- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-21
- Bylos Nr.
- 2K-612/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Dalia Bajerčiūtė, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- M. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. gynėjo kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Pagal BK 64 straipsnį dalinio sudėjimo būdu subendrinus šią bausmę ir bausmę pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. nuosprendį, M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 10 d. nutartis, kuria nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 10 d., apie 18.40 val., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, pažeisdamas įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 133 punktų reikalavimus, (duomenys neskelbtini) važiuodamas vairuojamu automobiliu nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų laiku sustabdyti automobilį, ir dėl to atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sustojusius automobilius, kurių vairuotojai A. B. ir E. F., stovėdami šalia automobilių, aiškinosi susidūrimo aplinkybes ir pildė eismo įvykio deklaraciją. Dėl šio eismo įvykio E. F. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o šalia automobilių buvusiai A. M. ir M. S. vairuojamo automobilio keleiviui D. K. – nežymūs sveikatos sutrikdymai.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu M. S. gynėjas prašo peržiūrėti bylą ir priimti vieną šių sprendimų: panaikinti teismų sprendimus ir, konstatavus, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme; panaikinti teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; panaikinti teismų sprendimus ir bylą M. S. nutraukti; pakeisti teismų sprendimus nutraukiant M. S. bylą dėl A. M. ir D. K. sužalojimų, atmetant A. M. civilinį ieškinį ir ieškinį dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo ir taikant M. S. BK 75 straipsnio nuostatas. Kasatorius, interpretuodamas bylos aplinkybes, joje esančius įrodymus bei teismų praktiką ir teigdamas, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei padaryti esminiai BPK pažeidimai, nurodo šias aplinkybes. Kasatoriaus nuomone, dėl šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio yra kaltas ne M. S., o kitas asmuo, kuris apvažiavo pirmame eismo įvykyje dalyvavusius automobilius neleistinu būdu ir šviesos žibintais apakino leistina kryptimi bei leistinu greičiu važiavusį M. S.. Be to, M. S. padėtį apsunkino ir pirmojo eismo įvykio dalyvių bei ten buvusių kitų asmenų neatsakingi bei aplaidūs veiksmai. Byloje nenustatyta, kad šioje situacijoje M. S. elgėsi neatsargiai. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kada M. S. pamatė (turėjo ir galėjo pamatyti) kliūtį kelyje. Be to, M. S. nepagrįstai inkriminuotas KET 14 punkto pažeidimas, nes tai, kad M. S. eismo įvykio metu vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės, nebuvo minėto eismo įvykio priežastis. Tuo tarpu teismai į pirmiau nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir M. S. netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, tarp jų – BK 2 straipsnio nuostatas. Teismai, kasatoriaus nuomone, pažeidė ir BPK normas. Netinkamai išnagrinėjus bylos aplinkybes bei joje esančius įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Pirmosios instancijos teismas, inkriminuodamas M. S. A. M. ir D. K. sužalojimo aplinkybes, peržengė kaltinimo ribas, taip iš esmės pažeisdamas BPK 255 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo išvadą šiuo klausimu kasatorius laiko neteisinga. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių buvo pažeistos ir BPK 7 straipsnio nuostatos, be to, minėtos aplinkybės rodo tai, kad šią bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatas, nepagrįstai atsisakė atlikti įrodymų tyrimą bei paskirti gynybos prašomą autotechninę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, neišnagrinėjo ir byloje paduoto apeliacinio skundo, nes neatsakė į visus šio skundo esminius argumentus dėl eismo įvykio aplinkybių ir M. S. kaltės. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad M. S. paskirta bausmė neatitinka BK bendrosios dalies normų reikalavimų. Ši bausmė, kasatoriaus nuomone, yra per griežta, nes M. S. buvo nepagrįstai inkriminuotos A. M. ir D. K. sužalojimo aplinkybės, o dėl likusios veikos dalies, atsižvelgus į sudėtingas įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę bei į tai, kad jis kaltinamas neatsargiu nusikaltimu, teismams buvo pagrindas M. S. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras D. Stankevičius prašo nuteistojo M. S. gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių M. S. kaltę padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teismai minėtus įrodymus įvertino nešališkai ir laikydamiesi BPK 20 straipsnio reikalavimų. Įrodymų vertinimą apkaltinamajame nuosprendyje tinkamai patikrino apeliacinės instancijos teismas, kuris išnagrinėjo apeliacinį skundą laikydamasis BPK reikalavimų. Tenkinti M. S. gynėjo kasacinį skundą kitais jo nurodomais argumentais, tarp jų – dėl BPK 7, 255 straipsnių pažeidimo ar paskirtos bausmės, prokuroro nuomone, taip pat nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo
M. S. gynėjas, neginčydamas eismo įvykio padarinių, teigia, kad dėl šio eismo įvykio kaltas ne M. S.. Tačiau iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad šio eismo įvykio kaltininkas yra M. S..
KET 133 punktas įpareigoja eismo dalyvius važiuoti neviršijant leistino greičio ir pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, bei važiuoti taip, kad būtų galima sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę, be kita ko, asmenims, neturintiems šios teisės.
Teismai nustatė, kad M. S., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, važiuodamas vairuojamu automobiliu nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų laiku sustabdyti automobilį, ir dėl to atsitrenkė į sankryžoje sustojusius automobilius, kurių vairuotojai A. B. ir E. F., stovėdami šalia automobilių, aiškinosi susidūrimo aplinkybes ir pildė eismo įvykio deklaraciją. Dėl šio eismo įvykio E. F. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o šalia automobilių buvusiai A. M. ir M. S. vairuojamo automobilio keleiviui D. K. – nežymūs sveikatos sutrikdymai.
Iš bylos matyti, kad šioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis įvyko žiemą, tamsiu paros metu. Po prieš tai įvykusio pirmojo eismo įvykio automobilių vairuotojai, į kuriuos atsitrenkė M. S. vairuojamas automobilis, laikydamiesi KET reikalavimų, buvo įjungę avarines šviesas, o vairuotojas E. F. buvo padėjęs ir avarinio sustojimo ženklą. Įvykus pirmajam eismo įvykiui eismas gatve vyko ir kitų automobilių vairuotojai, laikydamiesi KET reikalaujamų atsargumo taisyklių, sugebėjo apvažiuoti susidūrusius automobilius. Tuo tarpu M. S., pažeisdamas KET 133 punkto reikalavimus, važiuodamas vairuojamu automobiliu nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų laiku sustabdyti automobilį, nors žinojo, kad žiemos metu vakare eismo sąlygos yra sudėtingos, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonių, kad veža mažametį vaiką ir kad kelyje yra kliūtis. Tai, kad matė stovinčių minėtų automobilių avarines šviesas, ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir M. S.. Tokioje situacijoje M. S. privalėjo sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti automobilį, tačiau jis nesilaikė šių KET reikalavimų ir dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo E. F., A. M. ir D. K.. Be to, M. S. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, o ši aplinkybė minėtoje situacijoje taip pat lėmė eismo įvykį. M. S. versiją, kad įvykio metu jį šviesos žibintais apakino nenustatyto asmens vairuojamas automobilis, dėl to jis laiku nepamatė kliūties – pirmame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių ir šalia jų buvusių asmenų, be to, minėto eismo įvykio dalyviai elgėsi aplaidžiai, teismai išsamiai apsvarstė ir pagrįstai paneigė. Net ir tuo atveju, kai kitas automobilis vairuotojui užstoja matomumą, privalu laikytis KET 133 punkto reikalavimų. Be to, iš bylos matyti, kad įvykus pirmajam eismo įvykiui šio įvykio vieta buvo pažymėta laikantis KET reikalavimų.
M. S. pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl šių pažeidimų įvyko eismo įvykis, dėl kurio E. F. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o šalia automobilių buvusiai A. M. ir M. S. vairuojamo automobilio keleiviui D. K. – nežymūs sveikatos sutrikdymai. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, atsako pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota M. S. veika. Kasatoriaus motyvai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo siejami su netinkamu BK 2 straipsnio nuostatų taikymu, todėl, nustačius, kad M. S. yra kaltas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, atmetami. Kasacinio skundo motyvai, susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų nauju vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Kasatoriaus motyvai dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo nėra pagrįsti. Teismai šioje byloje savo išvadas grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodytos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su nuteistojo veika, buvo šališki ar nesilaikė šių BPK reikalavimų, nėra pagrindo.
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 255 straipsnio reikalavimus, nes inkriminuodamas M. S. A. M. ir D. K. sužalojimo aplinkybes, peržengė kaltinimo ribas. Tokie teiginiai nėra pagrįsti. A. M. ir D. K. sužalojimo aplinkybės M. S. buvo nurodytos tiek pranešime apie įtarimą, tiek kaltinamajame akte, tačiau ne nusikalstamos veikos aprašyme, o iš karto po jo. Tokį trūkumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai ištaisė savo iniciatyva patikslindamas M. S. padarytą nusikalstamą veiką nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nes nuosprendyje būtina įvardyti visus eismo įvykio padarinius. Tuo tarpu kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį esmė nepakito, kaltinimas M. S. nebuvo nei pasunkintas, nei palengvintas.
BPK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Iš šios bylos matyti, kad M. S. ir jo gynėjo teisės teisme teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui, nebuvo suvaržytos.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino šią bylą laikydamasis BPK 320 straipsnio nuostatų ir priėmė nutartį, kurioje išdėstė motyvuotas išvadas dėl byloje paduoto apeliacinio skundo. Teismo nutartyje nurodyti ir motyvai, paaiškinantys, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Prašymas atlikti įrodymų tyrimą paskiriant autotechninę ekspertizę buvo išspręstas laikantis BPK numatytos prašymų išsprendimo tvarkos. Pažymėtina ir tai, kad atlikti įrodymų tyrimą yra apeliacinės instancijos teismo teisė, bet ne pareiga.
Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, tarp jų – dėl bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo, M. S. kaltės, paskirtos bausmės, šį apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai.
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje byloje M. S. savo nusikalstamais veiksmais padarė žalos ir A. M., todėl kasatoriaus prašymas atmesti nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį yra nepagrįstas. Proceso išlaidų klausimas nuosprendyje buvo išspręstas BPK VIII skyriuje nustatyta tvarka.
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį M. S. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus. Skiriant šią bausmę buvo įvertintos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės. M. S. taip pat pagrįstai taikytos BK 64 straipsnio nuostatos, nes iš teismų sprendimų matyti, kad jis naują nusikalstamą veiką padarė bausmės pagal ankstesnį nuosprendį vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kasatoriaus prašomas taikyti BK 75 straipsnis taikomas tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į M. S. asmenybę, veikos pavojingumo laipsnį, į M. S. elgesį po eismo įvykio ir į tai, kad jam ankstesniu nuosprendžiu jau buvo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai M. S. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. S. gynėjo kasacinį skundą atmesti.