Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. Ž. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nuteistojo S. Ž. skundą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, S. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį (dėl 9 nusikaltimų), BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl 17 nusikaltimų), BK 153 straipsnį (dėl 3 nusikaltimų), BK 140 straipsnio 2 dalį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, 6 dalimi, BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams ir 1250 litų bauda.Marijampolės apylinkės teisme 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo gautas nuteistojo S. Ž. skundas, kuriame nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2006 m. balandžio 12 d., t. y., iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnio pakeitimams, kurie sunkina jo teisinę padėtį, todėl jo atžvilgiu negalioja.Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsisakė priimti S. Ž. skundą (ieškinį) ir grąžino jį padavusiam asmeniui motyvuodamas tuo, kad skunde nėra nurodytas joks keliamas reikalavimas, taip pat tuo, kad S. Ž. ne kartą šiuo klausimu kreipėsi į teismus ir jo prašymai nutartimis atmesti, jam buvo išaiškinta, kad BVK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl dar kartą nagrinėti analogišką asmens prašymą nėra tikslinga.S. Ž. pateikė skundą, iš kurio turinio galima manyti, kad jis prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį. Skunde nurodo, kad vadovaujantis 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis BVK 158 straipsnio nuostatomis, lygtinai negali būti paleisti asmenys, nuteisti pagal BK 149 straipsnio 3, 4 dalį, 150 straipsnio 3, 4 dalį, 153 straipsnį, tačiau iki 2013 m. sausio 1 d. toks draudimas BVK nuostatose nebuvo numatytas, todėl, akivaizdu, kad jis blogina nuteistojo padėtį, kas reiškia, jog šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad jis už minėtas nusikalstamas veikas buvo nuteistas dar 2007 metais, jo atžvilgiu, vadovaujantis BK 3 straipsnio nuostatomis, turėtų būti taikoma senoji BVK redakcija, kai 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs draudimas dar nebuvo taikomas. Nuteistojo S. Ž. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo taisyklę, pagal kurią, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš šios teisės normos seka, kad asmenys, įvykdę komentuojamame straipsnyje numatytas sąlygas, gali būti teikiami Lygtinio paleidimo komisijai dėl galimo jų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vis tik ši bendra taisyklė turi tam tikras išimtis, įtvirtintas BVK 158 straipsnyje (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2040 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.). Remiantis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Atsižvelgiant į aptariamos teisės normos formuluotę, akivaizdu, jog asmenys, įsiteisėjusiais ir vykdomais teismo nuosprendžiais nuteisti pagal BK 149 straipsnio 3, 4 dalį, 150 straipsnio 3, 4 dalį, 151 straipsnio 2 dalį, 151¹ straipsnį ir 153 straipsnį iš pataisos įstaigos, jų atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, negali būti paleidžiami, ką konstatavo tiek Marijampolės apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi (byla Nr. TS-33-564/2015), sprendęs analogišką nuteistojo S. Ž. prašymą, tiek ir Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi (byla Nr. 1S-1390-317/2015) atmesdamas nuteistojo skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties.Šių duomenų pagrindu analizuojant nuteistojo S. Ž. apygardos teismui pateiktus argumentus, matyti, jog nors nagrinėjamu atveju jis nesutinka su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti jo skundą, tačiau iš esmės jis nurodo analogiškus savo turiniu argumentus, kurie jau buvo detaliai išanalizuoti priimant aukščiau paminėtas Marijampolės apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. ir Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis. Esant šioms aplinkybėms, nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsisakymo priimti pakartotinį nuteistojo S. Ž. prašymą dėl to paties dalyko – BVK 158 straipsnio nuostatų netaikymo, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad analogiškas nuteistojo prašymas buvo išnagrinėtas ne tik apylinkės teisme, tačiau jo pagrįstumą peržiūrėjo ir aukštesnės instancijos teismas, kas rodo, jog S. Ž. nagrinėjamu atveju pasinaudojo visomis jam suteiktomis teisėmis tiek teikti prašymus, tiek ir skųsti jo netenkinančius pirmosios instancijos teismo sprendimus aukštesniajam teismui, tenkinti jo skundo teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.