Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. S. Ž. apeliacini skunda del Švencioniu rajono apylinkes teismo 2007 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 227 str. 3 d. ir nuteistas 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda.

Iš J. S. Ž. priteista 12 litu teismo turetu išlaidu valstybes naudai.

J. S. Ž. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 23 d., apie 18 val. 15 min., Švencioniu rajone, kelio Vilnius–Švencionys–Zarasai 73-ame kilometre, po to, kai už leistino greicio viršijima buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinio teises pažeidimo protokolo nesurašyma, tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esanciam tarnybos metu bei vykdanciam eismo priežiuros ir viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas Švencioniu rajono PK Viešosios tvarkos ir Eismo priežiuros poskyrio vyr. patruliui A. T. pasikesino duoti 50 Lt kyši, užkišdamas pinigus jam už aplanko, kuri pastarasis laike ant keliu.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. Ž. prašo panaikinti Švencioniu rajono apylinkes teismo 2007 m. vasario 22 d. nuosprendi ir priimti nauja – išteisinamaji nuosprendi. Tvirtina, kad liudytojai A. T. ir V. B., kuriu parodymais teismas pagrinde apkaltinamaji nuosprendi, tik pateike savo versija apie ivyki, ir šis liudytoju pateiktas aplinkybiu vertinimas tapo apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu be jokiu kitu irodymu. Taip buvo pažeisti nekaltumo prezumpcijos ir lygybes prieš istatyma principai. Be to ir minetu liudytoju parodymuose yra prieštaravimu, kuriu teismui pašalinti nepavyko. Darant prielaida, kad jis iš karto sutiko su greicio matuoklio parodymais, kaip tvirtina liudytojai, jam nebuvo jokio motyvo prašyti nebausti, nes greitis nebuvo viršytas labai daug, jam negrese nei didele pinigine bauda, nei daug baudos tašku, todel paprasciausias situacijos išsprendimo budas buvo pasirašyti protokola ir sumoketi bauda. Tai patvirtina nuosprendyje nurodyti administracinio teises pažeidimo protokolas bei nutarimas skirti bauda. Darant prielaida, kad jis praše A. T. nebausti, tai ta turejo daryti dar pareigunui nesusisiekus su PK budetoju ir tikrai ne tuo metu, kai pastarasis kalbejosi radiotelefonu, nes apie pažeidima sužinojo per daug asmenu, ir prašymas bei pinigu davimas A. T. tuo momentu jau nebeturejo jokios prasmes. Darant prielaida, kad jis pakišo A. T. pinigus, kyla klausimas, kodel jis nepasiule pinigu kitam, anot liudytoju, cia pat buvusiam pareigunui V. B. , kokio tikslo jis turejo siekti pasikesindamas papirkti tik viena A. T. , kai apie padaryta keliu eismo taisykliu pažeidima jau žinojo ir V. B. , ir PK budetojas. Nuteistojo nuomone, tai yra svarbu, nes nusižengimo motyvas ir tikslas yra irodinetinos aplinkybes byloje.

J. S. Ž. nurodo, kad jeigu jam buvo išaiškinta atsakomybe už pareiguno papirkima, tai jam turejo buti suteikta galimybe nutraukti jo neteisetus veiksmus. Taciau ne vienas liudytojas neparode, kad jam buvo pasiulyta pinigus atsiimti, o jis vis tiek atsisake tai padaryti ir primygtinai tese baudžiamaji nusižengima. Priešingai, abu liudytojai parode, kad kupiuru padejimas ant pareiguno aplanko buvo vienkartinis veiksmas, o ne primygtinis pinigu siulymas. Nuteistojo nuomone, tokie parodymai patvirtina butent jo pateikta ivykio versija – jis ta veiksma atliko, siekdamas greitesnio nuobaudos klausimo išsprendimo, ir suvokdamas ta veiksma kaip pasiruošima sumoketi bauda, kai bus surašytas pažeidimo protokolas. Jei A. T. ta veiksma ivertino kaip meginima papirkti pareiguna, tai jis neprivalo atsakyti už pareiguno suklydima. Nuteistasis tvirtina, kad apie visas jo automobilio stabdymo bei tolesniu ivykiu aplinkybes dave nuoseklius ir teisingus parodymus. Jis neturejo tikslo ir noro papirkti pareiguno, o pinigus padejo tik todel, kad suprato, jog jam bus surašytas protokolas ir paskirta nuobauda, kuria ir norejo cia pat sumoketi, nes tuo metu galiojusios taisykles leido tai padaryti.

J. S. Ž. taip pat nurodo, kad nuosprendyje išvardinti išrašas iš informacijos žurnalo, administracinio teises pažeidimo protokolas, akistatu protokolai patys savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti jo kaltes. Šie dokumentai nera pirminiai, juose esantys duomenys yra išvestiniai iš A. T. pateiktu duomenu, akistatu protokolai tik atspindi jo bei liudytoju parodymus, taciau jokiu nauju duomenu nesuteikia. Pirminiais irodymais šioje byloje galima pripažinti tik jo ir liudytoju parodymus. Be to, jo vienodus ir nuoseklius parodymus teismas turejo vertinti taip pat objektyviai, kaip ir pareigunu parodymus, nes pastarieji neturi jokio prioriteto prieš jo parodymus. Jis buvo apklaustas tyrejos ta pati vakara, paaiškino visas aplinkybes, kaip jas suvoke, parodymu ne karto nepakeite. Pareigunai tikrai vykde savo pareigas, taciau jis nenorejo sutikti su ju nustatytu pažeidimu, todel ju tarpusavio santykiams jau taikytina priešpriešos savoka ir vien šiu liudytoju parodymu jo kaltei nustatyti nepakanka. Jokiu kitu irodymu, kad jo tycia buvo nukreipta papirkti A. T. , byloje nera surinkta.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis J. S. Ž. ir jo gyneja praše apeliacini skunda patenkinti, prokurore praše apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo J. S. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

J. S. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinejimo metu savo kalte neige teigdamas, kad neketino papirkti policijos pareiguno. Jis parode, kad pinigus ant pareiguno aplanko padejo suprates, jog jam bus surašytas protokolas ir paskirta nuobauda, kuria jis norejo sumoketi vietoje. Tarnybiniame automobilyje jis pareigunui aiškino, kad už jo padaryta pažeidima užtektu ir žodinio ispejimo. Pareigunas jam atsake, kad už pažeidima gresia 100 litu bauda ir keli baudos balai, ir paklause, ar jis tures pinigu baudai sumoketi vietoje. Kitas pareigunas tuo metu stovejo apie 20 metru atstumu nuo tarnybinio automobilio ir stabde kitus automobilius.

Taciau liudytojas A. T. nuosekliai tvirtino, jog 50 Lt J. S. Ž. už dokumentu aplanko, buvusio ant jo keliu, padejo tuomet, kai suprato, jog apie jo padaryta pažeidima bus pranešta budetojui, ir praše jo nebausti. Iki šio momento su J. S. Žilinsku apie baudos dydi ir jos mokejima kalbama nebuvo, nes nurodant baudos dydi reikejo duomenu apie ankstesnes nuobaudas. J. S. Ž. buvo ispetas del atsakomybes už pareiguno papirkima, bet jis i tai nereagavo, todel apie papirkima buvo pranešta budetojui.

Šiuos liudytojo A. T. parodymus patvirtino liudytojas V. B. , kuris parode, kad A. T. susisiekus su budetoju del ankstesniu J. S. Ž. pažeidimu, nuteistasis papraše jo nebausti ir už dokumentu aplanko, kuri A. T. laike ant keliu, užkišo 50 Lt. Iki to momento apie baudos mokejimo tvarka ir dydi kalbama nebuvo. A. T. ispejo J. S. Žilinska del atsakomybes už pareiguno papirkima, taciau pastarasis i tai nereagavo, todel A. T. apie papirkima praneše budetojui. Jis pats stovejo prie tarnybinio automobilio, šalia A. T. , automobilio langas buvo atidarytas, todel viska mate ir girdejo. Tuo metu kitu automobiliu jis nestabde, nes greicio matuoklis buvo tarnybiniame automobilyje pas A. T. .

Kolegija neturi pagrindo netiketi nuosekliais liudytoju policijos pareigunu A. T. ir V. B. parodymais. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, prieštaravimu minetu liudytoju parodymuose nera. Ta aplinkybe, kad J. S. Ž. nenorejo sutikti su šiu pareigunu nustatytu pažeidimu, taip pat neduoda pagrindo abejoti ju parodymais.

Iš byloje esanciu 2006 m. kovo 23 d. administracinio teises pažeidimo protokolo bei 2006 m. balandžio 7 d. nutarimo del administracinio teises pažeidimo matyti, kad J. S. Ž. 2006 m. kovo 23 d., 18.15 val., 73-ciame kelio Vilnius–Švencionys–Zarasai kilometre viršijo leistina 90 km/h greiti, važiuodamas 104 km/h greiciu.

Taigi, nors nuteistasis J. S. Ž. neigia padares jam inkriminuota nusikalstama veika, jo kalte davus Švencioniu rajono PK Viešosios tvarkos ir Eismo priežiuros poskyrio vyr. patruliui A. T. 50 Lt kyši siekiant sau palankaus sprendimo, t.y. administracines teises pažeidimo protokolo už leistino greicio viršijima nesurašymo, pilnai irodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisminio nagrinejimo metu ištirtais ir nuosprendyje aptartais irodymais. Šiu irodymu visetas leidžia J. S. Ž. parodymus vertinti kritiškai, kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybes.

Apeliacinio skundo argumentas, kad dalis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdestytu irodymu neatitinka lieciamumo reikalavimu, niekuo nepagristas.

Kolegija atkreipia demesi, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai J. S. Ž. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip pasikesinima papirkti valstybes tarnautoja. Papirkimo sudetis yra formali, nusikalstama veika laikoma baigta nuo straipsnio dispozicijoje išvardintu atitinkamu veiksmu padarymo (pabaigimo) momento, t.y. kai papirkejas pasiulo duoti kyši, pažada duoti kyši arba perduoda ji valstybes tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujama jo veikima ar neveikima vykdant igaliojimus. Taciau apeliacines instancijos teismas, nesant prokuroro apeliacinio skundo, negali pabloginti nuteistojo padeties (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 4 d.). Esant šioms aplinkybems, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas galioti apeliacinio skundo ribose.

Nuteistojo J. S. Ž. apeliacini skunda atmesti.