- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-26
- Bylos Nr.
- ATP-224-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-03220-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- G. T.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimo, kuriuo G. T. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., nubausta 1200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 2 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. T. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad ji 2012-07-17, apie 2.45 val., Ukmergės g., Vilniuje, vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant lengvam girtumo laipsniui, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta G. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarime tik išdėstytos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir pateiktas tų aplinkybių teisinis įvertinimas, tačiau visiškai nėra pasisakyta dėl to, kodėl atmetama absoliuti dauguma apeliantės argumentų, kuriuos apeliantės atstovas apibendrino savo 2012-12-12 baigiamojoje kalboje, todėl toks teismo nutarimas, kuriame nėra pasisakyta, kodėl atmetami apeliantės pateikti argumentai, pažeidžia jos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei yra naikintinas.
Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, alkotesterio kvitu ir kitais policijos pareigūno R. K. 2012-07-17 naktį surašytais dokumentais, tačiau byloje nebuvo išsklaidyta abejonė dėl šių įrodymų gavimo teisėtumo. Teismas nesiaiškino ir neatskleidė, ar policijos patrulio, 2012-07-17 naktį sustabdžiusio G. T., sudėtis atitiko Policijos patrulių veiklos instrukcijos 26.2 punkto reikalavimą, t. y. kad policijos patrulį sudarė ne mažiau nei du policijos pareigūnų statusą turintys asmenys. Anot apeliantės, neišsiaiškinus šios aplinkybės, byloje lieka abejonė, ar įrodymai buvo gauti teisėtai. Esant neatskleistai šiai svarbiai aplinkybei dėl policijos patrulio sudėties, pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla nutrauktina.
Apeliantė pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nuo pat pradžių buvo fundamentalių prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų – alkotesterio parodymų ir apeliantės savo iniciatyva atlikto neblaivumo nustatymo. Nors alkotesterio parodymai 2012-07-17, 3 val. nakties yra 0,69 promilės alkoholio (po paklaidos), tačiau 2012-07-17 5.30 val. paimto G. T. kraujo tyrimas parodė tik 0,3 promilės alkoholio, o pakartotinai 5.35 ir 5.50 val. padarytas tyrimas alkotesteriu parodė atitinkamai 0,38 ir 0,28 promilės alkoholio. Siekiant pašalinti abejones ir G. T. prašant skirti ekspertizę, teismas į posėdį iškvietė ekspertą J. R.. Teismas priimdamas nutarimą vadovavosi minėto eksperto parodymais, jog prieštaravimų tarp alkotesterio parodymų ir kraujo tyrimo nėra, o šiomis dviems skirtingomis priemonėmis gauti duomenys koreliuoja. Tačiau, anot apeliantės šiuo atveju nėra jokio rašytinio ekspertizės akto arba specialisto išvados bei nėra eksperto parašo po savo išvadomis teismo posėdžio protokole. 2012-11-19 posėdžio protokole užfiksuota, jog J. R. darė tam tikrus paskaičiavimus, kuriuos rašė ranka ir kurie pridėti prie bylos, tačiau šie paskaičiavimai nėra pasirašyti, jie neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų, o tuo pačiu, anot apeliantės, negali būti laikomi įrodymais. Apeliantė pažymi, kad pats ekspertas pripažino, jog jo atlikti paskaičiavimai yra „juodraštinis variantas“, kurį reikėtų „apiforminti, kad būtų suprantama aiškiai“. Apeliantė nurodo, kad dėl šių aplinkybių teismas neturėjo teisės vadovautis eksperto J. R. parodymais ir paskaičiavimais, nes tokiu būdu pažeidė jos teisę į gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Toks teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla nutrauktina.
Apeliantė pastebi, kad iš byloje esančio alkotesterio pildymo žurnalo matyti, jog G. T. alkotesterio parodymams yra suteiktas numeris 174, nors dviem eilutėmis aukščiau yra praleista vieta ir žurnale apskritai nėra duomenų apie numeriu 173 pažymėtus alkotesterio parodymus. Todėl byloje kilo techninio pobūdžio neaiškumas, ar patikrinimo Nr. 174 duomenys tikrai yra G. T., o ne prieš tai buvusio patikrinimo Nr. 173, t. y. ar galėjo patikrinimo Nr. 173 duomenys būti perkelti G. T.. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigūnas R. K. būtų kompetentingas aiškinti techninius alkotesterio, kuriuo buvo patikrinta G. T., veikimo klausimus, susijusius su duomenų alkotesteryje fiksavimu ir jų perkėlimo kitiems asmenims galimybėmis. Anot apeliantės, tokio pobūdžio klausimus turi kompetenciją ir gali paaiškinti tik alkotesterio gamintojas ar jo atstovas. Teismas, šalindamas byloje kilusį techninį neaiškumą, vadovavosi tokį neaiškumą neturinčio kompetencijos aiškinti asmens parodymais, todėl toks teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla nutrauktina.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau Institucija) prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarime padaryta išvada, kad G. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., yra teisėta ir pagrįsta. Byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti G. T. kalta dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Pasak institucijos, skundo teiginiai, kritikuojantys kaltinančius įrodymus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi įrodant KET pažeidimą, o G. T. parodymai vertintini kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi, administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. atsiranda asmeniui tik tuo atveju, kai jam nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilių neblaivumas.
Nagrinėjamu atveju alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0750 2012-07-17, 03.03 val., G. T. nustatytas 0,71 promilių neblaivumas (b. l. 5). Patikros sertifikate Nr. 1182809 nurodyta, kad alkoholio matuokliui, kuriuo buvo atliekamas G. T. neblaivumo patikrinimas, yra nustatyta leistina paklaida ± 1,7 procentai (b. l. 6). Įvertinus galimą matavimo prietaiso paklaidą, G. T. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 0,69793 promilės, t. y. siekė ATPK 126 str. 1 d. numatytą minimalaus neblaivumo laipsnio dydį. Tarnybiniame pranešime policijos patrulis R. K. nurodė, kad 2012-07-17, apie 02.50 val., patikrinimui Ukmergės g. buvo sustabdytas automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo vairuotojos G. T. sklido alkoholio kvapas, panaudojus alkotesterį buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, prietaiso parodymai atėmus paklaidą rodė 0,69 promilės (b. l. 3). Pirmosios instancijos teisme R. K. savo paaiškinimuose iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes, papildomai paaiškino, kad važiuodami pamatė, kaip nuo naktinės parduotuvės, kur prekiaujama alkoholiu, išvažinėja automobilis, kuris suko važiuoti į kairę, link miesto centro. Pamatė, kad automobilis sukdamas pažeidė ženklą, jie automobilį sustabdė, vairavo moteris, buvo jaučiamas alkoholio kvapas, panaudojus alkotesterį nustatė girtumą. Tą kartą dirbo su patruliu E. L.. Prie sustabdyto automobilio priėjęs jis (R. K.) pasakė, kad jaučia nuo moters alkoholio kvapą. Ši nustebo, sakė, kad alkoholio nevartoja, kad jos vyras, kuris šalia sėdėjo, vartojo alkoholį. R. K. moterį pakvietė į tarnybinį automobilį ir tada patikrinus alkotesteriu, šis parodė atitinkamus rodmenis. Moteris sakė, kad negali būti, kad tai nesąmonė, iš pradžių sakė, kad prie arbatos vartojo 50 gramų alkoholio, po to sakė, kad lyg alaus gėrė, teisinosi, prašė nebausti, paleisti. Neprašė vežti į gydymo įstaigą. Pildydami dokumentus, užtruko nuo pusvalandžio iki valandos (b. l. 116-117). Pirmosios instancijos teisme G. T. paaiškino, kad vežė neblaivų vyrą šio prašymu. Sėdo prie vairo išgėrusi apie 50 gramų alkoholio. Ją sustabdė pareigūnai, paprašė pūsti. Pūtė kelis kartus, antgaliai ne po kiekvieno sykio buvo keičiami, gal tik kas antrą sykį. Pasirodžius duomenims, ji nesutiko ir prašė vežti tikrinti kraują. Pareigūnai pildė protokolą, tas gan ilgai užtruko. Grįžus namo ji persirengė, paprašė giminaitės ir ši nuvežė ją į Priklausomybės ligų centrą. Vyrą ji vežė iš namų į visą parą dirbančią parduotuvę už „BIG“ prekybos centro. Vyras nusipirko, ko jam reikėjo, jie atsisėdo prie staliukų lauke. Ji išgėrė 50 gramų, pasėdėjo gal 5 minutes lauke ir sėdo važiuoti. Sėdo prie vairo, nes išgėrė nedidelį kiekį. Nesutinka su nustatytu neblaivumu, nes jos manymu tai leistinas kiekis (b. l. 128-129).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad G. T. buvo pastebėta vairuojanti automobilį 2.45 val. (b. l. 2), iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad ji buvo sustabdyta 2.50 val., iš alkotesterio kvito matyti, kad G. T. 0,71 promilių girtumas nustatytas 3.03 val. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad nuo to momento kai G. T. vartojo alkoholio iki patikrinimo praėjo tam tikras laiko tarpas, padarė pagrįstą išvadą, kad alkotesterio parodymai buvo gauti teisėtu ir patikimu būdu, nes alkotesterio naudojimo tvarka (b. l. 39-55) nepažeista ir juo padarytais tikrinimo rezultatais nėra pagrindo abejoti. Apeliantė skunde pažymi, kad iš byloje esančio alkotesterio pildymo žurnalo matyti, jog G. T. alkotesterio parodymams yra suteiktas numeris 174, nors dviem eilutėmis aukščiau yra praleista vieta ir žurnale apskritai nėra duomenų apie numeriu 173 pažymėtus alkotesterio parodymus. Todėl, anot apeliantės, byloje kilo techninio pobūdžio neaiškumas, ar patikrinimo Nr. 174 duomenys tikrai yra G. T., o ne prieš tai buvusio patikrinimo Nr. 173, t. y. ar galėjo patikrinimo Nr. 173 duomenys būti perkelti G. T.. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš byloje esančio alkoholio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0750 kvito matyti, kad G. T. atlikto neblaivumo patikrinimo numeris yra 174 (b. l. 5), tokiu numeriu šis patikrinimas įrašytas ir alkotesterio pildymo žurnale (b. l. 33). Tai, kad minėtame žurnale praleistas įrašas Nr. 173, nesudaro pagrindo vertinti, kad G. T. buvo perkeltas ankstesnio tikrinimo rezultatas, nes, kaip minėta, alkotesteris buvo naudojamas nepažeidžiant naudojimo tvarkos.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6719/12(01) užfiksuota, kad G. T. kraujyje, paimtame 2012-07-17, 05.30 val., t. y. praėjus daugiau nei 1 valandai (2.27 val.) nuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo tikrinimo alkoholio matuokliu, buvo rasta 0,30 promilės etilo alkoholio (b. l. 20). Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 969 matyti, kad G. T. 2012-07-17 05:35 val. alkotesteriu nustatytos 0,38 promilės, o 05.50 val. – 0,28 promilės alkoholio, t. y. praėjus daugiau nei valandai nuo vairavimo neblaiviai nustatymo. Priklausomybės ligų centre kraujas tyrimui paimtas 2012-07-17, 05:30 val. ir atlikus jo tyrimą padaryta išvada, kad G. T. kraujyje alkoholio kiekis neviršija leistinos ribos (b. l. 22).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai laikėsi LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 6.3 punkte nustatytos tvarkos, t. y. nustatę, kad alkoholio koncentracija G. T. iškvėptame ore viršijo 0,4 promilės, jie pagrįstai surašė jai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Byloje nėra duomenų, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas G. T. neblaivumas, būtų naudojamas ne pagal instrukciją ar turėtų kokių nors gedimų. Taip pat nėra duomenų, kad G. T. ir jos blaivumą tikrinusius policijos pareigūnus sietų tam tikri asmeniniai santykiai, todėl abejoti teisės pažeidimo metu užfiksuotais alkotesterio parodymais nėra pagrindo. Nors atlikus G. T. medicininę apžiūrą neblaivumui nustatyti buvo nustatyta, kad G. T. kraujyje alkoholio kiekis neviršija leistinos ribos, tačiau tai, kad G. T. kraujo, paimto po daugiau nei 1 valandos (2.27 val.) nuo administracinėn atsakomybėn traukto asmens neblaivumo tikrinimo alkoholio matuokliu, tyrimu buvo nustatytas mažesnis jos neblaivumas nei matuojant alkoholio matuokliu, nereiškia, kad gauti duomenys yra prieštaringi ir kad jie nuneigia policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu gautus duomenis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Ta aplinkybė, kad daugiau kaip po valandos pakartotinai patikrinus, apeliantės kraujyje alkoholio rasta 0,30 promilės, pažeidimo esmės nepaneigia ir veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. R. (b. l. 100-101). Nors ekspertas ir nesurašė ekspertizės akto, tai nesudaro pagrindo nesiremti jo paaiškinimais, nes pagal ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Šalies argumentai
Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir neatskleidė, ar policijos patrulio, 2012-07-17 naktį sustabdžiusio G. T., sudėtis atitiko Policijos patrulių veiklos instrukcijos 26.2 punkto reikalavimą, t. y. kad policijos patrulį sudarė ne mažiau nei du policijos pareigūnų statusą turintys asmenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnas R. K. teismo posėdyje nurodė, kad tą kartą jis dirbo su patruliu E. L.. E. L. teisme parodė, kad dirba poroje su R. K., tačiau kartais būna pasikeitimų. Apie įvykį nieko nepamena (b. l. 129). Netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ši procedūrinė aplinkybė visiškai neturi įtakos surinktų įrodymų teisėtumui ir G. T. veikos kvalifikavimui.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog G. T. 2012-07-17, apie 2.45 val., Ukmergės g., Vilniuje, vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant lengvam girtumo laipsniui, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad G. T. pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.