Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2023 m. gegužės 11 d. nutarimo (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-870-2023 (ROIK: 23199636376).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

1. Skundžiamu nutarimu A. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad: „Prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt eurų“. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad A. J., 2023 m. kovo 2 d. apie 16.00 val. iš Baltarusijos Respublikos per žalią kanalą važiavo lengvuoju automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs žodžiu ir veiksmu (pasirinkus žalia kanalą) deklaravo, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, arba taikomi draudimai ir apribojimai. Patikrinus transporto priemonę, vairuotojo bagažą ir asmenį, buvo rastos nedeklaruotos ir nuo muitinės kontrolės nuslėptos cigaretės „Winston Super Slimps“ 26 pakeliai (520 NAR). Sulaikytų prekių vertė 108,42 Eur.

2. Skundžiamu nutarimu už minėtą administracinį nusižengimą A. J. paskirta administracinė nuobauda – 660 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – neteisėtai gabentų prekių (cigarečių) konfiksavimas.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. gegužės 30 d. gautas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti 2023 m. gegužės 31 d.

II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

4. Pareiškėjas pripažįsta kaltę dėl nurodyto administracinio nusižengimo, tačiau nesutinka su Skundžiamu nutarimu paskirtos baudos dydžiu. Nurodo, jog 2023 m. kovo 3 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. MD-VM00-ANR-P-565-2023 jam buvo siūloma sumokėti 100 Eur baudą, tačiau jis nepripažino kaltės dėl padaryto nusižengimo, nes protokole buvo parašytas teiginys, jog jis slėpė prekes. Paaiškino, jog taip įvyko dėl jo teisinių žinių stokos. Prašo sumažinti Skundžiamu nutarimu paskirtą baudą, motyvuodamas tuo, kad tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, nėra teistas, jo atlyginimas šiuo metu yra apie 650 – 800 Eur per mėnesį, turi rimtų sveikatos problemų, byloje nėra duomenų apie jo administracinę atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

5. Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog pripažįsta, kad padarė administracinį nusižengimą, tačiau administracinio nusižengimo tyrimo bei nagrinėjimo stadijose nesutiko dėl administracinio nusižengimo protokole išdėstytu teiginiu apie nuslėptas cigaretes. Administracinio nusižengimo protokolu jam buvo siūloma sumokėti 100 Eur baudą ir, jeigu tuo metu būtų žinojęs, kad tai yra pusė ANK 208 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytos minimalios baudos, būtų iškart pripažinęs nusižengimą ir įvykdęs administracinį nurodymą. Protokolu siūlomos baudos nesumokėjo, nes bylos nagrinėjimo Institucijoje metu norėjo tiksliai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Kadangi kaltės nepripažino, jam Skundžiamu nutarimu paskirta 660 Eur bauda. Pareiškėjas prašo sumažinti paskirtą baudą. Teismo posėdžio metu paprašytas išsamiau paaaiškinti įvykio aplinkybes, nurodė, kad jis važiavo per žalią kanalą, kuriame reikia deklaruoti vežamas prekes. Jis pats nerūko, pažįstamas paprašė nupirkti cigarečių, jis galvojo, jog sumokės muitą ir vistiek bus pigiau. Institucijoje jį laikė kelias valandas, po to davė pasirašyti dokumentus, kuriuos jis pasirašė neįsigilinęs į dokumentų turinį ir pasekmes, nes labai skubėjo į oro uostą paimti dukters. Nesutiko su teiginiu, kad slėpė cigaretes, nes cigaretės buvo maišelyje, atviroje vietoje, automobilio salone, prie šoninių durelių. Pripažįsta, kad cigarečių tinkamai nedeklaravo.

III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

6. Institucija su Pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta laikantis ANK 34 straipsnyje nustatytų taisyklių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad jo sunki materialinė padėtis, todėl prašo teismo jam paskirtą piniginę baudą sumažinti, tačiau prie skundo neprideda jokių dokumentų, kurie tai įrodo. Ne teismo tvarka nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens lengvinančių aplinkybių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. J. padarytas nusižengimas yra vienas pavojingiausių ir didžiausią žalą prekybai ir finansų sistemai darančių ANK numatytų nusižengimų, už kurį įstatymų leidėjas nustatė gana griežtas nuobaudas (nuo 200 Eur iki 1120 Eur). Šiame kontekste pažymėtina, kad galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas, todėl jo finansinė padėtis nėra esminė, sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą. Be to, sunki materialinė padėtis nesustabdė jo nuo administracinio nusižengimo padarymo. A. J. apie gresiančią griežtą sankciją turėjo žinoti dar prieš padarydamas administracinį nusižengimą, tačiau vis tiek sąmoningai pasirinko elgtis neteisėtai, todėl jo galimai sunki materialinė padėtis negali būti reikšminga priežastis švelninti paskirtą nuobaudą. Taip pat Institucija nurodė, kad jog bylos nagrinėjimo metu jis dėl padaryto nusižengimo nesigailėjo, kaltino muitinės pareigūnus, t. y. siekė pateisinti savo neteisėtus veiksmus ir tik skunde teismui deklaratyviai nurodė, kad gailisi.

7. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką Institucija buvo informuota tinkamai.

IV. Teismo argumentai ir išvados

8. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad Skundžiamu nutarimu Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta minėto straipsnio sankcijos minimalios ir maksimalios baudos vidurkį atitinkanti 660 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – daiktų (520 vnt. cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka) konfiskavimas. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo fakto nėra, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą.

10. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnio nuostatose. Pagal jas, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš šių teisės normų seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ne teismo tvarka), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

11. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

12. Teismo vertinimu, Institucija Skundžiamame nutarime padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys (b. l. 8 –12) patvirtina, kad Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus, nebuvo nuoseklus – bylos nagrinėjimo Institucijoje stadijoje dėl padaryto nusižengimo nesigailėjo, kaltino muitinės pareigūnus, o teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, gailėjosi, prašė sumažinti paskirtą baudą. Esant minėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo vienareikšmiškai ir neabejotinai pripažinti, jog Pareiškėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo.

13. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo materialinė padėtis sunki, jis turi rimtų sveikatos problemų. Iš teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų (UAB „(duomenys neskelbtini)” pažymų) matyti, jog Pareiškėjas dirba apsaugos darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)”, jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie 600 Eur, atskaičius mokesčius, tačiau šie duomenys savaime nepatvirtina sunkios jo materialinės padėties. Turtinę asmens padėtį rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, tačiau tokių dokumentų byloje nėra. Jų teismui nepateikė ir Pareiškėjas. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties (ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, pažymėtina, kad daug teisės pažeidimų yra daromi dėl nepritekliaus ir (ar) sunkių gyvenimo sąlygų, tačiau tokia aplinkybė savaime nepateisina neteisėto elgesio ir jokiu būdų negali sušvelninti atsakomybės už padarytus savanaudiško pobūdžio administracinius nusižengimus. Todėl tai, kad Pareiškėjo materialinė padėtis galimai nėra labai gera, nereiškia, kad jam galima daryti administracinius nusižengimus, susijusius su prekyba, finansine sistema ir statistika, t. y. nepateikti muitinės kontrolei neteisėtai gabenamų prekių, kadangi tokiu būdu yra pažeidžiami valstybės teisėti interesai.

14. Remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeistas konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių visumos nenustatyta, todėl skirti Pareiškėjui mažesnę negu ANK 208 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą taip pat nėra teisinio pagrindo.

15. Nors ir nenustatyta kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismo vertinimu, Pareiškėjui paskirta sankcijos vidurkiui lygi bauda (660 Eur) šiuo atveju visgi yra per didelė, neproporcinga padarytam nusižengimui. Skundžiamame nutarime formaliai nurodyta, kad A. J. paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, neteisėtai gabentų prekių vertę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, asmens požiūrį į faktines nusižengimo padarymo aplinkybes ir jo siekį pateisinti savo neteisėtus veiksmus. Teismo nuomone, vertinant ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo reikšmę bei pavojingumą, individualizuojant administracinę nuobaudą, būtina atsižvelgti ir į konkretaus nusižengimo padarymo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad cigaretės neteisėtai buvo gabenamos maišelyje, kuris buvo padėtas atviroje vietoje, automobilio salone, prie šoninių durelių. Taigi šiuo atveju kaltininko padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas yra mažesnis nei įprasti atvejai, kuomet prekės neteisėtai gabenamos automobiliuose įrengtose slėptuvėse ar kitose laisvai neprieinamose, pareigūnams nematomose vietose. Be to, byloje nustatyta, kad A. J. gabeno 26 pakelius cigarečių, kurių vertė (108,42 Eur) mažesnė negu ANK 208 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta pusė maksimalios prekių vertės (250 Eur). Byloje nėra duomenų, kad Pareiškėjas anksčiau būtų baustas už anlogiškus nusižengimus. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad šis nusižengimas buvo atsitiktinis ir ne toks pavojingas, kaip įprastais tokių nusižengimų atvejais. Todėl, teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta ANK 208 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui lygi bauda (660 Eur) savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcinga, per griežta veikos pavojingumui, o nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, skiriant sankcijos minimumui artimą baudą – 300 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. J. skundą tenkinti.

Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-870-2023 pakeisti: A. J., pripažintam kaltu už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirtą 660 Eur baudą sumažinti iki 300 Eur.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.