Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorei Erikai Pudžmytei,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. (R.) A., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, neturintis Lietuvos Respublikoje laikinos ar pastovios gyvenamosios vietos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. (R.) A. 2023 m. gruodžio 16 d. apie 02.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios Y. D. bejėgiška būkle - apsvaigimu nuo alkoholio, pastarajai dėl apsvaigimo miegant ant pilvo lovoje, šio namo svetainėje, patraukė į apačią nukentėjusiosios vilkėtus šortus ir kelnaites, ir priklaupęs ant lovos virš miegančios nukentėjusiosios, įvedė savo lytinį organą - varpą į pastarosios makštį ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja natūraliu būdu prieš jos valią, tokiu būdu išžagino nukentėjusiąją Y. D.. Šiais savo veiksmais R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. A. dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino, gailėjosi. Parodė, kad 2023 m. gruodžio 16 d., apie 20-21 val. vakaro paskambinusi Y. D. paprašė nupirkti ir atvežti maisto, degtinės, davė adresą kur nuvežti prekes. Nuvykęs į vietą norėjo paduoti prekes ir grįžti, nes buvo pavargęs, tačiau Y. D. pakvietė užeiti bei pasilikti jos namuose. Ten buvę žmonės vartojo alkoholinius gėrimus, jis gėrė kavą ir valgė sausainius. Neturėjo jokių blogų ketinimų, yra tikintis žmogus. Ten buvę žmonės išėjo į lauką grynu oru pakvėpuoti, parūkyti, vėliau grįžo į vidų ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus, jis gėrė „kolą“, jautėsi blogai, buvo pavargęs. Kažkuriuo momentu jis ir Y. D. persikėlė ant sofos, Y. D. sėdėjo šalia jo, elgėsi labai šiltai jo atžvilgiu. Kai Y. D. užmigo, jis prigulė šalia. Jie gulėjo sofoje, Y. D. nugara į jį, jis užmigo ir susapnavo, kad tai jo žmona, sapnuose įsivaizdavo, kad tai jo žmona ir turėjo su ja lytinių santykių, prabudęs suprato, kad tai ne jo namai ir ne jo žmona. Atsikėlęs pradėjo žadinti Y. D., jos vyrą, bet pažadinti nepavyko. Tik prabudusi Y. D. paklausė ar jis su ja neturėjo lytinių santykių. Atsakė, kad turėjo, nes buvo pavargęs ir susapnavo, kad tai buvo jo žmona ir jo namai. Išvažiavo ir ilgą laiką nebendravo su Y. D., kai paskambinusi Y. D. pakvietė pabendrauti ir pasakė, kad pareiškė kaltinimą. Prisimena, kad įvedė lytinį organą Y. D. į makštį jai miegant ant pilvo, tuo metu Y. D. buvo nugara į jį, šonu. Viskas truko pora minučių, lytinį aktą užbaigė. Dėl įvykio jam gėda, gėda prieš šeimą, jaučiasi blogai, atsiprašo už tai ką padarė. Susitarimą dėl žalos atlyginimo, sudarytą su Y. D. patvirtina.

3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

4. Bylos duomenimis ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltu neprisipažino ir tik teisiamajame posėdyje prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

5. Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamojo kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotais parodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

5.1. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja (nukentėjusioji) Y. D. parodė, kad 2023 m. gruodžio 15 d. apie 22.00 val., su vyru Y. D. gėrė alų, išgėrė po 0,5 l, kai apie 23.00 val. vyras paskambino pažįstamui taksistui R. ir paprašė atvežti alkoholinių gėrimų. R. yra apie 40 metų, buvo su tamsios spalvos džinsais, šviesios spalvos megztuku. Apie 23.16 val. R. atvažiavo automobiliu „VW Passat“, juodos spalvos ir atvežė du „Absolut Vodka“, 1 litro talpos, degtinės, kurią gėrė trise, bendravo. 2023 m. gruodžio 16 d. apie 01.30 val. nuėjo miegoti, atsigulė svetainėje ant sofos-lovos kartu su vyru Y. D., o R. pasiprašė likti miegoti, liko sėdėti prie stalo vienas. Kai ji su vyru užmigo, apie 2.00 val. pajuto, kad vaginaliniu būdu be prezervatyvo su ja lytiškai santykiauja R., kurį pastūmė nuo savęs ir trenkė vieną kartą į veido sritį, paklausė, kodėl taip elgiasi ir be jos sutikimo lytiškai santykiauja, jis atsakė, kad neprisigalvotų, kad ji susapnavo. Ji pasakė, kad iškvies policiją. Tuomet R. pabėgo iš namų ir išvažiavo. Žaginimo metu juto diskomfortą, nemalonų jausmą. Jos vyras tuo metu neblaivus miegojo ir nieko negirdėjo, vėliau jį pažadino ir viską papasakojo. Papildomos apklausos metu, vykusios 2024 m. sausio 30 d. parodė, kad 2023 m. gruodžio 15 d. su vyru Y. D. buvo namuose gėrė alų. Buvo vėlu, išgėrus prie vairo sėstis nesinorėjo, tad vyras paskambino pažįstamam taksistui vardu R. ir paprašė atvežti alkoholio. Su R. pažįstami apie 4 mėnesius, susipažino atsitiktinai. R. atvažiavo apie 23.00 val., visi trys sėdėjo svetainėje - virtuvėje, išgėrinėjo, valgė. Maždaug apie 1.30 val. pamatė, kad vyras užmigo ant sofos, kur ir sėdėjo, tada R. pasakė, kad ir ji eina miegoti. Tuomet R. pasiprašė likti nakvoti, nes išgėręs negalėjo sėsti už vairo. Buvo apsirengusi sportinius šortus ir maikutę, tad jais vilkėdama ir atsigulė šalia vyro, kuris miegojo svetainėje. R. pasėdėjęs prie stalo gal kokią minutę išėjo į kitą kambarį, užsidarė kambario duris ir ji netrukus užmigo. Nežino, kuri buvo valanda, tai galėjo būti ankstyvas rytas, švito. Ji miegojo ant pilvo, kai pajuto, kad su ja atliekamas natūralus lytinis aktas. Jos šortai buvo šiek tiek nuleisti, lytinį aktą atlikinėjo jai iš už nugaros. Iš pradžių pamanė, kad tai vyras su ja santykiauja, tačiau kai atsibudo ir atsimerkė, pamatė, kad jos vyras miega šalia. Tuomet pasisukusi pamatė, kad viena koja atsirėmęs keliu į sofą lytiškai su ja santykiavo R.. Jai pradėjus suktis R. nutraukė lytinį aktą, atsistojo prie lovos, vilkėjo apatines kelnaites ir apatinius marškinėlius, ir nuėjo į koridorių. Kurį laiką ji sėdėjo ant sofos, nesuprato kas vyksta, buvo pasimetusi. Nuėjo į koridorių ir paklausė R., kas čia dabar buvo, jis atsakė, kad nieko nebuvo, kad jai prisisapnavo blogas sapnas. Ji ranka sudavė jam į krūtinę ir įrėmusi rankomis laikė jį prispaudusi prie koridoriuje stovėjusios spintos, šaukė vyrą, tačiau vyras neatsikėlė, R. išsisuko, pasakė, kad eina parūkyti į lauką ir išėjo. Maždaug apie 7.00 val., atsikėlė vyras, ji papasakojo kas įvyko, todėl vyras iškvietė policiją. R. prieš ją jokio smurto nenaudojo, tačiau pasinaudojo tuo, kad ji miegojo. Buvo išgėrusi, mano, kad jai R. sportinius šortus ir kelnaites numovė labai atsargiai, kad ji net nepajuto. Prabudo tik tada, kai pajuto, kai jis jėga įkišo savo lytinį organą jai į makštį. Kiek laiko tai galėjo trukti, nežino, sutikimo lytiniam aktui nedavė, tai R. padarė prieš jos valią. Papildomos apklausos metu, vykusios 2024 m. balandžio 4 d. Y. D. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, parodė, kad žmogus pasiprašė pas juos nakvoti, ji išskyrė kambarį. Vyras užmigo, ji užmigo kartu su juo. R. nuėjo į kitą kambarį. Atsibudo, nes buvo žaginama, ji gulėjo ant pilvo, šalia gulėjo jos vyras. Ji atsivertė ant nugaros ir pamatė vyrą (R.). Jai buvo šokas, R. išbėgo į koridorių, ji paskui. Paklaustas kodėl taip padarė, atsakė, kad ji susapnavo. R. yra pažįstamas, jis teikė pavežėjo paslaugas, jį pažinojo nuo rugpjūčio mėnesio. Jos vyras apie 20.00 val. paskambino R. ir paprašė, kad atvežtų du litrinius butelius degtinės „Absolut“. R. atvyko apie 21.30-22.00 val., jie bendravo, išgėrinėjo, valgė. Kartu su R. ir J. išgėrė daugiau negu pusę butelio, darydami kokteilius. Buvo pakankamai girti, tačiau ji vertino situaciją adekvačiai, jos vyras užmigo. Kiek atsimena, R. pats pasiprašė nakvoti, buvo išgėręs, nenorėjo vairuoti. Ji su vyru miegojo svetainėje sujungtoje su virtuve, kur ir vyko išgertuvės. Sutuoktinis užmigo apsirengęs, ji buvo su tamprėmis iki vidurio šlaunų ir marškinėliais, buvo su apatinėmis kelnaitėmis, taip apsirengę ir užmigo. Miegojo, kai pajuto, kad yra žaginama, gulėjo ant pilvo, žaginama buvo iš nugaros. Atsibudusi ne iš karto suprato, kad yra žaginama. Visi drabužiai buvo ant jos, mano, kad jis nuleido jos šortus. Iš pradžių nejautė, kaip jis į ją įėjo, atsibudo, kai jau buvo judesiai, frikcijos. Tai buvo vaginalinis žaginimas. Ji gulėjo veidu į lovą, paskui atsivertė ir pamatė R., jis vienu keliu rėmėsi į lovą ir atsitraukinėjo nuo jos, lyg nubėginėjo. Jos vyras buvo kairėje nuo jos, miegojo veidu į sieną. R. buvo su kelnaitėmis ir marškinėliais, kai pavijo koridoriuje buvo su kelnėmis ir baltais marškinėliais trumpomis rankovėmis, taip ir išvažiavo. Vyrui apie išžaginimą papasakojo ryte kai jis pabudo, vyras iškvietė policiją 6 ar 7 val. ryto. Policijos kviesti nenorėjo. Pareiškimą dėl išžaginimo parašė savo valia. Nežino, kodėl žaginimo nepajuto iš pradžių, gal R. naudojo kokius aliejus, jis su savimi turėjo aliejaus, verčiasi masažais. Mano, kad jis nebaigė lytinio akto. Ji nebuvo visiškai išrengta, jai atsikėlus rūbai buvo ant kūno. R. apnuoginto lytinio organo nematė. Mano, kad lytinis aktas truko mažiau nei kelios minutės, galėjo būti pusė minutės, nors atrodo, kad truko ilgiau, ji viską juto, juto diskomfortą, susapnuoti negalėjo. Pas gydytojus kreipėsi tą dieną po išprievartavimo, buvo apžiūrėta, po įvykio pirko raminančius vaistus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji Y. D. susitarimą, sudarytą 2024 m. gegužės 22 d. tarp jos ir R. A. dėl žalos atlyginimo patvirtino;

5.2. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Y. D. parodė, kad 2023 m. gruodžio 15 d. apie 20.00 val., su žmona Y. D. buvo namuose. Jiems reikėjo alkoholinių gėrimų, todėl mobiliojo ryšio telefonu paskambino R. ir paprašė atvežti alkoholio, - degtinės „Absolut“, 2 butelius, po 1 litro talpos. Apie 22.00 val., R. atvyko automobiliu „VW Passat“ ir paprašė pas juos pasilikti, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. R. buvo apsirengęs baltos spalvos džemperiu, be striukės, vilkėjo mėlynos spalvos džinsus ir avėjo juodos spalvos batus. Trise išgėrė vieną butelį degtinės ir ruošėsi eiti miegoti. R. rūkė cigaretes „Winston“, taip pat „iQos“ elektroninę cigaretę. R. paprašė pernakvoti pas juos, pastebėjo, jog R. alkoholio vartojo nedaug. Jis su žmona nuėjo į jų miegamąjį, o R. nuėjo į kitą kambarį. Pabudęs apie 7.00 val. pamatė verkiančią žmoną, kuri jam papasakojo, jog apie vidurnaktį ją išžagino R.. Ji jam pasakė, kad pajuto kaip ją žagina ir tada ranka griebė už jo drabužių, pradėjo budinti jį, tačiau jis nepabudo, kadangi buvo stipriai neblaivus, o R. nakties metu pabėgo, išvažiavo iš jų namų. Apie tai, kad jo žmona buvo išžaginta pranešė policijai;

5.3. 2023 m. gruodžio 16 d. protokolo-pareiškimo duomenimis, pareiškėja Y. D. parodė, jog 2023 m. gruodžio 16 d. apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name ji miegojo svetainėje sofoje-lovoje kartu su vyru Y. D., kai pajuto, kad ją žagina, t. y. lytiškai santykiauja pažįstamas vyras apie 40 metų, vardu R.. Jis buvo su tamsios spalvos džinsais, šviesios spalvos megztuku. R. 2023 m. gruodžio 15 d. apie 23.00 val., jos su vyru užsakymu atvežė alkoholinių gėrimų (du „Absolut Vodka“, 40 laipsnių stiprumo, 1 litro talpos butelius degtinės). R. pažįsta nuo šių metų vasaros, kadangi jis juos vežė vasarą namo iš Vilniaus į Lentvarį, jis dirba taksistu. Supratusi, kad jis su ja santykiauja lytiškai jai miegant, ji trenkė jam vieną kartą su ranka į veidą, po ko, jis atsikėlė iš lovos, pabėgo iš namų ir išvažiavo juodos spalvos automobiliu „VW Passat“. Žaginimo metu ji juto diskomfortą, nemalonų jausmą;

5.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4016/2023 (01) nurodyta, kad Y. D. kūne mechaninių sužalojimų nėra. Y. D. lyties organuose mechaninių sužalojimų nėra. Tačiau Y. D. tamponėlyje su makšties turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai, kas rodytų lytinio akto buvimą. Y. D. makšties prieangis pakankamai platus, tam kad atlikti lytinį aktą be mechaninių sužalojimų;

5.5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 3592/2023 (01) nurodyta, kad Y. D. šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,24 promilės etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų, sintetinių kanabinoidų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta;

5.6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2024 m. kovo 4 d. specialisto išvadoje Nr. S91/2024 (01) nurodyta, kad tamponėlyje su Y. D. makšties turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su Y. D. profiliu su 99,99999999999999999999 proc. tikimybe; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas vieno asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. A. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,9999 proc. tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų.

6. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokurorės kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

7. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lytinis santykiavimas aptariamojo straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, tai yra vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusio asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos – arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2013, 2K-218/2013, 2K-128/2014, 2K-16-895/2016, 2K-160-495/2021). Lytinis santykiavimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią. Tačiau, patvirtindamas ar paneigdamas tokią išvadą, teismas turi įvertinti situacijos kontekstą – ar lytinių santykių dalyviai turėjo anksčiau intymių santykių, ar šiuo atveju kaltinamasis turėjo pagrindo tikėtis suartėjimo, ar bejėgiškoje būklėje atsidūręs asmuo prieš tai leido suprasti, kad neprieštarautų lytiniams santykiams su kaltinamuoju, ar kaltinamasis galėjo klysti dėl to ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2014, 2K-441-677/2016). Taigi, šie apibūdinimai akivaizdžiai rodo, kad asmens nesutikimas lytiškai santykiauti gali būti išreikštas įvairiai, net nebūtinai aktyviais veiksmais.

8. Pažymėtina, kad bylų, kuriose nagrinėjami nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, specifika yra ta, jog paprastai tiesioginių įrodymų, išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, nebūna, ir pagrindinis įrodymų šaltinis yra būtent nukentėjusiojo parodymai, taip pat teismo medicinos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų parodymai, kurie bendravo su nukentėjusiuoju apie patirtą seksualinę prievartą bei kiti įrodymai, todėl teismas turi pareigą kruopščiai ir atidžiai juos patikrinti lygindamas juos su kitais įrodymų šaltiniais ir bendrame įrodymų kontekste, įvertindamas jų logiškumą, (ne) prieštaringumą, nuoseklumą viso bylos proceso metu, bendrą įvykio situaciją ir kitas reikšmės turinčias aplinkybes (pvz., kaltinamojo situacijos suvokimą, jo ir nukentėjusiojo elgesį iki įvykio ir po jo ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-458/2020).

9. Teismo vertinimu, kaltinamasis R. A. padarė sunkų nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltinamasis suvokė, kad pasinaudojęs nukentėjusios Y. D. bejėgiška būkle dėl jos apsvaigimo nuo alkoholio ir gilaus miego būsenos, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai pasipriešinti, miegančiai Y. D. numovė sportinius šortus ir kelnaites, kad ji net nepajuto, jai gulint ant pilvo, jis įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja Y. D. natūraliu būdu prieš jos valią, nusikalstama veika baigta.

10. Įvertinus nukentėjusiosios Y. D. parodymus nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjo argumentais, išsakytais baigiamojoje kalboje, jog abejonių kelia nukentėjusiosios parodymai, nes dėl suvartoto alkoholio kiekio nukentėjusioji negalėjo objektyviai atkurti ir įvertinti faktinių aplinkybių, vykusių įvykio išvakarėse, įvykio metu ir po jo, be to ginamojo veikos padarymui turėjo rizikingas pačios nukentėjusiosios elgesys, priešingai, tik patvirtino faktą, kad asmuo buvo bejėgiškos būklės, kuo kaltinamasis ir pasinaudojo. Kaip nepagrįsti atmetami kaltinamojo argumentai, kad jis prigulęs sofoje šalia Y. D., kuri gulėjo nugara į jį, užmigo ir susapnavo, kad tai jo žmona, sapnuose įsivaizdavo, kad tai jo žmona ir turėjo su ja lytinių santykių. Taigi, R. A. žinodamas, kad čia nėra jo namai, o namuose yra tik viena moteris - Y. D., niekaip negalėjo jos supainioti su savo žmona, kurios net nėra Lietuvos Respublikoje, ir kaip teigia kaltinamasis, tik prabudęs suprato, kad tai ne jo namai ir ne jo žmona.

11. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas teisiamojo posėdžio metu, tiek nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (parodymai ištirti teisiamajame posėdyje), kurie dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, be to juos patvirtina ir specialisto išvadose patvirtinta informacija bei kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu nėra pagrindo. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

12. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 62 straipsnio taikymo

13. BK 62 straipsnyje yra įtvirtinti švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo pagrindai. BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu: i) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, ii) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir iii) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, teismas turi nustatyti tris sąlygas, kurioms esant gali būti paskirta švelnesnė bausmė.

14. Kaltinamojo gynėjo teigimu byloje esantys įrodymai bei jo nurodytos lengvinančios aplinkybės (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys; iki teisiamojo posėdžio sudarytas nukentėjusiosios ir kaltinamojo taikus susitarimas), išskirtinai pozityvi kaltinamojo asmenybė (buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neteistas, nebaustas administracine tvarka, rūpinasi šeima ir globojamu asmeniu, juos išlaiko), mažina ginamojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir rodo šios veikos atsitiktinį pobūdį, todėl prašo taikyti švelnesnę nei įstatyme numatytą baudžiamąją atsakomybę.

15. Kaip matyti, šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatytos vienos iš būtinųjų BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. byloje nėra duomenų, kad R. A. būtų pats savo noru atvykęs į atitinkamą valstybės instituciją ar pranešęs apie padarytą nusikalstamą veiką. Pastebėtina ir tai, kad R. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, vykusio 2024 m. vasario 13 d., bei papildomos apklausos metu, vykusios 2024 m. vasario 22 d., dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino, teigdamas, kad jokių lytinių santykių su nukentėjusiąją neturėjo, tačiau 2024 m. balandžio 23 d. vykusios apklausos metu R. A. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, būtent po to kaip buvo atliktas DNR tyrimas (tyrimas pradėtas 2024 m. vasario 19 d., baigtas - 2024 m. kovo 4 d.). Dėl kokių priežasčių R. A. nuo pat pradžių nebuvo nuoširdus ir neigė padaręs nusikalstamą veiką kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip ir nenurodė, kaltinamojo gynėjas tokią aplinkybę aiškino jaunystėje patirta galvos trauma, po kurios jam sutriko atmintis ir kuri turėjo įtakos būtent prisiminti kai kuriuos įvykius (negalėjimas prisiminti didelio informacijos kiekio ar kai yra įtampoje). Argumentas, kad kaltinamojo veiką nulėmė atsitiktinumas, kuomet pasak gynėjo sunkiai apgirtusi nukentėjusioji paklojo dirvą ginamajam neteisingai suprasti jos ketinimus turėti santykius su ja, atmestinas kaip nepagrįstas.

16. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam jų prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme nurodytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

17. Pagal susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nurodyta, bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2020).

18. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes R. A. nėra galimybės taikyti BK 62 straipsnio normų, kadangi byloje nėra nustatyta visų šiame straipsnyje nurodytų sąlygų (nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė). Byloje neįrodyta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (nukentėjusioji su vyru kreipėsi į pažįstamą pavėžėjo paslaugas teikiantį asmenį, prašydami jiems pristatyti alkoholio, neturėdama jokio pagrindo manyti, kad prieš ją gali būti atlikti neteisėti veiksmai), o ir žalos atlyginta tik 20 procentų, todėl pripažinti aukščiau nurodytas gynėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes nėra jokio pagrindo.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

19. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 149 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką baudžiama laisvės atėmimu iki septynerių metų.

20. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam už 2023 m. gruodžio 16 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje skirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti sumažintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

21. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas sunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis, 149 straipsnio 1 dalis); R. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai); atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis savanoriškai atlygino nukentėjusiajai dalį žalos (2024 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 31 pervedė 200 Eur), likusią 800 Eur dalį įsipareigojo atlyginti per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo (2024 m. gegužės 22 d. sudarytas susitarimas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo); nenustatyta kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis); kaltinamasis neteistas nei Lietuvoje, nei (duomenys neskelbtini), iki sulaikymo kaltinamasis dirbo nelegaliai; administracine tvarka nebaustas, neturintis Lietuvos Respublikoje laikinos ar pastovios gyvenamosios vietos.

22. Terminuoto laisvės atėmimo bausmė – bausmė, kurios esmę sudaro nuteistojo izoliavimas tam tikram laikui nuo visuomenės, laikant nuteistąjį specialiai tam skirtose pataisos įstaigose (BK 42 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 50 straipsnis). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė - 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas R. A. suėmime išbūtas laikas.

23. Nustatyta, kad R. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. vasario 15 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo R. A. sulaikymo dienos, t. y. nuo 2024 m. vasario 13 d. iki 2024 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. kovo 8 d. nutartimi R. A. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas 1 (vienam) mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi R. A. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas 1 (vienam) mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjos 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 13 d.

24. Teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad asmuo, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo, o šiuo atveju – nuosprendžio vykdymo, ir galimai bėgs (slėpsis), yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą ir eliminuoti galimą pasislėpimo nuo teismo ir nuosprendžio vykdymo riziką, R. A. iki šiol taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 119 straipsnis, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, likimo

25. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 2023 m. gruodžio 16 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtus daiktus: šviesios spalvos patalynę, pilkos spalvos antklodės užvalkalą, cigarečių nuorūkas, 2 vnt. nuoplovas, 0,5 l plastikinį buteliuką „Neptūnas“, 1 l talpos butelį su užrašu „Absolut“, tuščią plastikinį butelį „Coca cola zero“, baltos spalvos puodelį; 2023 m. gruodžio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nukentėjusiosios pateiktus daiktus: chalatą, sportinius šortus, apatines kelnaites, marškinėlius; lyginamajam tyrimui paimtus Y. D., Y. D. ir R. A. DNR pavyzdžius; iš įtariamojo paimtus daiktus: žiebtuvėlį, cigarečių pakelį (nepilnas), saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius. R. A. mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. A.. (duomenys neskelbtini)asmens dokumentą (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotą R. A., saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriuje - nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti įkalinimo įstaigai, kurioje R. A. atliks laisvės atėmimo bausmę, o atlikus laisvės atėmimo bausmę grąžinti R. A.; laikmenas su garso ir vaizdo įrašais - 3 vnt., esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl civilinio ieškinio (susitarimo patvirtinimo)

26. Nustatyta, kad byloje nukentėjusioji Y. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 130,00 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Byloje pateiktas susitarimas, sudarytas 2024 m. gegužės 22 d., kuriame nukentėjusioji Y. D. ir kaltinamasis R. A. taikiai išsprendė ieškinio reikalavimus ir ieškinį sumažino iki 1 000,00 Eur. Kaltinamasis R. A. įsipareigojo padengti (atlyginti) šiuo susitarimu sutartą žalos dydį - 1 000,00 Eur tokia tvarka: 200,00 Eur advokatas už kaltinamąjį sumoka pavedimu į nukentėjusiosios sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke, iškart, pasirašęs šį susitarimą, 800,00 Eur sumoka per septynias darbo dienas nuo nuosprendžio kaltinamojo atžvilgiu įsiteisėjimo dienos.

27. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesu, o nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant prieštaravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina. Iš pateikto susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, jog kaltinamojo ir nukentėjusiosios valia taikiai baigti kilusį civilinį ginčą dėl turtinės žalos. Teismas sprendžia, kad pateiktas tvirtinti susitarimas dėl žalos atlyginimo išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį turtinį ginčą, susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtintinas susitarime nurodytomis sąlygomis, o procesas dėl civilinio ieškinio yra nutrauktinas.

28. Teismas papildomai pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai reiškia, kad kuriai nors iš taikos sutarties šalių nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, kita sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į teismą su rašytiniu pareiškimu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismui išdavus vykdomąjį raštą, pateikti išduotą vykdomąjį dokumentą antstoliui, kad pastarasis pradėtų priverstinį taikos sutarties vykdymą (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 1, 3 dalys, 650 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. (R.) A., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. (R.) A. galutinę 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į kaltinamajam R. (R.) A. paskirtą galutinę bausmę įskaityti R. (R.) A. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 13 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

R. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Tvirtinti R. (R.) A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir Y. D., gimusios (duomenys neskelbtini) susitarimą, sudarytą 2024 m. gegužės 22 d., pagal kurį R. (R.) A. įsipareigoja Y. D. padengti (atlyginti) susitarimu sutartą 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) žalos dydį tokia tvarka: 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) advokatas už kaltinamąjį sumoka pavedimu į nukentėjusiosios sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, iš karto, pasirašęs šį susitarimą, 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) sumoka per septynias darbo dienas nuo nuosprendžio kaltinamojo atžvilgiu įsiteisėjimo dienos.

Procesą dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Y. D. civilinio ieškinio dėl 15 130,00 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šviesios spalvos patalynę, pilkos spalvos antklodės užvalkalą, cigarečių nuorūkas, 2 vnt. nuoplovas, 0,5 l plastikinį buteliuką „Neptūnas“, 1 l talpos butelį su užrašu „Absolut“, tuščią plastikinį butelį „Coca cola zero“, baltos spalvos puodelį; chalatą, sportinius šortus, apatines kelnaites, marškinėlius; lyginamajam tyrimui paimtus Y. D., Y. D. ir R. (R.) A. DNR pavyzdžius; žiebtuvėlį, cigarečių pakelį (nepilnas), saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus r. sav., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. R. (R.) A. mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. (R.) A.. (duomenys neskelbtini) asmens dokumentą (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotą R. A., saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriuje, esančiame T. Ševčenkos g. 26, Vilnius, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti įkalinimo įstaigai, kurioje R. (R.) A. atliks laisvės atėmimo bausmę, o atlikus laisvės atėmimo bausmę grąžinti R. (R.) A.. Laikmenas su garso ir vaizdo įrašais - 3 vnt., esančiais baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.