Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-01-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-25-806/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-03
Bylos Nr.
AN2-25-806/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01129-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
  • 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-25-806/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01129-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) įgalioto asmens Ramūno Sabaliausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. Institucijos vyriausiasis specialistas Ramūnas Sabaliauskas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu nustatė, kad S. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2022 m. vasario 11 d. 16.58 val. Vilniuje, Perkūnkiemio g. 37, vairuodama transporto priemonę „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 8 punktą, 1 priedo 332 punktą. S. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 40 Eur dydžio bauda.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutarimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-9919-2022 panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant S. V. veikoje administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, požymių.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio mėn. 31 d. nutarimą ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-827-1072-2022, paliekant galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio mėn. 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. Al 1-8123/22(1.1.56-SM3), kuriuo S. V. paskirta administracinė nuobauda – 40 Eur bauda. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas S. V. bylą, nepakankamai įsigilino į pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, nesiėmė veiksmų nustatant faktinių duomenų visumą, kuria remdamasis įstatymo numatyta tvarka nustatytų, ar yra padarytas administracinis nusižengimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, taip priimdamas neteisingą nutarimą, panaikinęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio mėn. 25 d. nutarimą Nr. A11 - 8123/22(1.1.56-SM3) dėl S. V. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

3.2. Pažymima, kad proceso dalyviai savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, būti aktyviais ir rūpestingais, siekdami įgyvendinti įstatymo jiems suteiktas procesines teises.

Šalies argumentai

3.3. Nurodoma, kad kelio ženklas Nr. 332 (Sustoti draudžiama) nustato: Sustoti draudžiama (Draudžiama transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos). Kitų sąlygų palikti automobilį draudžiamojoje stovėjimo vietoje (KET kelio ženklo Nr. 332 galiojimo zonoje) Taisyklėse nėra numatyta. Pagal KET III sk. 5 p. eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Pastebima, kad S. V., būdama automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja (vairuotoja), yra atsakinga už tinkamą ir teisėtą minėto automobilio saugojimo ir stovėjimo vietos pasirinkimą

3.4. Nesutinkama su teismo vertinimu, jog kelias, einantis nuo Pavilnionių g. 43 namo pro 41-ojo, 43-ojo ir 47-ojo namų kiemus, yra analogiškas keliui, kuriame S. V. pasirinko palikti stovėti automobilį Vilniuje, Perkūnkiemio g. 37, kur ir buvo užfiksuotas nusižengimas. Visų pirma, šie keliai skiriasi savo struktūra: Perkūnkiemio gatvėje einantis kelias (nusižengimo vieta) turi plačią asfaltuotą važiuojamąją dalį, šaligatvius, atskirtus borteliais (vienoje kelio pusėje bortelis paženklintas geltona ištisine ženklinimo linija), susikirtimuose su kitais keliais įrengtus pirmumo bei draudžiamuosius kelio ženklus. Tuo tarpu kelyje, kuriuo vyko S. V. (nuo Pavilnionių g. 43 iki 47), visi požymiai rodo, jog tai namo kiemo teritorija: įrengtos stovėjimo vietos, prieigose prie daugiabučių namų nužeminti borteliai patogiam judėjimui su vežimėliais, įrengti įvažiavimai į garažus, nėra jokių pirmumo ar draudžiamųjų ženklų, eismas organizuojamas daugiabučių namų kiemų sąlygomis. Eismas organizuotas taip, jog iš namų Pavilnionių g. nuo 43 iki 47 galima būtų išvažiuoti tiek į Pavilnionių, tiek į Perkūnkiemio gatves. Tačiau išvažiavimo iš kiemo teritorijos pasirinkimo galimybė neleidžia daryti prielaidos ar šio kelio vertinti kažkaip kitaip, nei kaip įvažiavimą/išvažiavimą iš teritorijos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teigiama, kad S. V. iš Pavilnionių gatvės įvažiavo į daugiabučių namų teritoriją, o vėliau iš jos išvažiavo į Perkūnkiemio gatvę ties 33-uoju namu (skunde nurodomas 45 namas). Atkarpoje tarp Perkūnkiemio g. 33 ir 41 namų viso yra 4 įvažiavimai/išvažiavimai į daugiabučių namų kiemų teritorijas. Todėl kelio ženklai, atsižvelgiant į tai, ir įrengti šios atkarpos pradžioje ir pabaigoje, kur aktualu, jog nebūtų statomos transporto priemonės

3.5. Pirmosios instancijos teismo nutarime daug dėmesio skiriama būtent aptarimui ir aiškinantis, iš kur S. V. atvyko į vietą, kurioje buvo užfiksuotas jos automobilis, pastatytas kelio ženklas „Sustoti draudžiama“. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad būdamas atidus vairuotojas privalo stebėti kelio ženklus, laikytis jų reikalavimų ir nestatyti automobilio KET neleistinoje vietoje. Kiekvieno vairuotojo pareiga, paliekant automobilį, įsitikinti, ar jį pastatė nepažeisdamas KET, nepriklausomai nuo to, kaip įvažiavo į automobilio stovėjimo vietą. Visi eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, Kelių eismo taisykles.

3.6. Konstatuojama, kad dėl šių priežasčių pirmos instancijos teismo nutarime nurodytais pagrindais naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio mėn. 25 d. nutarimo nėra pagrindo ir S. V. skundas tenkinamas būti negali.

3.7. Įvertinus visas aplinkybes, daroma išvada, kad S. V. pagrįstai pripažinta kalta dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo, S. V. padarytas nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Institucijos nutarimas – teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

1. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai panaikino Institucijos nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, nesant S. V. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių.

2. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

3. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

4. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje esančią medžiagą, susipažinęs su Institucijos atstovo apeliacinio skundo argumentais ir įvertinęs byloje surinktus ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal 2022 m. gegužės 13 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinės teisenos nutraukimo S. V. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad S. V. veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

5. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pažeidimui padaryti užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

6. Kelių eismo taisyklių 1 priede įtvirtinta, kad Kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ nustato, jog „Draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos“.

7. Pagal Kelių eismo taisyklių 1 priedo 3 skyriaus 5 dalį, galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos (įskaitant sankryžos plotą) ar važiuojamųjų dalių sankirtos (įskaitant sankirtos plotą) už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, kelio ženklais „Lygiareikšmių kelių sankryža“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Eismas ratu“, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, – iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“. Galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 332–335 draudimai taip pat galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki kitų draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 332–335 arba nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528–532 (5¹ dalis).

8. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje yra nustatyta, kad sankryža yra laikoma kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų.

9. Byloje nustatyta, kad kelio ženklas Nr. 332, draudžiantis sustoti ir stovėti, nagrinėjamam įvykiui reikšmingu laiku stovėjo Perkūnkiemio gatvėje ties namu Nr. 33 ir namu Nr. 41, šio ženklo ties namu Nr. 37, prie kurio S. V. paliko stovėti savo automobilį, nebuvo. Iš byloje esančio žemėlapio matyti, kad S. V. nurodytas važiavimo maršrutas vyko keliu, kuris prasideda sankryža su Pavilnionių gatve ties namu Nr. 43 ir baigiasi sankryža su Perkūnkiemio gatve ties namu Nr. 37, t. y. S. V. į Perkūnkiemio gatvę įvažiavo iš kitos gatvės, ties kuria kelio ženklo Nr. 332 Perkūnkiemio gatvėje nebuvo.

10. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Pavilnionių gatvė, iš kurios S. V. įvažiavo į Perkūnkiemio gatvę, nelaikytina daugiabučių namų ar kiemo teritorija, t. y. ši gatvė yra važiuojamoji dalis, kuriai taikytinas KET ženklinimas. Šią išvadą pagrindžia tai, kad į minėtą gatvę galima įvažiuoti ne tik iš Perkūnkiemio gatvės, kurioje yra minėtas kelio ženklas Nr. 332, tačiau ir iš pagrindinės Pavilnionių gatvės, t. y. skirtingai, nei teritorija, šis kelias pravažiuojamas iš abiejų pusių. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad Pavilnionių gatvėje įrengtos stovėjimo vietos, prieigose prie daugiabučių namų nužeminti borteliai patogiam judėjimui su vežimėliais, įrengti įvažiavimai į garažus, nėra jokių pirmumo ar draudžiamųjų ženklų, eismas organizuojamas daugiabučių namų kiemų sąlygomis, nepaneigia to, kad minėta gatvė, be kita ko, yra ir važiuojamoji dalis; šiuo atveju nėra pagrindo Pavilnionių gatvės vertinti išimtinai tik kaip namo teritorijos. Kaip skunde nurodo pats apeliantas, eismas minėtoje gatvėje organizuotas taip, jog iš namų Pavilnionių gatvėje nuo 43 iki 47 galima būtų išvažiuoti tiek į Pavilnionių, tiek į Perkūnkiemio gatves. Taigi, Pavilnionių gatvės ir Perkūnkiemio gatvės sankirta ties Perkūnkiemio g. 45 pagal minėtą reglamentavimą laikytina sankryža, todėl įvažiavus iš Pavilnionių gatvės į Perkūnkiemio gatvę matomoje vietoje turėjo būti kelio ženklas Nr. 332, tačiau šio ženklo nagrinėjamu atveju nebuvo.

11. Kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nutarime, byloje nėra nei nustatyta, nei įrodyta, kad S. V. į Perkūnkiemio gatvę įvažiavo ties namu Nr. 33 ar namu Nr. 41, prie kurių sankryžose stovi kelio ženklas Nr. 332 ir tokiu būdu jai turėjo būti žinomas draudimas sustoti ir stovėti toje kelio pusėje. S. V. nuosekliai dar iki bylos nagrinėjimo Institucijoje ir skundžiamo nutarimo priėmimo rašytiniuose paaiškinimuose tvirtino, jog važiavo keliu nuo Pavilnionių g. 43 namo, atvažiavusi iki sankryžos prie Perkūnkiemio g. 45 namo pasuko į kairę ir suradusi vietą tarp stovinčių automobilių pastatė savo automobilį netoli Perkūnkiemio g. 37 namo, nematė jokių ženklų „Sustoti draudžiama“ ar kitų draudžiančių pastatyti automobilį ženklų. Vertinant šias aplinkybes, akivaizdu, kad S. V., važiavusiai jos nurodytu maršrutu, ir įvažiavusiai į Perkūnkiemio gatvę pro sankryžą ties namu Nr. 45, prie kurios nebuvo aktualaus KET ženklo, nebuvo jokios galimybės susipažinti su ženklo Nr. 332, pastatyto Perkūnkiemio g. ties namu Nr. 33 ir namu Nr. 41, reikalavimu.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, be kita ko, tai, kad S. V. neturėjo objektyvios galimybės pamatyti kelio ženklą Nr. 332, nes jos važiuotame maršrute šio ženklo nebuvo, o vien automobilio „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo fakto bylai reikšmingu laiku ir vietoje nepakanka pripažinti, kad S. V. tyčia ar neatsargiai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, konstatuotina, kad S. V. veikoje nėra būtino administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės, todėl pradėta administracinio nusižengimo teisena pagrįstai nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė