Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-05 · Civilinė byla Nr. e2A-497-657/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-05
Bylos Nr.
e2A-497-657/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03541-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žibutė Budžienė, Gintautas Koriaginas, Diana Labokaitė
Atsakovas
V. D.
Ieškovas
V. P.
Advokatai
Robertas Skėrys, Renata Todesaitė
Civilinė byla Nr. e2A-497-657/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03541-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.29.1; 2.6.29.4; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4204-179//2017 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. D. 28 962,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas V. P. ir atsakovas V. D. 2002 m. balandžio 1 d. sudarė neatlygintinę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas penkerių metų terminui suteikė atsakovui 112 000,00 Lt (32 437,44 Eur) paskolą. Atsakovas, pasirašydamas paskolos sutartį, patvirtino pinigų priėmimo faktą bei įsipareigojimą grąžinti pasiskolintą pinigų sumą iki 2007 m. balandžio 1 d. Suėjus paskolos mokėjimo terminui, atsakovas grąžino ieškovui tik 12 000,00 Lt. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-782-835/2014 buvo tenkintas atsakovo V. D. ir jo buvusios sutuoktinės N. D. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuriai šalių kreditorius – ieškovas V. P. neprieštaravo. Šia sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas V. D. pripažino kreditorinį įsiskolinimą ieškovui ir prisiėmė visą 100 000,00 Lt negrąžintą paskolą kaip asmeninę prievolę. Reikalavimui grąžinti 100 000,00 Lt (28 962,00 Eur) skolą senaties terminas sueina tik 2024 m. sausio 15 d., todėl ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino minėtam reikalavimui reikšti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.

Šalies argumentai

4. Atsakovas V. D. pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nurodydamas, jog su ieškiniu nesutinka, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Paskolos sutartis buvo pasirašyta 2002 m. balandžio 1 d. Paskolos raštelyje numatytas penkerių metų paskolos grąžinimo terminas, t. y. iki 2007 m. balandžio 1 d. Paskolai taikytinas bendras ieškinio senaties terminas 10 metų, kuris suėjo 2017 m. balandžio 1 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo V. D. V. P. 28 962,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 989,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo 5,67 Eur pašto išlaidų valstybei.

6. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2002 m. balandžio 1 d. ieškovas ir atsakovas sudarė neatlygintinę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas penkerių metų terminui suteikė atsakovui 112 000,00 Lt (32 437,44 Eur) paskolą. Atsakovas savo parašu patvirtino pinigų priėmimo faktą bei įsipareigojimą grąžinti pasiskolintą pinigų sumą iki 2007 m. balandžio 1 d. Suėjus paskolos mokėjimo terminui atsakovas yra grąžinęs ieškovui tik 12 000,00 Lt paskolos dalį. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-782-835/2014 buvo tenkintas atsakovo V. D. ir jo buvusios sutuoktinės N. D. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuriai šalių kreditorius – ieškovas V. P. neprieštaravo. Minėta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas V. D. pripažino kreditorinį įsiskolinimą ieškovui ir prisiėmė visą 100 000,00 Lt negrąžintą paskolą kaip asmeninę prievolę. Byloje nėra duomenų, kad skola ieškovui būtų grąžinta. Ieškovo reiškiamam reikalavimui dėl skolos grąžinimo taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. 2014 m. sausio 17 d. sudarius santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės turtinė prievolė ieškovui buvo ne tik pripažinta, bet ir modifikuota iš solidarios sutuoktinių į asmeninę atsakovo prievolę. Sudarius santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, 2014 m. sausio 17 d. buvo automatiškai pratęstas paskolos grąžinimo terminas likusiai 28 962, 00 Eur sumai iki 2024 m. sausio 15 d., todėl ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino minėtam reikalavimui pareikšti. Atsakovas prievolę mokėti pagal sutartį pažeidė, todėl iš jo priteistina 28 962,00 Eur skola ieškovo naudai. Už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 364,00 Eur žyminis mokestis ir 1 625,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos bei 5,67 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniame skunde atsakovas V. D., atstovaujamas advokatės Renatos Todesaitės, prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei prileisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; į posėdį iškviesti liudytojus A. S., N. G., T. D., galinčius patvirtinti aplinkybes apie reguliarų paskolos grąžinimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagristai netenkino atsakovo atstovės advokatės Renatos Todesaitės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, netinkamai taikė CPK 246 straipsnio 2 dalį ir nepagristai sprendė, kad atsakovo atstovės ir jos dukters liga nėra svarbi priežastis atidėti civilinės bylos nagrinėjimą. Teismas netinkamai vertino pateiktas pažymas dėl advokatės Renatos Todesaitės ir jos dukros ligos. Teismas neatsižvelgė, kad iki tol atsakovo atstovė aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, proceso nevilkino ir juo nepiktnaudžiavo.

1.2. Teismas pažeidė CPK įtvirtintus principus bei įrodymų vertinimo taisykles. Neišklausęs atsakovo ar jo atsakovės atstovės ir kitų trečiųjų asmenų paaiškinimų, teismas tinkamai neištyręs bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, negalėjo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos. Bylai reikšmingas faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje pateikta labai mažai, tad šalių ir liudytojų paaiškinimai byloje labai svarbūs. Tačiau teismas rėmėsi vien tik neoriginaliu, ranka surašytu 2002 metų balandžio 1 d. skolos rašteliu, kuriame skolos suma nurodyta visai kita, negu reikalauja ieškovas. 2017 m. lapkričio 16 d. paskolos raštelio originalas buvo tik apžiūrėtas teismo, tačiau neįtrauktas į bylos medžiagą, o grąžintas atsakovui. Teismas netyrė, o bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas yra ieškovui sumokėjęs skirtumą tarp 112 000,00 Lt (32 437,44 Eur) sumos ir 100 000,00 Lt (28 962,00 Eur) sumos. Be to, mažai tikėtina, kad ieškovas 15 metų laukė skolos grąžinimo, negaudamas reguliarių paskolos mokėjimų. Nėra labai įprasta ir tikėtina, kad ieškovas ilgam laikui suteikė paskolą atsakovui be palūkanų ir tokios jam nebuvo mokėtos. Teismas nesiaiškino, kad galbūt galėjo būti, kad 2014 m. sausio 15 d. santuokos nutraukimo byloje minima paskola yra apskritai visai kita, negu nurodyta 2002 m. balandžio 1 d. raštelyje. Teismas nesiaiškino, ar ieškovas ir atsakovas yra mokesčių administratoriui deklaravę, kad suteikė/gavo 112 000,00 Lt (32 437,44 Eur) sumą.

1.3. Teismas netinkamai taikė materialinės teises normas dėl paskolos sutarties sąlygų aiškinimo ir ieškinio senaties taikymo ir nepagrįstai sprendė, kad sudarius santuokos nutraukimo pasekmių sutartį 2014 m. sausio 17 d. automatiškai pratęstas paskolos gražinimo terminas iki 2024 m. sausio 15 d., todėl ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino minėtam reikalavimui pareikšti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo sudaryta visai tarp kitų asmenų, joje nėra jokių sąlygų dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo. Be to, vienašalis sutarties pakeitimas yra negalimas. Teismo aiškinimas, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pakeistos paskolos sutarties sąlygos prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms. Aplinkybės, kad skolininkas informuoja kreditorių apie vykstančią santuokos nutraukimo bylą, nėra pagrindas sustabdyti ieškinio senaties terminą ar jį nutraukti. Vien pats faktas, kad atsakovas informavo kreditorių apie vykstančią santuokos nutraukimo bylą, ir dėl įsipareigojimų kreditoriui vykdymo susitarė su savo buvusia sutuoktine, negali suponuoti, kad ieškinio senatis kreditoriaus naudai automatiškai prasitęsė dar beveik dešimtmečiu. Paskola ieškovui šalių susitarimu buvo grąžinama reguliariai ir iki teismo posėdžio dienos grąžinta visiškai. Tik pašlijus santykiams su atsakovu, jis sumanė tos pačios sumos reikalauti dar kartą. Bylos duomenys neteikia pagrindo pripažinti, kad ieškinio senaties terminas kreditoriaus reikalavimui dėl skolos priteisimo buvo nutrauktas, todėl ieškinio senatis ieškovo reikalavimams yra pasibaigus, teismas privalėjo ją taikyti.

1.4. Teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Teismas neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, t. y. nedidelį rašytinės medžiagos kiekį, į tai, kad byla yra elektroninė, į faktą, kad bylą vieno teismo posėdžio metu per vieną valandą teismas išsprendė atsakovui ir jo atstovei nedalyvaujant.

8. Su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė naujus įrodymus – gimimo liudijimą ir medicininę pažymą, kuri pagrindžia, kad atsakovo atstove advokatė Renata Todesaitė 2017 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių. Šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, nes apie jų poreikį advokatė Renata Todesaitė sužinojo tik po bylos nagrinėjimo pabaigos, be to, papildoma medicininė pažyma buvo išduota tik pasibaigus bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimas

9. Ieškovas V. P., atstovaujamas advokato Roberto Škėrio, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:

3.1. Apeliantas nesivadovauja įrodymų visuma bei savaip interpretuoja CPK 177-183 straipsniuose suformuluotas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo atstovė nepateikė tinkamų įrodymų, pateisinančių nedalyvavimą teismo posėdyje, be to, pateikta netinkamos medicininės formos pažyma buvo pasibaigusio galiojimo. Taip pat nors atsakovo atstovė pateikė M. J. Š. vaikų gydytojo konsultacijos lapą, tačiau nepateikė jokių duomenų, jog M. J. Š. yra R. Todesaitės dukra, nepateikė jokių įrodymų, jog šio mažamečio vaiko sveikata dėl šeimoje susiklosčiusių aplinkybių privalėjo rūpintis būtent atsakovo atstovė. Nepaisant suinteresuotumo bylos baigtimi, pats atstovas taip pat neatvyko į 2017 m. lapkričio 16 d. teismo posėdį, nieko nepaaiškino apie savo atstovės ar jos vaiko ligą, ir tai galimai buvo atsakovo pasirinkta bylos vilkinimo taktika.

3.2. Atsakovui ir jo buvusiai sutuoktinei grąžinus ieškovui 12 000,00 Lt skolos dalį bei 2014 m. sausio 15 d. sudarius santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, 2014 m. sausio 15 d. buvo automatiškai pratęstas paskolos grąžinimo terminas likusiai 100 000,00 Lt (28 962,00 Eur) sumai. Reikalavimui grąžinti 100 000,00 Lt (28 962,00 Eur) skolą senaties terminas sueina tik 2024 m. sausio 15 d., todėl ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino minėtam reikalavimui reikšti. Šią prievolę atsakovas pripažino sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių su savo buvusia sutuoktine N. D.. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-782-835/2014 buvo tenkintas atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės N. D. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuriai šalių kreditorius V. P. neprieštaravo. 2014 m. vasario 17 d. teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas V. D. aiškiai pripažino kreditorinį įsiskolinimą ieškovui ir prisiėmė visą 100 000,00 Lt negrąžintą paskolą kaip asmeninę prievolę. Taigi, byloje yra neginčijamai įrodyta, jog atsakovas yra skolingas ieškovui 28 962,00 Eur sumą. Jokių dokumentų ar kitų įrodymų kaip prievolė buvo įvykdyta atsakovas nepateikė, nenurodė nei kada nei kokiomis aplinkybėmis, jis skolą ieškovui grąžino.

3.3. Byloje buvo parengti 3 procesiniai dokumentai, teikiamos konsultacijos, taip pat atstovaujama teisme. Procesiniai dokumentai teismui buvo pateikti tinkamos formos, tinkamai atstovauta teismo posėdyje pirmos instancijos teisme, todėl teisinės paslaugos ieškovui buvo suteiktos kokybiškai ir savalaikiai. Ieškovo faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos ir prašoma priteisti pinigų suma neviršijo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, į kuriuos įskaičiuoti mokėtini mokesčiai už suteiktas paslaugas. Todėl akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Taigi, nėra jokio pagrindo nepriteisti ieškovui realiai patirtų protingų išlaidų.

Šalies argumentai

3.4. Apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir kviesti į teismo posėdį su juo artimai susijusius ir bylos baigtimi suinteresuotus liudytojus turėtų būti atmestas. Naujai apelianto atstovės pateikti dokumentai iš esmės nėra susiję su ginčo dalyku, todėl prašymas juos prijungti prie bylos turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - gimimo liudijimą ir medicininę pažymą. Apelianto teigimu, šie įrodymai patvirtina, kad atsakovo advokatė teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl svarbių priežasčių, nepiktnaudžiavo procesu. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-130-611/2015).

12. Pagal CPK 314 straipsnį naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, tačiau šiuo atveju būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado siekiant pagrįsti argumentus dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, be to, dalis šių rašytinių įrodymų gauta jau po skundžiamo sprendimo priėmimo. Priešinga šalis, t. y. ieškovas su šiais įrodymais yra susipažinęs, todėl apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

13. Apeliantė išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti teismo posėdyje liudytojus. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas

Dėl bylos šalies procesinių teisių pažeidimo

14. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą, nesudarydamas galimybės dalyvauti teismo posėdyje atsakovo atstovei, negalėjusiai atvykti į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių – dėl dukters ligos.

15. CPK 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Šioje teisės normoje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms egzistuojant teismas gali atidėti teismo posėdį: pirma, atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios turi pateikti dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir antra, teismas neatvykimo priežastis turi pripažinti svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir atsakovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

16. Taigi įstatymas galimybę atidėti bylos nagrinėjimą sieja su svarbių priežasčių, kurių įvertinimas yra teismo prerogatyva (CPK 185 str.), buvimu. Pripažinti nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis teismas gali padaręs išvadą, kad šalies nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežastys realiai sutrukdė ar atėmė jai galimybę dalyvauti teismo posėdyje, apie kurio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, arba dėl to ji neturėjo galimybės pasirūpinti tinkamu savo atstovavimu.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui atstovaujanti advokatė prieš teismo posėdį pateikė teismui prašymą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą dėl dukters ligos. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, nepripažinęs nurodytų priežasčių svarbiomis ir dėl to, kad, teismo įsitikinimu, advokatė nepateikė įrodymų, jog būtent tas vaikas yra advokatės vaikas, ir atstovės dalyvavimas nagrinėjant bylą teismo posėdyje nėra būtinas.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. Bylos šalies ar jos atstovo neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos negali būti pripažintos nesvarbiomis priežastimis besąlygiškai, neatsižvelgus į kitas reikšmingas aplinkybes: bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad apie 2017 m. lapkričio 16 d. teismo posėdį, atsakovas ir jo atstovė žinojo. Taigi, byla realiai nebuvo pradėta nagrinėti, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą pateiktas vienintelį kartą. Medicininėje pažymoje nurodyta, jog dukra serga nuo 2017 m. lapkričio 8 d. Iš pateiktos kartu su apeliaciniu skundu medicininės pažymos matyti, jog nedarbingumo laikotarpis dėl sergančio šeimos nario slaugymo pratęstas iki 2017 m. lapkričio 24 d. Tai, kad atsakovo atstovė nepateikė dukters gimimo liudijimo, nėra atsakovo ar jo atstovės piktnaudžiavimas procesu; advokatės dukters liga tiesiogiai nepriklausė nei nuo atsakovo, nei nuo jo atstovės valios, todėl nesutiktina su teismo išvada, kad tai nėra svarbi priežastis atidėti bylos nagrinėjimą.

19. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog priimdamas preliminarų sprendimą, teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, atsakovas išdėstė savo nesutikimo argumentus, nurodydamas, jog sutartis yra įvykdyta, kartu prašė taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovei, šiurkščiai pažeidė atsakovo teisę būti išklausytam teismo posėdžio metu, nepagrįstai apribojo jo teisę teikti įrodymus, nepagrįstai nepripažinęs prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis ir neatidėdamas bylos nagrinėjimo, taip pažeisdamas rungimosi ir dispozityvumo principus (CPK 12 str., 13 str., 42 str., 329 str. 1 d.).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo

20. Apeliantas, nesutikdamas su galutiniu teismo sprendimu taip pat nurodė, jog teismas netinkamai nustatė paskolos suteikimo ir grąžinimo aplinkybes, bei vertino byloje surinktus įrodymus.

21. Teisėjų kolegija, iš esmės pritaria apeliacinio skundo argumentams. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir dėl to nenustatė visų faktinių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant ginčą dėl skolos suteikimo ir grąžinimo. Teismas, formaliai, „labiau tikėtina“ principu, nusprendė, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu byloje prisiėmė paskolą ieškovui V. P. kaip asmeninę prievolę, dėl ko neprieštaravo kreditorius, yra pakankamas pagrindas ieškiniui tenkinti.

22. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, nes sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nutraukė senaties terminą, todėl jis automatiškai prasitęsė iki 2024 m. sausio 15 d.

23. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino esminių sąlygų – kada prasidėjo ieškinio senatis, ar atsakovo V. D. veiksmai santuokos nutraukimo byloje yra susiję būtent su 2002 m. balandžio 1 d. suteikta paskola. Taip pat iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, ar buvo vertinami skolininko argumentai, jog sutartis yra įvykdyta, jog senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2007 m. balandžio 1 d., nes priešingu atveju nėra aišku, kodėl kreditorius, negaudamas jokių įmokų pagal skolos raštelį, nesiėmė jokių veiksmų iki pat 2017 m. Teismas taip pat nesiaiškino, ar ieškovas buvo deklaravęs apie suteiktą paskolą. Palikdamas preliminarų sprendimą nepakeistą, teismas iš esmės rėmėsi tik ieškovo argumentais, neištyręs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių.

24. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 str. 1 d.), kurios metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus. Tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus ginčo esmę bei reikšmę, neištirtas faktines aplinkybes bei tai, kad pirmosios instancijos teisme nepagristai apribota atsakovo procesinė teisė dalyvauti teismo posėdyje ir teikti įrodymus, byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių) ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl to yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė neištyręs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidęs bylos esmės, padaręs procesinių teisės normų pažeidimus (paminėti nutartyje), dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, padaryti galutinę išvadą įmanoma tik išsamiau ištyrus visas reikšmingas bylai aplinkybes, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė (CPK 177 str., 185 str.), todėl teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nustatyti paskolos suteikimo ir jos grąžinimo / negrąžinimo aplinkybes, taip pat aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino skaičiavimu (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Bylą grąžinant iš esmės nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas nesprendžiamas, nes jis turės būti išspręstas priimant galutinį procesinį dokumentą išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėGintautas KoriaginasDiana Labokaitė