Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

suinteresuotiems asmenims L. M. , J. V. , Kauno miesto savivaldybės atstovei Kristinai Palienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų L. M. , M. M. , H. M. , H. M. , J. V. , J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1954-742/2006 pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, VĮ Registrų centro Kauno filialui, L. M. , M. M. , H. M. , H. M. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgijamąją senatį fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas suinteresuotų asmenų J. V. ir J. S. atžvilgiu nutrauktinas, suinteresuotų asmenų L. M. , M. M. , H. M. , H. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, materialinės ir procesinės teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Kolegija bylą peržiūrėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliantės J. V. ir J. S. į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme nebuvo įtrauktos dalyvaujančiais byloje asmenimis. CPK 305 str. nustato, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti tik byloje dalyvaujantys asmenys. Apeliantės J. V. ir J. S., nebūdamos byloje dalyvaujančiais asmenimis, tokios teisės neturi. Apylinkės teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, vadovaujantis CPK 315 str. 2 d. 2 p., kuris nustato, kad atsisakytina priimti apeliacinį skundą, jeigu jį paduoda asmuo, neturintis tokios teisės, privalėjo apeliančių J. V. ir J. S. apeliacinį skundą atsisakyti priimti. Vienok, apylinkės teismas jų skundą priėmė. Todėl vadovaujantis CPK 321 str. 1 d. 1 p., kuris nustato, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą nutraukia, jeigu pirmosios instancijos teismas, priėmė apeliacinį skundą, nors privalėjo atsisakyti jį priimti, apeliančių J. V. ir J. S. atžvilgiu apeliacinis procesas nutrauktinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės įgijimo būdas ir tai nustato CK 4.47str. 11p. Šiuo atveju pareiškėjas A. M. nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į ginčo pastatus iki sueinant terminams, numatytiems CK 4.68str. 1d., o prašo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-71 str., str. numatytos sąlygos. Teismui konstatavus šias sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t.y. asmuo įgyja nuosavybės teisę nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tai taikoma esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47straispnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-71 straipsniuose numatytos sąlygos, o būtent: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu, c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai ir atvirai, d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, e) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas A. M. ginčo pastatų nuosavybės teise CK 4.47straipsnio numatytu būdu nėra įgijęs. Iš pateiktos 1994 11 28 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad pareiškėjas įgijo nekilnojamąjį turtą – negyvenamąsias patalpas - dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune. Apylinkės teismas nustatė, be to, dėl to nėra ir ginčo, kad šiame kieme yra ginčo ūkio pastatai 5I1ž ir 6I1ž, kuriais pareiškėjas taip pat naudojasi nuo 1994 11 28. Aplinkybę, kad ginčo pastatais naudojosi pareiškėjas patvirtino ir liudytojai J. Z. ir K. Z. R. . Tai patvirtina, kad daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai. Inventorinių bylų duomenys patvirtina, kad ginčo pastatai nėra įregistruoti kito asmens vardu. Taip pat yra nustatyta, kad ginčo pastatus visą tą laiką pareiškėjas valdė atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai. Todėl kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pareiškėjas įrodė pareiškime nurodytas aplinkybes ir sprendžia, kad apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Kolegija nesutinka su apeliantų L. M. , M. M. , H. M. , H. M. motyvu, kad iš byloje esančių įrodymų, paties pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, jog statinius statė ir naudojo Lenino rajono Butų ūkio valdyba. Todėl negalėjo būti laikoma, kad pareiškėjui nebuvo žinomas tikrasis daikto savininkas. Šis turtas niekuomet nustatyta tvarka nebuvo pripažintas kaip bešeimininkis, o į turtą, sukurtą valstybinių ar savivaldybės įstaigų lėšomis įgyjamosios senaties faktas nenustatomas, nes ginčo pastatai valstybės vardu teisiškai niekuomet nebuvo įregistruoti, kita vertus valstybė turėjo pakankamai laiko atlikti ginčo pastatų teisinę registraciją, nutraukti pareiškėjo valdymą, tačiau to nepadarė.

Kolegija nesutinka ir su apeliantų motyvu, kad nėra ir antrosios daikto valdymo sąlygos, jog asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį turi valdyti sąžiningai. Tai reiškia, kad, užvaldydamas daiktą, asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 str.). Pareiškėjas nurodo, jog jam, pradedant valdyti pastatus, nebuvo žinoma kas juos statė. Priešingi įrodymai nepateikti. Kad ginčo pastatai niekuomet nebuvo įregistruoti valstybės ar savivaldybės vardu, patvirtina Kauno savivaldybės įmonės "Santakos butų ūkis" 2005-06-01 pažyma Nr.4-1-417 (1 t. b.l. 16), VĮ Registrų centro Kauno filialo pažyma (1 t. b.l. 17), atsiliepimas (1 t. b.l. 71-72), VĮ Registrų centro įmonės atstovės paaiškinimai. Jokių pretenzijų dėl 5I1ž pastato nei apeliantai nei kiti asmenys nereiškė. Apeliantai ginčija pareiškėjo teises tik dėl pastato 6Ilž, tačiau į šį pastatą apeliantai jokiu būdu negali patekti. Įėjimas į pastatą 6I1ž yra tik iš pareiškėjo kiemo pusės. Pareiškėjas nurodo, kad prieš 11 metų, pradėdamas valdyti pastatus 5I1ž ir 6I1ž, buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į juos, nes jokia teisinė registracija nebuvo atlikta, niekas į juos nepretendavo, niekas jais nesinaudojo, niekas jam jokių pretenzijų nereiškė. Apeliantė L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pastatais naudojosi jos močiutė, kuri mirė 1983 metais. Tuo tarpu yra nustatyta, kad ginčo pastatai pastatyti 1985 metais. Todėl kolegija daro išvadą, kad šie apeliantų argumentai nėra pagrįsti.

Kolegija sprendžia, kad yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog ginčo statiniai privalėjo būti perduoti vietos tarybų fondui. 11 metų statinių valdymo laikotarpis yra pakankamas laiko tarpas, per kurį, bet kas galėjo ir turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teises į ginčo pastatus (CK 4.68 str. 1 d.).

Kolegija nesutinka su motyvu, kad pareiškėjas statinius valdė nesąžiningai. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių A. M. valdymo nesąžiningumą. Ginčo pastatai visą valdymo laikotarpį (11 metų) buvo A. M. valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai. Ginčo statiniai niekada nebuvo ir nėra įregistruoti kaip namo (duomenys neskelbtini) priklausiniai. Ūkiniai pastatai nebuvo pastatyti tenkinti gyventojų buitinius poreikius. Jie buvo pastatyti sandėliuoti makulatūrą bei antrines žaliavas. Tai patvirtino liudytojai K.Z. R. ir J. Z. .

Kolegija sprendžia, kad atmestinas ir apeliantų teiginys, kad ginčo pastatai stovės ant kitiems asmenims priklausančios žemės. Žemės sklypai (duomenys neskelbtini) nesuformuoti, prašymai dėl planų rengimo nepateikti. Suformuotas tik žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 5), tačiau ginčo pastatai nestovi ant šio jau suformuoto žemės sklypo.

Kolegija nesutinka su motyvu, kad pareiškėjas turėjo nuginčyti registrų centro duomenis, nes ginčo pastatai inventorizuoti kaip kitos namų valdos statiniai, nes LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustato, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokią išvadą kolegija daro dėl to, kad tie patys pastatai yra inventorizuoti ir kaip kitos namų valdos statiniai, tai patvirtina 2006 01 26 aktas (t.1, b.l. 89) ir tai neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl tų pastatų valdymo.

Kolegija nesutinka su motyvu, kad šio ginčo atveju nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, jog A. M. ginčo turtą valdė atvirai vienas. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojai naudojosi jų valdoje inventorizuotais statiniais ir laikė juose savo daiktus. Byloje nėra pateikta visiškai jokių įrodymų, kad ginčo statiniais naudojosi kiti asmenys, tai patvirtina ir tokia aplinkybė, kad 2006-01-20 teismo nutartimi apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei bylos esmę buvo skelbta spaudoje, kur buvo pasiūlyta visiems suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese. Atsiliepė L. M. , M. M. , H. M. ir H. M. , tačiau jie net neįrodinėja aplinkybių, kad ginčo statiniais kada nors naudojosi.

Apeliantai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo konsultacijoje (teismo praktikoje Nr. 17) yra konstatuota, jog kitiems asmenims ginčijant valdymo sąlygų, nustatytų LR CK 4.68 str. - 4.71 str. teisėtumą, ginčas negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, tokiu atveju pareiškėjas privalo kreiptis dėl nuosavybės teisės į daiktą pripažinimo. Taigi, pareiškėjo reikalavimas teismo privalėjo būti atmestas. Su šia konsultacijos interpretacija kolegija nesutinka, kadangi konsultacijoje nurodoma kaip atskirti dviejų bylų, t.y. bylų dėl juridinio fakto nustatymo dėl nekilnojamojo daikto nuosavybės teise valdymo ir dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo kriterijų atribojimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą

Apeliacinį procesą suinteresuotų asmenų J. V. ir J. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.