieškovė turi teisę gauti kompensaciją už šeimos gyvenamąją patalpą įsigyjant panaudotas asmenines pinigines lėšas. Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad ieškovei kartu su atsakovu santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 46000 Lt sumą įsigyjant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo panaudota 30000 Lt dydžio asmeninių lėšų suma. Ieškovės nurodyta kompensacijos suma – 187850 Lt laikytina nepagrįsta, kadangi ji minėto dydžio sumos šeimos gyvenamosios patalpos įsigijimui nepanaudojo, jos niekada neturėjo. Priteisus prašomą piniginės kompensacijos sumą, kartu su 1/2 dalimi šeimos gyvenamosios patalpos, ieškovė nepagrįstai praturtėtų, taip pat būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 30000 Lt dydžio piniginė kompensaciją už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimui panaudotas asmenines lėšas. Nesant ginčo tarp šalių dėl kito nekilnojamojo turto padalijimo, jiems priteistina po 1/2 dalį minėto nekilnojamojo turto. Atsakovas ieškovės išdėstytai automobilių padalijimo tvarkai neprieštarauja, tačiau nesutiko su transporto priemonių įvertinimu. Turto rinkos vertė gali būti nustatoma remiantis inventorizaciniais duomenimis, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Nei ieškovė, nei atsakovas įrodymų liudijančių automobilio „T. C.“, v/n (duomenys neskelbtini) bei automobilio „Peugeot 605“, v/n (duomenys neskelbtini) vertę nepateikė. Šio dalytino turto vertę nustatė teismas. Remiantis transporto priemonių pardavimo portalo www.autoplius.lt duomenimis, artimesnė rinkos vertei yra ieškovės nurodyta automobilio „T. C.“, v/n (duomenys neskelbtini) bei automobilio „Peugeot 605“, v/n (duomenys neskelbtini) vertė. Todėl, atsižvelgiant į šalių norus, ieškovei priteistinas automobilis „T. C.“, v/n (duomenys neskelbtini) (3500 Lt vertės), o atsakovui priteistinas automobilis „Peugeot 605“, v/n (duomenys neskelbtini) (7000 Lt vertės). Atsakovui priteisus didesnės vertės automobilį, ieškovei iš jo priteistina 1750 Lt dydžio piniginė kompensacija. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, LR CK 3.92 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių siekiant nuginčyti sudarytus sandorius. 2006-09-18 paskolos sutartyje yra padarytas įrašas liudijantis, kad ieškovė gavo pasiskolintą 15000 Lt sumą. Minėtos pinigų sumos dalis 11500 Lt buvo panaudota šalių bendrosios jungtinės nuosavybės pagerinimui. Likusi paskolos dalis, ieškovės teigimu, taip pat buvo panaudota bendroms šeimos reikmėms. Kadangi 15000 Lt dydžio suma buvo panaudota šeimos gyvenamosios patalpos remontui, laikytina, kad jos grąžinimas yra bendroji sutuoktinių prievolė. Ieškovė sutiko, kad po santuokos nutraukimo pareiga grąžinti 15000 Lt dydžio paskolą B. R. būtų pripažinta jai. Atsakovas sutiko prisiimti pareigą grąžinti likusią negrąžintą paskolos dalį AB bankui „Swedbank“. Po santuokos nutraukimo ieškovei tenka pareiga grąžinti 15000 Lt sumą, o atsakovui – 8677 Lt sumą. Po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, atsakovas iš savo asmeninių lėšų AB bankui „Swedbank“ sumokėjo 3222,60 Lt sumą, o ieškovei po santuokos nutraukimo tenka pareiga grąžinti didesnę paskolos sumą, jai iš atsakovo priteistina 1550,20 Lt dydžio kompensacija. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies (apie 60 proc.), jai iš atsakovo priteistina 1077 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atmetus atsakovo priešieškinį, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ieškovė sutinka dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo dalyje, dėl pavardžių nutraukus santuoką, tačiau nesutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bei dalyje, kad atsakovas turi išmokėti tik 30000 litų piniginę kompensaciją už šeimos būstui panaudotas asmenines pinigines lėšas bei bylinėjimosi išlaidų dalyje. Sprendimas yra neteisingas ir tiesiogiai pažeidžiantis ieškovės turtinius interesus, prieštaraujantys materialinėms teisės normoms, priimtas nepilnai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos santuokos nutraukimo bylose. Šiose bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kurias šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, turi teisę, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje išaiškėjusias aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, patenkinti daugiau reikalavimų negu buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku ar pagrindu. Teismas nuspręsdamas, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, motyvavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir atsakovo kaltę įrodinėjo išimtinai artimų giminaičių liudytojų parodymais, todėl jų parodymai vertinami kritiškai. Teismas nevertindamas liudytojų paaiškinimų pažeidė CPK 189 str. l d. nuostatas, kur įtvirtinta, kad liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis. Liudytojų parodymus, kaip vieną iš įrodymų rūšių, numato CPK 177 str. 2 d., todėl teismas turėjo vertinti apklaustų liudytojų parodymus, nes jie buvo reikšmingi nustatant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl neištikimybės, fizinio ir psichologinio smurto, žiauraus elgesio šeimoje. Atsakovas neginčijo šių ieškinyje išdėstytų aplinkybių, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo priteistas 30000 Lt kompensacijos dydis neteisingas ir pažeidžiantis ieškovės turtinius interesus bei CK 3.98 str. 2 d. nuostatas. Civilinio Kodekso 3.98 str. 2 d. numato, kad sutuoktinis investavęs asmenines lėšas į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę turi teisę į piniginę kompensaciją. Butas buvo pirktas už 46 000 Lt, iš kurių 30 000 Lt - ieškovės asmeninės lėšos, vadinasi, butui įsigyti panaudota 65,2 procentai asmeninių lėšų, o likusieji 34,8 procentai yra bendroji su atsakovu nuosavybė, arba 17,4 procento kiekvieno sutuoktinio dalis. Korporacija „Matininkai" atliko buto (duomenys neskelbtini) vertinimą ir nustatė, kad vertinimo dieną 2007-07-16 buto vertė yra 289000 litų. Atsakovas turto ataskaitos neginčijo, savo įvertinimo nepateikė. Išmokėtinos piniginės kompensacijos dydį teismas turėjo paskaičiuoti tokia tvarka: šeimos būsto kaina 289 000 Lt, kiekvieno iš sutuoktinių dalis pinigine išraiška sudarys 144 500 litų (289000Lt : 2), kadangi šeimos būstui įsigyti buvo panaudota 82,6 % (65,2 +17,4) ieškovės lėšų, tai atsakovo dalis procentais sudarys - 17,4 proc. arba 50286 Lt. CK 3.119 str. l d. nustatyta, kad dalinamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, todėl įvertinus tai, kad atsakovui teismas priteisė ½ dalį buto arba turto už 144 500 Lt, kai faktiškai atsakovui priklauso tik 17,4 proc. buto, arba pinigine išraiška 50286 Lt, ieškovei turėjo būti priteista 94 214 Lt (144 500Lt - 50 286 Lt) piniginė kompensacija. Teismas priteisdamas tik 30 000 Lt piniginę kompensaciją pažeidė 3.119 str. nuostatas bei nukrypo LAT formuojamos praktikos. Su kitais teismo sprendimais dėl priešieškinio atmetimo, dėl šalims priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo, dėl pavardžių nutraukus santuoką, kreditorinių įsipareigojimų apeliantė visiškai sutinka.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, jog šioje byloje yra nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Civilinio proceso kodekso 266 straipsnis nustato, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Tai yra imperatyvaus pobūdžio procesinė teisės norma. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga arba atsakovo, paduodančio priešieškinį, pareiga (CPK 111 str. 2 dalies 2 p., 135 str. 1 dalis, 143 straipsnis). Tačiau teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos asmenų teisėms arba pareigoms, gali juos savo iniciatyva įtraukti į bylą dalyvauti su viena iš šalių kaip trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčijo dvišalį sandorį, t.y. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės S. B. (apdovanotosios) ir S. B. (dovanotojo). Šiuo atveju akivaizdu, kad materialinis teisinis reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu yra taikomas abiem sandorio šalims, kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu tiesiogiai veikia visų jo šalių subjektines teises ir pareigas. Dovanojimo sutartyje išreiškiama suderinta dovanotojo valia neatlygintinai perduoti turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise ir priešpriešinė valia tą turtą ar turtinę teisę (šiuo atveju ginčo butą) priimti, todėl ir ginčijant tokį sandorį yra veikiama abiejų jo šalių suderinta priešpriešinė valia. Pastebėtina tai, kad atsakovas ginčijo sandorį CK 1.87 straipsnyje nustatytu pagrindu, t.y. prašė šį sandorį pripažinti apsimestiniu, t.y. šio sandorio šalių atžvilgiu taikyti pirkimo – pardavimo sandoriams taikytinas taisykles. Tokiu būdu, ieškinio pagrindas apsprendė ir byloje nustatinėtinas aplinkybes – šalių tikrosios, o ne išoriškai išreikštos šį sandorį sudariusių asmenų valios nustatymą. Pateikdamas teismui priešieškinį atsakovas A. B. ginčijamo sandorio vienos iš šalių – dovanotojo S. B. atsakovu byloje nenurodė, o pirmosios instancijos teismas tokio priešieškinio trūkumo nekonstatavo ir jam pašalinti termino nenustatė (CPK 115, 138 str.). Teismas taip pat neįtraukė šio asmens dalyvauti byloje ir trečiuoju asmeniu. Tokiu būdu, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, tuo pažeisdamas CPK 266 straipsnio nuostatas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui laikytina, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo, todėl kiti apeliacinio skundo motyvai neanalizuotini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.