- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- 1-228-634/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54550-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Kaltinamasis
- V. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. 2019-12-24 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „N. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0012, patikros sertifikato Nr. 1086512, nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, ties namu Nr. 4 sukėlė techninį eismo įvykį, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji V. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad paskutiniu metu atliko (duomenys neskelbtini) pareigas. Buvo didelis pervargimas darbe, sudėtingi santykiai su sūnumi. Tai įvyko 2019-12-24, apie 14.00 valandą. Liko viena per Kūčias. Pasiėmė alkoholio, išgėrė gal 200 gramų brendžio ir pamatė per langą, kad yra laisva vieta automobilių aikštelėje, todėl nuėjo perstatyti mašiną. Atsimena, kad sėdo į automobilį ir važiavo atgaline eiga, kliudė kitą automobilį. Matė du vyrus, kurie jai mosikavo sustoti, ji sustojo. Bet iš tikrųjų viskas buvo kitaip, kad ji netgi į miestą buvo išvažiavusi, tą iš liudytojo žino, matė filmuotą medžiagą. Ko ten važiavo, neatsimena. Apgadinto automobilio savininkui žalą atlygino. Labai pergyvena, gėda prieš visus. Yra neteista, išdirbusi 25 metus (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo bausta, svarstyta. Prašo atiduoti pagal laidavimą R. K.
Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 24 d. po 13 val., tikslaus laiko nepamena, važiavo (duomenys neskelbtini) paskui automobilį „N. A.“. Važiuojant šia gatve, minėtas automobilis pradėjo vinguriuoti ir keletą kartų užvažiavo ant pėsčiųjų tako. Jis matydamas tokį vaizdą pagalvojo, kad galbūt kažkas vairuotojui blogai su sveikata, neįtarė, kad jis gali būti neblaivus. Paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112. Pranešęs apie įvykį jis matė, kad automobilio vairuotojas, norėdamas įsukti iš Ligoninės gatvės į gyvenamojo namo kiemą, suko į kairę pusę ir tokiais savo manevrais užkirto staigiai kelią tiesiai važiuojančiam automobiliui. Automobilio vairuotojas baigė manevrą ir įsuko į gyvenamojo kiemą, o jam iš paskos važiavo jis ir tas automobilis, kuriam užkirto kelią. Jis važiuodamas šiam automobiliui iš paskos matė, kad vairuotojas bando statyti automobilį aikštelėje ir atlikdamas manevrą kliudė kitą, aikštelėje stovėjusį automobilį, kiek pamena tai buvo „VW Golf“. Po šio automobilio kliudymo „N. A.“ vairuotojas galutinai sustojo. Iš automobilio išlipo moteris, kuri pasakė, kad viską pripažįsta, kalta. Iš pažiūros ši moteris atrodė akivaizdžiai neblaivi, ji svirduliavo į šonus, tačiau nuo jos sklindančio alkoholio kvapo jis nejautė. Netrukus į šią aikštelę atvažiavo ir policijos pareigūnų ekipažas. Jam pasakė, kad vairuotoja pirmu pūtimu įpūtė 2,44 promiles, o antruoju pūtimu ji įpūtė 2,59 promiles. Jis šią moterį matė pirmą kartą, jis jos nepažįsta ir niekada nėra matęs (b. l. 52-53).
Liudytojas N. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis su savo transporto priemone „N. M.“ 2019-12-24 apie 13.00 val. važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Važiuojant pamatė, kad automobilis „N. P.“, valstybinių numerių nepamena, auksinės spalvos, stovi priešpriešinėje kelio dalyje. Jam artėjant link minėto automobilio staiga pamatė, kad moters vairuojamas automobilis neparodė posūkio signalo ir greitai pajudėjo iš savo stovimos vietos, užsuko tiesiai prieš jį ir nusuko link vidinio kiemo. Moteris būtų įvažiavusi į jo automobilį, tačiau jis greitai spėjo sustabdyti. Paskui ją nusuko kita transporto priemonė, juodos spalvos „N. X.“. Įsukęs į kiemą pamatė, kad moters vairuojamas automobilis „N. P.“ atsitrenkė į šalia stovinčią kitą transporto priemonę „VW Golf“. Iš pradžių pagalvojo, kad moteriai galbūt pasidarė kažkas blogai su sveikata, tačiau kai ji išlipo iš automobilio ir pradėjo kalbėti, iškarto suprato, kad ji neblaivi, nes sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Jo automobilyje buvo vaizdo registratorius, kuris užfiksavo visą įvykį (b. l. 34-35).
Liudytoja S. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2019-12-14 patruliuojant ekipaže 1821, nustatytame maršrute (duomenys neskelbtini), su kolega vyriausiuoju patruliu G. Š., apie 14.00 val. iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur yra įvykęs eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą automobilių stovėjimo aikštelės viduryje stovėjo automobilis „N. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant minėto automobilio matėsi apgadinimai: apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas bei automobilio bamperis, dešinėje pusėje. Taip pat automobilio priekinė, dešinės pusės padanga buvo be oro. Netoliese buvę žmonės nurodė, kad minėto automobilio vairuotoja, manevruodama automobilių stovėjimo aikštelėje, kliudė aikštelėje stovėjusį automobilį „VW Golf“ ir šį apgadino. Ta moteris pripažino vairavusi automobilį „N. P.“, prisistatė esanti V. S. Iš pažiūros moteris atrodė neblaivi, sunkiai orientavosi aplinkoje, kalbėjo nerišliai. Moteris pripažino, kad vartojo alkoholį ir, būdama neblaivi, vairavo automobilį, apgadino stovintį automobilį „VW Golf“. Moteris sutiko neblaivumą alkotesteriu. Alkotesteris parodė 2,44 promilių girtumą. Praėjus maždaug 20 min., papūtus antra kartą, prietaisas parodė 2,59 promilių girtumą. Nustačius šias aplinkybes, į įvykio vietą buvo iškviesti kolegos iš (duomenys neskelbtini) operatyvinės grupės. Ji su kolega G. Š. įformino eismo įvykį, nubraižė eismo įvykio schemą, nustatė eismo įvykio liudytojus ir apie tai surašė tarnybinius pranešimus. Kitus procesinius veiksmus atliko kolegos iš operatyvinės grupės (b. l. 40-41).
Liudytojas G. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja S. P. (b. l. 46-47).
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti alkotesterio ALCOTEST 7510, Nr. ARDJ-0012, parodymai, kad V. S. 2019-12-24 14 val. 11 min. fiksuota 2,44 promilių, o 14 val. 30 min. - 2,59 promilių neblaivumas (b. l. 13).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota automobilio „N. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, apgadinimai dešinės pusės priekiniame sparne ir priekiniame buferyje (b. l. 22-29).
VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, kad automobilio „N. P.“, pagaminto 2002 metais, vidutinė kaina 2020 m. sausio mėn. yra 1510 Eur (su PVM) (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Pačios kaltinamosios prisipažinimas, aukščiau išdėstyti liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei alkotesteriu nustatytas kaltinamajai neblaivumas, viršijantis 1,51 promilių įrodo, kad kaltinamoji V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino kaltę ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių, kadangi kaltinamoji savo noru atlygino kitiems asmenims padarytą žalą.
V. S. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka (b. l. 67-68), psichiatrinio gydymo įskaitoje neįrašyta (b. l. 72), priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašyta (b. l. 73). (duomenys neskelbtini) pateiktoje kaltinamosios V. S. charakteristikoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) ji dirbo nuo 1994 metų. Nagrinėjo baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas, 2018-2019 metais vykdė (duomenys neskelbtini) funkcijas. Apibūdinama, kaip atsakinga, santūri, pareiginga, dalykiška, savo darbui kelianti aukštus reikalavimus. Pasižymėjo aukštais profesinio elgesio standartais, gebėjimu išvengti konfliktinių situacijų (b. l. 76).
Įvertinus kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visumą, jos paaiškinimus ir požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji V. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, reikalingos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės.
Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoja prašoma paskirti R. K., kuri yra buvusi kaltinamosios bendradarbė. R. K. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba (duomenys neskelbtini), prieš tai dirbusi (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis kaltinamoji ir R. K. artimai bendrauja, dažnai matosi. R. K. nurodo svarstanti galimybę įdarbinti V. S. savo kontoroje, teigia galinti daryti jai teigiamą įtaką. Darytina išvada, kad R. K. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai (b. l. 138-150).
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, be užstato, nustatant vienerių metų terminą. Laiduotoju skirtina R. K., o baudžiamoji byla V. S. atžvilgiu nutrauktina.
Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Kadangi kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką neblaivi vairuodama transporto priemonę, V. S. skirtina teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.
2020-01-29 V. S. skirtos dvi kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo paėmimas) ir specialiosios teisės sustabdymas (teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas). Kardomosios priemonės pratęstinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimas) terminas skaičiuotinas nuo 2020-01-29, tai yra nuo to momento, kada asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemones.
Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi, tačiau ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti taikoma abiem atvejais. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą spręstas klausimas, ar asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pagrįstai taikoma BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (tiek transporto priemonės, kuria padaryta nusikalstama veika, tiek transporto priemonės vertę atitinkančios sumos, kai automobilis priklauso ne pačiam nusikaltimą padariusiam asmeniui, konfiskavimas) bei prieita išvados, jog konkrečiais atvejais (ypač bylose pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ar BK 281¹ straipsnį), vadovaudamiesi įstatymo suteikta diskrecija, teismai pagrįstai pripažino, kad atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims būtina taikyti minėtas baudžiamojo poveikio priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-256-303/2018 ir kt.).
Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, ypatingai atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į kaltinamajai nustatytą girtumo laipsnį, į tai, kad buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, į visumą kitų bylos aplinkybių, baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas skirtina ir tai nepažeis proporcingumo principo, o padės pasiekti konkretų tikslą – darys prevencinį poveikį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 - 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. S., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą R. K. be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą V. S. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. S. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 29 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, automobilį „N. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį.
Kardomąją priemonę - teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą - pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo paėmimą – pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „N. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo vykdymo pradžios.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. S. vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“, skaitmenines laikmenas su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.