Kauno apygardos teismo nutartis

2009-04-23 · Civilinė byla Nr. 2S-763-109/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-23
Bylos Nr.
2S-763-109/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Evaldas Burzdikas, Algirdas Remeika
Ieškovas
Gerdos Kiaunės, G. K.
Atsakovas
E. K.
Advokatai
Raimondas Lignugaris
Kategorijos
  • 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-763-109/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Poderienė
Procesinio sprendimo kategorija 106.8., 122.3
(s)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Gerdos Kiaunės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. nutarties, kuria buvo nutarta ieškovės G. K. ieškinį bei patikslintą ieškinį, nepašalinus trūkumų, laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei civilinėje byloje Nr. 2-3442-375/2009 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė G. K. 2009 m. sausio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-6), kuriuo prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 2000 m. spalio 21 d. Kauno m. CMB (įrašo Nr. 2067) dėl atsakovo E. K. kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, palikti ieškovei santuokinę pavardę, padalinti santuokos metu įgytą turtą priteisiant ieškovei 40 000 Lt piniginę kompensaciją už santuokos metu parduotą turtą: 0,0724 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį SB „Sodžius“, Gervėnupio k. Kauno rajone ir jame esantį sodo namelį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, jo banko sąskaitose ir pas trečiuosius asmenis, kadangi atsakovas gali paslėpti santuokos metu įgytas pinigines lėšas. Ieškovė taip pat prašė atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, nes moka bankui paskolą pagal vartojimo kredito sutartį ir šiuo metu neturi tiek lėšų.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 20 d. nutartimi (b. l. 20) ieškovės G. K. ieškinį bei patikslintą ieškinį, nepašalinus trūkumų nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei, kadangi 2009 m. sausio 14 d. nutartimi (b. l. 8) ieškovė buvo įpareigota per 10 dienų nuo teismo nutarties įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. nurodyti sutuoktinių kreditorius, patikslinti ieškinio pagrindą, tačiau 2009 m. vasario 18 d. ieškovės pateiktas patikslintas ieškinys (b. l. 14-17) rodo, kad ieškovė pašalino tik dalį ieškinio trūkumų, dėl ko teismo nutartis nėra įvykdyta, neištaisyti ieškinio trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė G. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-20 nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui. Ieškovė nurodo, kad patikslintu ieškiniu teismui pateikė duomenis, kad kreditoriui UAB General Financing patikslinto ieškinio kopija išsiųsta, o duomenų apie atsakovo kreditorius ji neturi. CPK 382 str. 1 d. 5 p. nustato, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Sutinkamai su CPK 135 str. 1 d. 3 p. ieškinyje turi būti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Nei nurodyta CPK norma, nei CK 3.126 str. neįpareigoja ieškovo pateikti duomenis apie kreditorius, kurie yra nežinomi, kadangi duomenys apie kreditorius turi būti pagrįsti įrodymais. CPK 135 str. l d. 2 p. įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, o 3 p. pateikti įrodymus patvirtinančius išdėstytas aplinkybes. Ieškinyje ieškovė teigia nurodžiusi, kad jos ir atsakovo santuoka buvo sudaryta 2000 m. spalio 21d.. Santuokos metu į jų sąskaitą buvo gauti pinigai 144 527 Lt ir 26 202,63 EUR, kuriuos pasisavino ieškovas. CK 3.88 str. l d. l p. nustato, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstama bendrąja sutuoktinių nuosavybe, o CK 3.117 str. nustato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ieškovės reikalavimas padalinti santuokos metu įgytą turtą yra grindžiamas ta aplinkybe, kad į sąskaitą buvo gauta 144 527 Lt ir 26 202,63 EUR, kurių pusė priklausytų ieškovei, nors ji prašo priteisti tik 40 000 Lt. CPK 382 str. 1 d. 4 p. nustato, kad ieškinyje turi būti duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti. Šiuo metu apeliantė neturi pinigų sumokėti žyminį mokestį, o įstatymas neįpareigoja prašymo, kodėl yra prašoma priteisti mažesnę santuokos metu įgyto turto (gautų pinigų) dalį, pagrįsti. Be to CPK 5 str. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teismas atsisakydamas priimti ieškinį pažeidžia ieškovės konstitucinę teisę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.) kreiptis į teismą teisminės gynybos. Ieškinyje yra pateikti įrodymai apie atsakovo gautas pinigines lėšas, pardavus santuokos metu įgytą turtą ir lėšų panaudojimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas E. K. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2008-03-18 su ieškove buvo sutarę nutraukti santuoką bendru sutikimu, ir pasirašę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutarė, kad atsakovui paliekamas nekilnojamasis turtas, automobiliai, 2005 m. iš banko NORD bankas gautos paskolos likutis, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti asmeniškai. Bylą nagrinėjant teisme, ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kadangi jai buvo žinoma, kad nekilnojamasis turtas bus parduotas, automobiliai faktiškai tik registruoti atsakovo vardu, tačiau jau parduoti, skolos bus grąžintos ir bankui, ir kitiems kreditoriams, likusios lėšos padalintos tarpusavio sutarimu. Proceso metu nekilnojamasis turtas buvo parduotas ir apie tai informuotas bylą nagrinėjęs teismas, dėl ko skirtas terminas sudaryti naują pasekmių sutartį. Tą padarius, ieškovė atsisakė pasirašyti, motyvų nenurodė, nors visos aptartos sąlygos buvo išpildytos. Be to, ieškovė žinojo, kad atsakovas prisidėjo prie jos tėvų turto, kuriame gyveno sudarę santuoką, todėl jos pasikeitusi pozicija nesuprantama. Ieškovė grasino, kad nesutikus jai sumokėti pinigų tiek, kiek ji norės, ji nesutiks geruoju nutraukti santuokos. 26 202,63 EUR, kuriuos ieškovė įtraukia į dalintiną turtą, nėra santaupos, tai banko kreditas, kuris buvo suteiktas nekilnojamojo turto įsigijimui. Šie pinigai buvo grąžinti bankui kaip sutartinės prievolės įvykdymas. Taigi pardavus nekilnojamąjį turtą, iš parduoto turto vertės, t. y. ieškovės nurodytos 144 527 Lt neva dalintinos turto dalies minusavus banko kreditą 26 202,63 EUR arba 90 399 Lt susidarytų 54 128 Lt, kuriuos šalys privalėjo grąžinti pagal paskolos susitarimus tretiesiems asmenims (panaudoti turto renovavimui, kitų poreikių tenkinimui), 3 000 Lt nuo sąskaitos nusiėmė pati ieškovė, todėl santuokoje nebuvo jokio dalintino turto. Atsakovas nurodo, kad jau treti metai negyvena kartu, tiek atsakovas, tiek ieškovė turi antras puses, nesuprantama ieškovės pozicija vilkinti bylų nagrinėjimą. Ieškovė ne tik piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, bet dar ir nevykdo teismo nutarčių, kas leidžia daryti prielaidą, kad ieškovė pati elgiasi nesąžiningai, nerūpestingai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apylinkės teismo nutarties motyvais ir padarytomis išvadomis. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas numato, kad pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 14 d. nutartimi buvo įpareigojęs ieškovę per 10 dienų nuo teismo nutarties įteikimo dienos pašalinti nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. pateikti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodyti, jog yra pranešta žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą teisme (CK 3.126 straipsnis), taip pat ieškovė buvo įpareigota patikslinti ieškinio pagrindą, kadangi nebuvo aišku dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo jos naudai 40 000 Lt piniginę kompensaciją už santuokos metu parduotą turtą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ieškovė, 2009 m. vasario 18 d. pateikdama teismui patikslintą ieškinį (b. l. 14-17), pašalino tik nežymią dalį ieškinio trūkumų, t. y. nurodė tik vieną savo kreditorių – UAB „General Financing“ ir pateikė įrodymus apie tai, kad šiam kreditoriui buvo išsiųstas ieškinys ir jo priedai (b. l. 18). Nesant tikslių duomenų apie sutuoktinių kreditorius, negalima sudaryti tikslaus sutuoktinių turto balanso, kuris apima bendrą sutuoktinių turtą ir atskirai kiekvieno iš sutuoktinių turtą, bendras ir asmenines skolas (CK 3.118 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog neištaisyti ieškinio trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme.

Atskirojo skundo argumentas dėl to, kad skundžiama teismo nutartimi yra pažeidžiama ieškovės konstitucinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra atmestinas, kadangi ši teisė nėra absoliuti, ir jos įgyvendinimas susijęs su tam tikrais reikalavimais, tokiais kurie nustatyti kituose teisės aktuose, šiuo atveju tai reikalavimai, keliami teismui teikiamiems procesiniams dokumentams, numatyti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse, ir atskiri reikalavimai, keliami turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimui, išdėstyti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso trečiojoje knygoje (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis, CK 3.118 straipsnis). Be to, pabrėžtina, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, suinteresuotam asmeniui neužkertamas kelias vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendrąja tvarka.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė bylą vedė per savo atstovą advokatą Raimondą Lignugarį, kas nurodyta 2009 m. sausio 13 d. ieškinyje (b. l. 6), ir 2009 m. vasario 18 d. patikslintame ieškinyje (b. l. 17), prie ieškinio buvo pateikta ir 2009 m. sausio 12 d. sudaryta atstovavimo sutartis (b. l. 70). Todėl laikytina, kad ieškovė buvo tinkamai atstovaujama ir turėjo galimybę pateikti teismui procesinius dokumentus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus. Pastebėtina, kad 2009 m. kovo 6 d. pateiktas atskirasis skundas taip pat nėra be trūkumų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl naikinti nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto aplinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai : Evaldas BurzdikasAlgirdas Remeika