Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. B., jos atstovui advokatui Žilvinui Kalinauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. B., gimusi (duomenys neskelbtini), Rusijoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti privačioje įmonėje (duomenys neskelbtini), direktore, patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 208 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. 2018 m. balandžio 28 d., apie 20.00 val., Pagėgių sav., Šakininkų k., Klaipėdos teritorinės muitinės Pagėgių kelio poste, važiuodama automobiliu Š. O., (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tranzitu per valstybės sieną iš R. F. K. S. į Lietuvos Respubliką, raštu nedeklaravo ir nepateikė muitinės kontrolei grynųjų pinigų deklaracijos, nors prieš atliekant automobilio skenavimą T. B. buvo paklausta ar gabena su savimi draudžiamų prekių bei grynųjų pinigų. T. B. žodžiu deklaravo, kad su savimi turi apie septynis tūkstančius eurų grynųjų pinigų. Patikrinimo metu jos rankinėje rasta 11180 Eur ir 83200 Rub ( Rusijos rublių), t. y. pinigų, kurių bendra vertė 12283,30 Eur (245,66 MGL). Tuo ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 208 straipsnio 3 dalyje.

Į teismo posėdį neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, atstovas. Jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Teismas nutarė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant žodinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. B. teismo posėdžio metu nusižengimą pripažino. Nurodė, kad protokole nurodytu metu 2018 m. balandžio 28 d., apie 19.00 val., automobiliu Š. O., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vyko per Panemunės pasienio postą tranzitu iš Kaliningrado srities į Pskovą. Muitinėje žodžiu deklaravo, kad veža 2 litrus vyno, 40 litrų degalų kuro bake ir apie 7 000 Eur asmeninių lėšų. Muitininkas jai pasakęs, kad raštu deklaruoti tokios sumos nereikia. Apžiūrėjus mašiną, ją pastatė kartu su krovininėmis laukti konvojaus. Po valandos muitinės pareigūnų buvo nuvesta į detalią apžiūrą. Rankinėje apžiūros metu rado pinigus, viename voke buvo 83200 rublių, kitame 6180 Eur. Tai buvo santaupos jos ir jos tėvų skirti senelių, prosenelių paminklams Pskovo srityje statyti. Apžiūros metu jos rankinėje taip pat rado voką su pinigais, apie kurių buvimą buvo pamiršusi. Voke buvo pinigai su 5000 Eur, kuriuos turėjo palikti darbe, tačiau pamiršo. Tai įmonės pinigai, ant voko buvo parašyta (duomenys neskelbtini). Buvo įsitikinusi, kad pinigus paliko darbe. Jų slėpti jokio tikslo neturėjo, galėjo juos oficialiai deklaruoti kaip darbovietės pinigus. Tai įmonės pinigai, skirti transporto priemonių atsarginių dalių ir automobilių padangų pirkimui. Rasta bendra suma ne daug viršijo leidžiamą nedeklaruotinos pinigų sumos. Jai pirmą kartą atsitinka tokia situacija, ji daug kartų kerta Lietuvos Respublikos sieną, važinėja į Nidą, tačiau niekada Lietuvos įstatymų nėra pažeidusi. Tai buvo nesusipratimas. Ji tyčios daryti pažeidimą neturėjo. Prašo nekonfiskuoti pinigų, konfiskavimas jai būtų didžiulė finansinė katastrofa. Jos materialinė padėtis nėra gera, atlyginimas apie 200 Eur, viena augina nepilnametę dukrą M. B., gimusią(duomenys neskelbtini).

Be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. paaiškinimo ir visiško jos prisipažinimo, jos kaltę patvirtina: administracinio nusižengimo protokolas, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, asmens paso kopija, sulaikytų prekių – pinigų, pervestų į UAB ,,Medicinos banko‘‘ Žemaitijos klientų aptarnavimo poskyrį kasos pajamų orderiai.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad T. B. į Klaipėdos teritorinės muitinės Pagėgių kelio postą, važiuodama automobiliu Š. O., (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), per valstybės sieną iš R. F. K. S. į Lietuvos Respubliką, raštu nedeklaravo ir nepateikė muitinės kontrolei grynųjų pinigų deklaracijos, t. y. patikrinimo metu jos rankinėje rasta 11180 Eur ir 83200 Rub (Rusijos rublių), t. y. pinigų, kurių bendra vertė sudaro 12283,30 Eur (245,66 MGL). Š. T. B. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija dviejų šimtų penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, ir užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Tai blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Fizinių asmenų pareigą deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus nustato:

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės; Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas; Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 1B-772, kuriuo patvirtinta Grynųjų pinigų deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcija; Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 1B-372, kuriuo patvirtintos Iš Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką, iš Lietuvos Respublikos ir per ją į kitas Europos Sąjungos valstybes nares gabenamų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės kontrolės taisyklės.

Grynųjų pinigų deklaravimo tvarka nustato, kad kiekvienas asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiosios šalies ar išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į trečiąją šalį ir gabenantis ne mažesnę kaip 10 000 eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), privalo ją deklaruoti raštu muitinės įstaigoje, per kurią jis atvyksta į Lietuvos Respubliką ar išvyksta iš jos. Tokiu atveju jis privalo pateikti užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaravimo formą be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo.

Grynuosius pinigus turi deklaruoti juos gabenantis asmuo, nepriklausomai nuo to, kas yra grynųjų pinigų savininkas (juos gabenantis asmuo, kitas fizinis ar juridinis asmuo), ir kodėl asmuo juos gabena. Pateikus neteisingą, netikslią ar neišsamią informaciją Grynųjų pinigų deklaravimo formoje arba iš viso nedeklaravus gabenamų grynųjų pinigų, juos gabenančio asmens prievolė laikoma neįvykdyta.

Išnagrinėjus bylą teismas pripažįsta neginčytinai nustatyta, kad vykdama per Lietuvos valstybės sieną iš trečiosios šalies – R. F. Kaliningrado srities, per valstybės sieną iš R. F. K. S. į Lietuvos Respubliką per muitinės Panemunės kelio postą tranzitu, T. B. raštu nedeklaravo ir nepateikė muitinės kontrolei grynųjų pinigų deklaracijos, t. y. patikrinimo metu jos rankinėje rasta 11180 Eur ir 83200 Rub ( Rusijos rublių), t. y. pinigų, kurių bendra vertė 12283,30 Eur (245,66 MGL). Taip pat neginčytinai nustatyta, kad patikrą valstybės sienos Pagėgių kelio poste atlikęs pareigūnas klausė T. B., ar pastaroji gabena su savimi draudžiamų prekių bei grynųjų pinigų. T. B. žodžiu deklaravo, kad su savimi turi apie septynis tūkstančius eurų grynųjų pinigų. T. B. buvo įsitikinusi, kad trečiame voke laikyti pinigai - 5000 Eur, rasti pareigūnų detalios apžiūros metu, palikti įmonėje.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad per sieną gabentų pinigų konfiskavimas, kurį iš esmės nulemia tik deklaravimo pareigos neįvykdymas, yra neproporcingas, bei neatitinka Konvencijos protokolo Nr. 1, 1 straipsnio reikalavimų (e. g. Ismayilov v. Russia, no. 30352/03, judgment of 6 November 2008; Grifhorst c. France, no 28336/02, arr?t du 26 février 2009; Gabrić v. Croatia, no. 9702/04, judgment of 5 February 2009) (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-19-2014, Lietuvos Aukščiausias teismas, nutartis, 2014 m. kovo 12 d., Vilnius). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog T. B. per sieną gabenamų grynųjų pinigų, kurių įvežimas į Lietuvą savaime būtų teisėtas, jog minėti pinigai įgyti neteisėtu, nusikalstamu būdu. Byloje nėra jokių duomenų apie T. B. teistumą arba bent jau įtarimą dėl jos galbūt nusikalstamos veiklos. Priešingai, byloje yra pažyma, patvirtinanti, kad ji Lietuvoje administracinių nuobaudų neturi. Bylos duomenys patvirtina, kad Rusijos F. K. mieste turi legalų darbą, dirba (duomenys neskelbtini), direktore. Įmonė užsiima detalių parvežimu. Byloje taip pat yra pateiktas informacinis raštas iš (duomenys neskelbtini), Š. V. filialo, kuriame pažymima, jog T. B. 2018 metų balandžio 27 d. atliko pinigų keitimo operaciją, kurios ekvivalentas sudaro 5000 Eur. Be to, iš byloje pateikto prašymo (duomenys neskelbtini), direktoriui komercijai matyti, kad 2018 m. balandžio 27 d. T. B. prašė iš įmonės kasos išduoti 390 000 00 rublių transporto priemonių atsarginių dalių ir automobilių padangų pirkimui. Taip pat pateiktas įsakymas, kurio pagrindu išduoti pinigai.

Taigi byloje neabejotinai nustatyta, kad T. B. per sieną gabenti pinigai buvo įgyti teisėtu būdu. Jokių duomenų, kad pinigai gauti iš nusikalstamų veikų ar skirti daryti tokias veikas, byloje nėra. Pati T. B. nuosekliai, iš pat pradžių tvirtino, jog rankinėje rasti pinigai jai buvo staigmena, nes maniusi, kad šie pinigai palikti namuose. Patvirtino, jog ji niekada nėra pažeidusi Lietuvos Respublikos pasienio rėžimo reikalavimų, nors į Lietuvą atvyksta nuo vaikystės.

Teismas konstatuoja, kad toks pinigų nedeklaravimas nesant kitų duomenų, negali būti interpretuojamas kaip rodantis tikslą plauti pinigus. Todėl laikytina, kad T. B. vienintelė padaryta neteisėta veika – deklaracijos nepateikimas muitinės pareigūnams. EŽTT praktikoje akcentuojama, jog nuosavybės teisių apribojimas turi atitikti padaryto pažeidimo, t. y. deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, sunkumą, o ne kokio nors pažeidimo, kuris yra preziumuojamas (toks kaip pinigų plovimas ar mokesčių vengimas), tačiau realiai nebuvo nustatytas, sunkumą. T. B. priklausanti 11180 Eur ir 83200 Rub (Rusijos rublių) konfiskuota suma neabejotinai yra jai reikšminga suma. Tuo labiau, kaip matyti iš pridėtų dokumentų, 5000 Eur yra įmonės pinigai. Kita vertus, žala valstybės institucijoms, kuri galėjo atsirasti dėl jos veiksmų, nėra didelė, šiuo veiksmu nebuvo vengiama muitų ar kitų mokesčių, nebuvo sukelta kita turtinė žala valstybei. Šių neteisėtų veiksmų kėsinimosi objekto negalima lyginti su kontrabandos objektu, nes žala valstybės mokesčių sistemai, ekonominei tvarkai nėra padaroma. Šiuo atveju žala pasireiškia tik tuo, kad valstybė praranda galimybę žinoti apie į jos teritoriją įneštus pinigus ir kontroliuoti informaciją apie jų panaudojimą.

Todėl byloje nustatyta, jog T. B. pažeidė tik pareigą deklaruoti jos gabenamus pinigus, kurie nesusiję su nusikalstamomis veikomis, pažeidimas nepadarė ir negalėjo padaryti didelės žalos valstybei, darytina išvada, kad pinigų konfiskavimas bus neproporcingas padarytam pažeidimui.

Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas teismo prašė T. B. atžvilgiu pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą ir netaikyti pinigų konfiskavimo. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

T. B. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o jos sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį, nedidelę nedeklaruotų pinigų vertę (rasta viso 11180 Eur ir 83200 Rub ( Rusijos rublių), t. y. pinigų, kurių bendra vertė 12283,30 Eur, viršija apie 2283,30 Eur), į T. B. asmenybę, ji dirbanti, Lietuvos Respublikoje administracine tvarka nebausta, nėra duomenų apie jos teistumą, todėl esant vieną atsakomybę lengvinančią ir nesant sunkinančių aplinkybių, T. B. skirtina minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda - 2700 Eur bauda be sulaikytų pinigų konfiskavimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje ir jai paskirti 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.

Nutarimui įsiteisėjus, T. B. grąžinti 2018 m. balandžio 28 d. daiktų ir dokumentų protokolu Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliųjų grupių poste sulaikytus (pinigai pervesti ir laikomi UAB ,,Medicinos bankas‘‘ Žemaitijos klientų aptarnavimo poskyryje, adresu H. M. g. 31, Klaipėda, 2018 m. gegužės 2 d. kasos pajamų orderiai: Nr. (duomenys neskelbtini)) pinigus: 11180 Eur ir 83200 Rub (Rusijos rublių).

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 18083077679.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar gavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.