Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis, pripažinus recidyvistu, buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (veika, padaryta 2025 m. balandžio 18 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veika, padaryta 2025 m. gegužės 14 d.) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir G. P. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. P. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. P. nuteistas už tai, kad jis 2025 m. balandžio 18 d., apie 21.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo sugyventine R. J. metu dešine ranka tyčia vieną kartą sudavė jai į veido sritį, tokiais savo veiksmais praskeldamas lūpą, sukeldamas savo sugyventinei R. J. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat G. P. nuteistas už tai, kad jis 2025 m. gegužės 14 d., apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo sugyventine R. J. metu dešinės rankos delnu tyčia vieną kartą sudavė jai į veido sritį, po ko dešine ranka suėmęs už kaklo ją smaugė, tokiais savo veiksmais sukeldamas savo sugyventinei R. J. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo G. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad nuteistasis, baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiosios (t. 2, b. l. 126). Vis tik būtina įvertinti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis neigė, jog 2025 m. gegužės 14 d. prieš nukentėjusiąją naudojo fizinį smurtą (t. 1, b. l. 162). Be to, pirmosios instancijos teisme G. P. iš pradžių teigė, kad 2025 m. balandžio 18 d. smūgį nukentėjusiajai sudavė netyčia, nurodė, kad savo veiksmus vertina normaliai, truputį gailisi (t. 2, b. l. 126). Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad nuteistasis, kuris anksčiau yra ne kartą teistas dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, sukėlęs nukentėjusiajai fizinį skausmą.

8. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis G. P. per mažiau nei mėnesį padarė dvi nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimai buvo padaryti veikiant tiesiogine tyčia, be jokių aiškių motyvų. Pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme nesugebėjo paaiškinti, kodėl smurtavo prieš nukentėjusiąją. Pažymėtina, kad iš nukentėjusiosios R. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 17), bei kitų objektų apžiūros protokolo (apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas) turinio (t. 1, b. l. 48) matyti, jog G. P. 2025 m. balandžio 18 d. nukentėjusiajai sudavė vieną kartą į veido sritį tuo metu, kai ši kvietė jam greitąją medicinos pagalbą dėl jo paties susižalotos rankos. Taigi nuteistasis akivaizdžiai be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą prieš asmenį, kuris norėjo jam padėti, siekė, kad jam būtų suteikta kvalifikuota medikų pagalba. Kitu atveju nuteistojo agresijos proveržis prieš nukentėjusiąją žodinio konflikto metu taip pat buvo nemotyvuotas. Nusikalstamas veikas nuteistasis padarė nepraėjus atitinkamai penkiems mėnesiams ir šešiems mėnesiams po to, kai jis atliko laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą (nusikalstama veika buvo padaryta ankstesnei sugyventinei). Pastebėtina, kad nuteistajam Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir jis buvo pasiųstas atlikti likusią Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Antroji nusikalstama veika (fizinio skausmo sukėlimas 2025 m. gegužės 14 d.) buvo padaryta nuteistajam pažeidus Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. balandžio 20 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios sąlygas. Kaip jau buvo minėta, G. P. anksčiau yra ne kartą teistas, daugiausiai už nusikalstamų veikų, susijusių su smurto panaudojimu prieš kitus asmenis apsvaigus nuo alkoholio, padarymą. Jis yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už teisės pažeidimų, susijusių su neatsakingu alkoholio vartojimu, padarymą (t. 2, b. l. 27-35), niekur nedirba.

9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šio procesinio sprendimo 6-8 pastraipose aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai G. P. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė šiek tiek mažesnius nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad bausmių tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, galėtų būti tinkamai įgyvendinti nuteistajam paskyrus švelnesnes bausmių rūšis ar sumažinus paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžius. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo daryti ir išvados, kad nuteistajam paskirtosios bausmės galėtų ir turėtų būti mažinamos atsižvelgus į jo sveikatos būklę. Čia būtina pabrėžti, kad yra visiškai akivaizdu, jog sveikatos būklė G. P. netrukdė naudoti fizinio smurto prieš nukentėjusiąją, vartoti alkoholį, anksčiau atlikti jam paskirtų laisvės atėmimo bausmių.

10. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad G. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Atkreiptinas G. P. dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas paskirtąsias bausmes tarpusavyje, taikė nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą. Taigi darytina išvada, kad apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė taip pat nelaikytina aiškiai per griežta ir neteisinga. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, nes nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Galutinė G. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra šiek tiek mažesnė nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

11. Švelninti G. P. paskirtų bausmių nėra pagrindo ir atsižvelgus į tai, kad jis yra išreiškęs norą atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą (civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje nėra pareikštas), jam 2022 metais (paskutinio gydymo psichiatrijos ligoninėje metu) buvo nustatytos diagnozės – organinis asmenybės sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas (kiti elgesio sutrikimai), psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo (ūminė intoksikacija, priklausomybės sindromas). Pažymėtina, kad iš specialisto išvados matyti, kad duomenų apie tai, jog nuteistasis sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nėra. Nuteistajam nėra pagrindo (netikslinga) skirti teismo psichiatrijos ekspertizės (t. 2, b. l. 42).

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.